Dvejus savo antros kadencijos metus užbaigęs Vilniaus meras Artūras Zuokas praėjusią savaitę pateikė savo antrųjų metų veiklos ataskaitą. Meras išliko optimistas, nors sostinės skola priartėjo prie milijardo. Opozicija didelio džiaugsmo mero veikla nerodė ir priminė jam nuopuolio projektus: el. bilietą, viešojo transporto pertvarką, oro linijų kūrimą ir kitus.
Buvusi A. Zuoko bendražygė Rūta Vanagaitė prikišo jam diktatoriaus valdymo metodus, pritariamai sudūzgė ir opozicija. Tačiau net politologai, vertindami A. Zuoko trečiąją kadenciją, sako, kad pirmosios buvo veržlios, šviežios idėjomis ir polėkiu, o Vilnius iš pilko paplėkusio miesto ėmė virsti europiniu.
Dabartinė jo kadencija, pasak politologų, panėšėja į oro pilių statybą ir klajojimą neįgyvendinamų projektų labirintuose. Pridėjus ryškėjančią aroganciją kritikai išeitų, kad Vilniaus meras nebe tas, koks buvo per pirmas kadencijas, nes nesugeba subalansuoti savo fantazijų su realybe ir įmanomais atlikti darbais.
LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje – N. Pumprickaitės interviu su A. Zuoku.
Ar jaučiate, kad Jums ne taip gerai sekasi, kaip ankstesnėse kadencijose, nors tada ir sąlygos veiklai buvo geresnės?
Kadencija tik įpusėjusi. Taigi, matyt, turim dar laiko. Norėčiau pasakyti, kad dar per tą laiką parodysime, ką galime.
O jeigu kalbame apie šį lakotarpį ir šią kadenciją, be abejo, jis yra sudėtingesnis. Pirmiausia, koalicija yra didelė, miestą prieš dvejus metus perėmime su didžiulėmis skolomis. Priminsiu, kad 2007 metais, kai aš baigiau savo antrąją kadenciją, Vilniaus miesto savivaldybė turėjo 274 milijonus visų bendrų skolų ir kreditorinių įsipareigojimų. O prieš dvejus metus, kada mane išrinko miesto vadovu trečiajai kadencijai, miesto skolos ir įsipareigojimai buvo 860 milijonų.
Su vežėjais – tikrai skandalas. Užuot privertęs dirbti privačius vežėjus, Jūs juos eliminuojate, nes, kaip aš įsivaizduoju, municipalinis transportas nuostolingas?
Tikrai ne dėl to. Šiandien tie planai, kurie yra įgyvendinami, yra priimti 2010 metais, praėjusios savivaldybės kadencijos. Norėta įkurti bendrą visuomeninio transporto sistemą. Suprantama, taip pat gelbėjant visuomeninį transportą nuo finansinių įsipareigojimų, kuriuos jis turi.
Per dvejus metus viešojo transporto įsiskolinimus sumažinome beveik 71 milijonu litų, bet dar vis tiek yra 111. O kad šiandien privačių vežėjų, gaila, nebeliks sistemoje, tai yra Tarybos sprendimas. Aš buvau prieš.
Bet, mere, buvo visai patogu – jei reikia važiuoti iš kurio nors miegamojo rajono į centrą, įlipu į vadinamąjį „mikriuką“, susimoku 3 litus ir mane greitai nuveža. Dabar to nėra. Tad kuo Jūs man siūlote važiuoti?
Tam ir darome greituosius maršrutus, kuriais grečiau pavyks pasiekti reikiam,us objektus. Jeigu kalbame apie konkurenciją, ji turi būti lygiomis sąlygomis. Šiandien matome, kad didžioji dalis mažųjų vežėjų nenori tapti bendro bilieto sistemos dalimi. Kodėl? Todėl, kad jiems reikalingos pajamos iš bilietų grynaisiais – neduodant čekio, nemokant mokesčių.
Bet ar ne paprasčiau priversti juos daryti taip, kaip privalu, o ne uždrausti?
Privatūs mažieji vežėjai tikrai užsiima neskaidria buhalterija. Jeigu visi mokėtų mokesčius, mokėtų atlyginimus tokius, kokius privalo mokėti pagal rinkos sąlygas, o ne minimalius, ir visa kita, pamatytume, kad šitas verslo modelis, kuris pateikiamas kaip patogus ar kažkoks privalumas, tiesiog negalėtų tokiomis konkurencinėmis sąlygomis iš viso išlikti.
Jeigu šiandien dabartinė miesto Taryba nesiims sprendimų, po metų viešojo tansporto mieste apskritai nebus. Ką tada darysime?
Mere, vis dėlto pripažįstate, kad gali nutikti nemažų nesklandumų tvarkant viešąjį transportą, kaip atsitiko su elektroniniu bilietu?
Žinoma, bet kaip yra nemalonu kentėti už svetimas klaidas. 2007 metais praėjusi kadencija ir turėjo pradėti įgyvendinti elektroninio bilieto sistemą, kuri turėjo pradėti veikti 2009 metais. Mes, ši valdančioji koalicija, atėję radome neįgyvendintą projektą, radome grasinimus iš Europos Sąjungos, kad atims iš mūsų europinę paramą ir dar skirs baudą. Išsiaiškinome, kad konsorciumo dalyviai, kurie laimėjo konkursą, tarpusavyje susipykę.
Bet mes sistemą pagaliau paleidome, ji veikia. Ji tobulinama kiekvieną dieną. Ir, manau, šiandien dauguma vilniečių, kurie jau pradėjo naudotis, kurie žino, ką reiškia nuolatinis bilietas, kokia yra galimybė su tuo pačiu elektroniniu bilietu persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą, turi visai kitą nuomonę.
Bet, žinote, yra ir tokia nuomonė: vis tiek tuo visuomeniniu transportu naudojasi pensinio amžiaus žmonės ir studentai, jauni žmonės. Tai štai, tie pensininkai dėl elektroninio bilieto turi daugybę problemų: jie nemato, kas ekrane parašyta, laukia signalo, bet nesulaukia, jie nežino, kiek tas bilietas galioja. Jie iš tikrųjų susiduria su daugybe problemų ir sako, kad paprasčiau nieko nedaryti, t. y. važiuoti „zuikiu“. Matau ne vieną taip darant. Tad ar ne per sudėtinga sistema?
Mes sistemą turime tokią, kokiai praėjusi kadencija paskelbė konkursąą. Mes tai turėjome įgyvendinti. Kaip žinote, pagal viešųjų konkursų pirkimo sąlygas keisti produktą, kurį nupirkai viešųjų pirkimų būdu, nelabai ir gali. Yra nepatogumų, sutinku. Tikrai dar toli gražu iki tobulumo, kurio reikėtų. Ir, aišku, aš atsiprašau gyventojų, kuriems teko tas stresas pereinant nuo vienos sistemos prie kitos. Bet tokia yra visų permainų dalia ir kaina.
Mere, aš dar norėčiau Jūsų klausti apie tramvajų, bet tiek to, šįkart neklausiu, nes laikas labai ribotas. Noriu Jūsų paklausti: šįkart savivaldybė nesiryžo padidinti vilniečiams šalto vandens kainos vienu litu, bet prisipažinkite, Jūs norite kelti kainą, ir tai anksčiau ar vėliau atsitiks?
Vilniečiai šiandien turi mažiausią vandens ir nuotekų kainą visoje Lietuvoje.
Todėl ją reikia padidinti?
Ji tokia pati ir išliks – mažiausia. Tačiau yra projektai, kurie buvo įgyvendinti, pavyzdžiui, dumblo nuotekų projektas, kuris buvo pastatytas ir pradėjo veikti praėjusių metų vasarą. Visa tai yra investicijos, visa tai reikia palaikyti ir prižiūrėti. Todėl natūralu, kad kokybė turi tam tikras sąnaudas.
Taip, deja, turiu pasakyti, kad kažkiek kaina didės.
Tada dar paklausiu apie Prezidentūrą. Jūs raginate ieškoti alternatyvos prezidentei rinkimuose ir socialdemokratus raginote greičiau savo kandidatą paskelbti. Taip pat siūlėte socialdemokratams nebijoti prezidentės vykdant savo sprendimus. O kokie Jūsų santykiai su šalies vadove?
Santykiai? Žinote, kokių nors, sakykim, santykių galbūt mes ir neturim, nes Prezidentūros ir prezidentės misija yra kiti darbai. Mano – rinkti šiukšles, tvarkyti gatves ir prižiūrėti, kad miestas veiktų gerai.
Mano asmeniniai požiūriai ir prezidentės veikla tikrai skiriasi. Pavyzdžiui, dėl energetikos projektų. Manau, šiandien ir šiai Vyriausybei yra sudėtinga, dėl to ir kalbėjau jų suvažiavime, kad jie stengtųsi (ne taip, kaip konservatoriai). Konservatoriai darė viską, kad Rusijai būtų blogiau. Mano palinkėjimas šiai Vyriausybei buvo – darykite viską, kad Lietuvai būtų geriau.
Todėl siūliau atlikti dalykinę analizę, kas naudinga Lietuvos žmonėms, ir nebijoti tai ginti, net jei Prezidentūra ar prezidentė reikalauja priešingai.
Šiandien Lietuvos žmonės permoka už tokią keistą energetikos politiką, kurią diktavo prezidentė ir, be abejo, ją siekė įgyvendinti konservatoriai.
Pone mere, Jūs sieksite dalyvauti Prezidento rinkimuose?
Šiandien tikrai neturiu atsakymo. Ir, manau, kad galbūt dar ir nėra laikas.
Bet Jūs neatmetate tos galimybės?
Jūs provokuojate mane pateikti atsakymą, kurio šiandien dar neturiu.
Gerai, pone mere, tada dėkoju Jums už šitą pokalbį.
