Lietuvos užsienio kultūros politiką norima nukreipti į artimiausias Baltijos šalis ir Skandinaviją, jau kitąmet skiriant atskirą finansavimą iš valstybės biudžeto. Bendradarbiavimą jau šį rudenį pradės didelio masto projektas – Lietuvos ir Estijos nacionalinių operos teatrų gastrolių mainai, kitąmet tokie mainai numatyti su Rygos operos teatru.
Taline viešėjęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas po pirmojo darbo susitikimo su naujuoju Estijos kultūros ministru Reinu Langu džiaugėsi abipusiu projekto svarbos supratimu.
Pasak kultūros ministro, susitikime su Estijos kolega pasidžiaugta, kad pirmą kartą tokiu mastu Lietuvos ir Estijos nacionaliniai operos teatrai šį rudenį pagaliau pasikeis savo spektakliais – lietuviai į Taliną veš dvi operas („Otelą“ ir „Žydę“) bei du baletus („Romeo ir Džuljetą“ ir „Raudonąją Žizel“), o estai – tris operas ir du baletus. A. Gelūnas po ministrų susitikimo Taline naujienų agentūrai ELTA šį projektą įvardijo kaip „didingą įvykį kultūroje, nes operų pastatymai – stambaus kalibro“.
Pasak ministro, didžiausiam abiejų šalių – Lietuvos ir Estijos kultūrinio bendradarbiavimo projektui – operos mainų gastrolėms Kultūros ministerija skiria 130 tūkst. Lt paramą.
„Laimingas sutapimas, kad mes turėjom sutaupytų lėšų likučių, bet norėdamas, kad tai nebūtų grįsta likučiais, o sąmoningu politiniu apsisprendimu, pabandysiu derėdamasis su Premjeru ir finansų ministre dėl biudžeto įtikinti, kad užsienio kultūros politikos prioritetas turėtų būti Baltijos ir Šiaurės šalys ir tam koncentruoti lėšas bei skirti papildomo dėmesio“, – Eltos korespondentei sakė kultūros ministras A. Gelūnas.
Tęsdamas finansavimo temą, ministras dalijosi planais dėl tolesnių Lietuvos užsienio kultūros politikos orientyrų. „Planuodami kitų metų biudžetą mes nusimatėme eilutę Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo fondui. Manau, kad ateityje tai turėtų būti stiprinama. Tikrai Estija, Latvija, Suomija, Švedija, Norvegija, be abejo, kaimyninė Lenkija – šitas Baltijos ir Šiaurės regionas yra ta vieta, kur tikrai turėtume žymiai geriau vieni apie kitus žinoti, negu mes žinom šiandien“, – pabrėžė A. Gelūnas.
Ministras realistiškai vertina Lietuvos kultūros sklaidos rėmimo galimybes. „Turim mažus resursus, turim mąstymą, ką reikia daryti – reikia subręsti ir apsispręsti, ar mes taškomės po „prancūzijas“, „čiles“, visur kitur su tais keliais litais, ar iš tiesų norim kažką padaryti su tuo kultūros eksportu. Taigi aš savo ranka įrašiau Baltijos ir Šiaurės regionus, turint omenyje ir Lenkiją, Kaliningradą, Sankt Peterburgą, bet visų pirma – Baltijos šalis. Jeigu man kas nors pasako, kad veža (meno projektus. – ELTA) į Latviją ar Estiją, tai man, kaip ministrui, tikrai nekyla abejonių, kad reikia remti, ypač jeigu tai yra tokie kokybiški projektai kaip opera“, – neabejojo ministras.
A. Gelūnas apgailestavo, kad, jo žiniomis, lietuvių menininkų nesimato šių metų Talino – Europos kultūros sostinės renginiuose: „Dar latviai Estijoje sudalyvauja, o lietuviai – lyg ne čia (Baltijos regione. – ELTA) gyventų...“.
Pasak ministro, jam, kaip lietuviui, labai gėda, kad estų menas mažai žinomas Lietuvoje, ir atvirkščiai. „Kodėl nepadarius estų animacijos pristatymo Lietuvoje? Kodėl nepadarius nuostabiosios lietuvių dramos plataus masto pristatymo Estijoje? Kodėl neatsivežus naujų estų spektaklių ar naujausių meno kūrinių? Pavienės organizacijos tą daro, pavyzdžiui, „Vartų“ galerija pristato estų vaizduojamąjį meną, „Sirenų“ teatro festivalis atsiveža estų pastatymų. Manau, kaip kaimynai galėtume artikuliuoti, kad tai yra mūsų programa, mūsų kultūros politikos dalis“, – teigė A. Gelūnas.
Jo manymu, jautrūs, išsilavinę ir kultūrai imlūs žmonės supranta kaimyninių šalių meno kokybę. „Štai turiu estų lankstinuką su scenos meno pristatymu, ir jame su ditirambais pristatomas Oskaro Koršunovo teatro spektaklis „Dugne“ pagal Maksimą Gorkį – gražiau, negu čia pristatomas Koršunovas, turbūt neįmanoma parašyti apie režisierių. Manau, kad žinojimas yra, bet intensyvumas – šiek tiek mažokas. Ir aš galvoju su mažom valstybinėm injekcijom, tokiom sąmoningom, truputį papilstyti alyvos į bendradarbiavimo ugnį“, – metaforiškai kalbėjo A. Gelūnas.
„Mano paties intelektiniai ir kultūriniai ryšiai su Estija yra keliolikos metų senumo – labai gražūs, mieli prisiminimai. Poetas, vertėjas ir intelektualas Reinas Raudas, buvęs Talino universiteto rektorius, yra mano artimas draugas. Manau, kad katalikiškai emocinga Lietuva ir protestantiškai racionali Estija viena kitai turi daug ką pasakyti“, – neabejojo A. Gelūnas.
