menas

Penktadienio vakarą „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre įvyko 17-osios tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’26“ atidarymo ceremonija. Joje apdovanoti šių metų geriausieji. „ArtVilnius’26“ atidarymo ceremonijoje dalyvavo neseniai iš Briuselio grįžęs Lietuvos kultūros ministras Lukas Alsys.

„Nepriklausomybės pradžioje ir Lietuvos meno laukui atsivėrė pasaulis, kūrėsi naujos meno galerijos, radosi galimybių išvykti į užsienį, tuo laiku mums visko trūko. Ypač žinių ir patirties. Supratome, kad susibūrę kartu galėsime nuveikti daugiau“, – šiandien sako viena iš Lietuvos meno galerininkų asociacijos iniciatorių, nuo pat įkūrimo asociacijos prezidente renkama Diana Stomienė. Šiais metais Lietuvos meno galerininkų asociacija (LMGA) švenčia trisdešimties metų jubiliejų.

Legendinė teatro ir operos režisierė, prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė į Lietuvą grįžo pasitikti „Bohemiečių“ 20-mečio. Šia proga iki pat sekmadienio Rotušės aikštėje Vilniaus gyventojai ir svečiai galės išvysti geriausius archyvinius spektaklius didžiuliame ekrane, o  su opera „Bohema” atsisveikinti bus galima gruodžio 22 dieną Nacionaliniame operos ir baleto teatre. „20 metų jubiliejus.

Kas iš tiesų vyksta tarp dviejų žmonių, kai užsidaro durys? Kas lieka nepasakyta tarp artimųjų? Kiek senų nuoskaudų gali tilpti vienoje šeimoje? Ir kodėl mes taip sunkiai priimame kitokius? Atsakymo į svarbius klausimus šį rudenį Varėnoje ieškos teatras. Paskutinę rugsėjo dieną čia prasidės 17-asis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Rugsėjo 30–spalio 29 dienomis Varėnoje bus parodyta net 17 teatro istorijų.

„Visada tikėjome ir tikime, kad meną iš tiesų patirti galima tik jį stebint gyvai“, – sako tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ meno vadovė Sonata Baliuckaitė Arlauskienė. Spalio pradžioje jau septynioliktą kartą vyksiančioje meno mugėje bus galima gyvai patirti 300 menininkų kūrybą. Į Vilnių jie susirinks net iš 20-ies šalių.

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO spalio 1–4 dienomis vyksianti 17-oji šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’26“ šiais metais sujungė Vilniaus, Varšuvos ir Vienos meno scenas.

Rugpjūčio 27 d. galerijoje „Meno niša“ atidaryta menininkų Algirdo ir Remigijaus Gataveckų personalinė paroda „Kodas: aš esu“. Vientisos instaliacijos principu kuriamoje ekspozicijoje menininkai atsigręžia į instituciją kaip žmogų globojančią, tačiau kartu jį formuojančią ir disciplinuojančią sistemą. Asmenine patirtimi paremtas naratyvas kelia klausimą, kur baigiasi institucinis rūpestis ir prasideda individualumo ribojimas. Renginio akimirkos – galerijoje.

Šį savaitgalį Valkininkų gatvėse klaidžios skulptūra, ant kultūros centro sienos susitiks trys upės, ugnyje gims keramikos darbai, o senojo Pranciškonų vienuolyno griuvėsiuose bus užkurtas laužas ir kepama duona.

Japonų architektas Masahiro Katsume savo pastatų eskizus pirmiausia nupieša ranka. Kartais tai – tradiciniai japoniški brūkštelėjimai prieštuku ar tušu, kartais – akvarėlės. Panašiai gimė ir Lietuvoje, Varėnos rajone, architekto sumanyti projektai – du japoniškos architektūros kvartalai. Keturis dešimtmečius dirbantis Japonijoje, Skandinavijoje, Vokietijoje, Kinijoje ir kitose šalyse gerai žinomas architektas įsitikinęs, kad gamtos ir žmogaus santykis architektūroje turi būti permąstomas.

Alytiškė rašytoja, bardė Loreta Šileikytė-Zabalujeva neseniai atrado savo močiutės Onos Letkauskienės dainų sąsiuvinį. Iš vaikystės atskriejus melodijoms, turėdama prieš akis žodžius, įdainavo dainas, akompanuodama kanklėmis. Aranžavo. Sudėjo jas į pirmą albumą „Iš protėvių skrynios“. Pagauta įkvėpimo, pavarčiusi ir kitus namų archyve turėtus folkloro šaltinius, per trejetą mėnesių ji prikėlė naujam gyvenimui ir daugiau senovinių dainų, sudėjo jas dar į tris albumus.

Naujuoju Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) prezidentu išrinktas rašytojas, literatūros kritikas Marijus Gailius. Jis vadovavimą perims iš buvusio asociacijos prezidento Jono Staselio. Pastarasis nuo pareigų buvo nušalintas dar birželio 15-ąją – po to, kai balandžio pabaigoje vykusios konferencijos metu asociacija išreiškė nepasitikėjimą juo.

Jau daugiau nei du dešimtmečius kaunietis Liutauras Šutas kuria meno kūrinius – asambliažus iš to, ką dauguma žmonių paprasčiausiai išmestų: senų baldų detalių, šachmatų figūrėlių, žvejybos kabliukų, šovinių tūtelių ar net prie konteinerio rastų gėrybių.

Siekdami paskatinti žmones sugrįžti į parodas, menininkai rengia vis išskirtinesnes ir lankytojus įtraukiančias ekspozicijas. Vieną tokią Klaipėdoje pristato menininkas Žilvinas Landzbergas. Parodoje apsilankę žmonės atsiduria bute ir čia gali elgtis tarsi svečiuose arba kaip savo namuose. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Bilietų kasoje pasiėmęs kodą, lankytojas žengia prie užrakintų durų. Suvedus kodą, durys prasiveria.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) pasirašė sutartį dėl Jono Meko archyvo skolinimo įstaigai trejiems metams, bus siekiama tirti archyvo leidinius, kiek vėliau išleisti menininko garbei skirtą katalogą. Sutartį pasirašė Jono Meko sūnus Sebastianas Mekas ir LNDM generalinis direktorius Arūnas Gelūnas. Archyvas į Lietuvą pargabentas iš Niujorko.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) antradienį vykusio balsavimo metu išreiškė nepasitikėjimą organizacijos prezidentu Jonu Staseliu. Eltos žiniomis, 14 konferencijos dalyvių balsavo nepasitikintys, 9 – pasitikintys dabartiniu prezidentu. Taip pat 1 balsavimo biuletenis buvo sugadintas.  Kaip skelbta, dar pernai gruodį visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė paskelbė sulaukusi J. Staselio laiško.

Ar įmanoma meną kurti iš to, kas daugeliui kelia nejaukumą ar net šoką? 30-metė menininkė Bea Haines įsitikinusi – taip, ir dar daugiau: jos kūriniai gali suteikti naują prasmę mirčiai. Moteris savo darbuose naudoja neįprastas medžiagas – nuo tulžies akmenų iki kremuotų žmonių pelenų. Nors tai skamba provokuojančiai, pati kūrėja tikina, kad jos tikslas nėra šokiruoti, o keisti požiūrį į mirtį ir atminimą.

Molėtuose gyvenantis tautodailininkas Albinas Dimskas į kūrybą atėjo ne iš dailės mokyklos ar studijų, o iš įgimto noro kurti. Jis jau daug metų drožia mitines būtybes ir kaukes, restauruoja senus baldus su spalvingais lietuviškais motyvais ir dalyvauja parodose bei mugėse, nors pagrindinė jo profesija – visai nesusijusi su menu. „Vieni vaikystėje sportuodavo, o aš užsiimdavau tapyba, – pasakoja Albinas, – o paskui perėjau jau prie medžio, pradėjau drožinėti.

Atmintis – tai ne tik įgimta savybė, bet ir lavinamas įgūdis, kurį Almantas Šarakojis pavertė savo profesijos pagrindu. Būdamas Pasaulio atminties čempionato dalyviu, Lietuvos rekordininku bei mokytoju, jis dalinasi savo metodikomis ir įžvalgomis apie tai, kaip kiekvienas gali pagerinti savo gebėjimus prisiminti. Almanto kelionė: nuo smalsaus vaiko iki čempionų viršūnių Almantas savo kelionę pradėjo dar vaikystėje, kai per vasaros atostogas, po 5 klasės, susidūrė su skaičių įsiminimo stebuklu.

Vos prieš keturis mėnesius išėjusi iš samdomo darbo, 20-ies metų savamokslė menininkė Samanta Lukauskaitė šiandien tapo įspūdingus paveikslus ant sienų pagal užsakymą visoje Lietuvoje – nuo vaikų kambarių iki viešbučių ir net... striptizo klubo langų. Pasak jos pačios, sprendimas pašvęsti savo gyvenimą menui buvo šiek tiek gąsdinantis, tačiau būtinas – ši sritis ją be galo traukė dar nuo vaikystės, o įprastas darbas aptarnavimo srityje tik tolino nuo senos svajonės.

„Leisk menui tave sukurti!“ – toks yra šių metų šiuolaikinio meno iniciatyvos „SU-MENĖK“, kurią organizuoja „Neakivaizdinis Vilnius“, šūkis. Net penkis žiemos savaitgalius – nuo sausio 30 iki kovo 1 d. – vilniečių ir miesto svečių lauks ne tik daugiau nei 50 galerijų ir muziejų, kuriuos bus galima aplankyti nemokamai arba už specialią kainą, bet ir kitos sumenėti skatinančios naujienos: nuo teminių savaitgalių iki šiuolaikinio meno važiavimų miesto autobusu su menininke Monika Dirsyte.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) pasirašė itin svarbias licencines sutartis su Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA ir asociacija LATGA. Sutartys apima beveik 400 tūkst. eurų vertės turinio viešinimą šiuo metu kuriamoje didžiausioje šalies skaitmeninio kultūros turinio platformoje „ekultūra“. Šie susitarimai didina kultūrinio turinio prieinamumą Lietuvoje.

Trakuose, Užutrakio dvare, antradienį bus paskelbti respublikinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatai. Pelniusieji pirmąsias vietas bus pagerbti simboliniais aukso vainikais – ypatingu meistriškumo ir kūrybinės brandos ženklu. Paroda „Aukso vainikas“ rengiama dvidešimtą kartą, pranešė Lietuvos nacionalinis kultūros centras. „Aukso vainikas“ – tai duoklė meistrams, kurie savo rankomis, žiniomis ir talentu saugo mūsų senąsias tradicijas.

Keramikė Indrė Svirskaitė sako, kad jos kelias į artimesnę pažintį su moliu nebuvo pagrįstas meile iš pirmo žvilgsnio. Nors menas lydėjo ją nuo pat vaikystės, pati keramika ilgą laiką atrodė svetima. Visgi šiandien menininkės kūryba atpažįstama iš Dzūkijos miškų dvelksmo, senosios architektūros motyvų ir itin tikroviško gamtos grožio.

Ne vieną iš mūsų mirties tema dažnai atbaido – ji siejasi su skausmu, jautrumu ir gyvenimo pabaigoje padedamu tašku, žyminčiu baigtį. Vis tik šios temos neišsigando ir su ja dirbti išdrįso vilniečiai Greta Unguvaitytė ir Jonas Aliukas. Pora jau penkerius metus prisideda prie gedinčiųjų atsisveikinimo su artimaisiais gamindami meno kūrinius primenančias urnas.

Žagarėje ir vėl kvepia imbieriniais sausainiais. Penktus metus iš eilės žagariškiai kepa ir lipdo iš šių kalėdinių skanėstų įvairias kompozicijas. Šiemet plušėjo iš tešlos gamindami ir kepdami įvairiausias amatų dirbtuves. Kaip jiems sekėsi pavaizduoti batsiuvius, sodininkus, kaliausių meistrus ar net karčiamą? Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pasibaigus konkursui „Kuriu Vilnių“, finalininkais tapo dešimt šiuolaikinio meno kūrinių, kurie už beveik 350 tūkst. eurų puoš skirtingas sostinės erdves, trečiadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. „Kultūros mieste niekada nebus per daug. Vilniuje menas nebėra tik galerijų viduje – skverai, upių krantinės, pastatų sienos tampa interaktyviomis meno erdvėmis.

Pirmadienį Kultūros ministerijoje paskelbti 6 šiųmečiai Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.  Jais tapo operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, vertėjas Gintaras Grajauskas, teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris, kino režisierius Ignas Miškinis, dailininkė Laisvydė Šalčiūtė. Gauti apdovanojimą pretendavo 12 kūrėjų.

Šiurpi paroda Paryžiuje: eksponuojamos aštuonios iš viso pasaulio surinktos mumijos. Kai kurie eksponatai netgi uždengti užuolaidomis, kad nešokiruotų lankytojų. Kiekvienas pasiryžęs šį šydą gali praverti ir pažvelgti į mumiją. Kartu, parodos kuratoriai kviečia nebijoti ir tvirtina, kad mumijos buvo įkvepimu tokiems dailės virtuozams kaip Polas Gogenas ir Edvardas Munchas. Paryžiuje eksponuojamos iš įvairių pasaulio vietų surinktos aštuonios mumijos.

Tualetas už 10 mln. dolerių (8 649 770,78 eurų). Amerikos aukcionas už tokią arba didesnę sumą siūlo įsigyti pilnai funkcionuojantį, iš gryno aukso sukurtą tualetą, kurio pavadinimas „America“. Kūrinio autorius Mauricio Atelano yra meno pasaulio provokatorius. Kitas jį išgarsinęs kūrinys – lipnia juosta prie sienos priklijuotas bananas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šis iš gryno aukso pagamintas tualetas yra italų menininko M. Atelano kūrinys.

Plungės rajone, Norvaišių kaime, galima aptikti tokias kapines, kokių tikriausiai daugiau pasaulyje neišvystumėte. Tai – meno kūrinių kapinės, kuriose nugulė skirtingų menininkų darbai, idėjos bei konceptai. Šių kapinių įkūrėjas – menininkas, Vilniaus dailės akademijos doc. dr. Juozas Laivys, kuris su humoru pasakojo apie kapinių įkūrimą. „Tokia mintis užgimė prieš 10 metų, aš jau net pats primiršęs, kaip jos atsirado.

75-erių vilkaviškietis Adolfas aplinkiniams įrodinėja, kad amžius ne riba imtis naujų veiklų ir tobulintis savo mėgstamame hobyje. Į aštuntą dešimtį įkopusį vyra šeimos nariai namuose mato retai, mat jis į automobilį prisikrovęs visokiausios įrangos, dažnai išvažiuoja į gamtą gaudyti įspūdingų kadrų.  Jaunystėje norėjęs tapti kino operatoriumi dabar senjoras įrodinėja, kad amžius svajonei netrukdo. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Sekmadienį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ baigėsi didžiausia Baltijos šalyse šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’25“. 16-oji mugė meno lauko dalyviams, galerijoms, lankytojams, o ypač kolekcininkams, surengė tikrą meno šventę.

Penktadienio vakarą „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre įvyko 16-osios tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’25“ atidarymo ceremonija. Joje apdovanoti šių metų geriausieji.  „ArtVilnius’25“ atidarymo ceremonijoje dalyvavo ilgametės mugės globėjos – Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas.

Pirmą kartą per tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ istoriją kolekcionavimo temą pasirinkę mugės organizatoriai ypatingą dėmesį šiais metais skiria Baltijos šalims, jų meno galerijų ir institucijų kolekcijoms bei kolekcininkams.

Vakar Vilniuje prasidėjo jubiliejinis, 10-asis Vilniaus galerijų savaitgalis (VGS). Šiuolaikinio meno renginys davė ženklą meno sezono pradžiai mieste, atverdamas menui netikėtas erdves, meno galerijas ir muziejus. Kaip susigaudyti gausybėje meno renginių? VGS komanda rekomenduoja, ką būtina pamatyti per savaitgalį, rašoma pranešime spaudai.

Į tarpdisciplininio meno kūrėjo, skulptoriaus Dano Aleksos dirbtuvę nusitaikė asteroidas. Jame pamažu ryškėja Mikalojaus Konstantino Čiurlionio veidas. Kai visai išryškės, bus nugabentas į skverelį šalia Vilniaus universiteto observatorijos M. K. Čiurlionio gatvėje.

Vienas paslaptingiausių ir nuo žmonių akių akylai saugomas objektas – Petrašiūnų elektrinė Kaune kartą metuose atveria vartus. Tad norinčiųjų į ją patekti tūkstančiai, o nemokami bilietai išgraibstomi per kelias valandas. Ten kur įprastai ūžia įrengimai, dabar gimsta gyvas meninis paveikslas. Petrašiūnų elektrinė transformuojasi ir virsta išskirtine kūrybos erdve. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Meno sezonas Vilniuje – atidarytas. Jau dešimt metų, kiekvieną rugsėjį, nuskamba ši frazė, o Vilniaus galerijų savaitgalis atveria duris į miesto galerijas ir netikėtas erdves pažiūrėti, koks kūrybingas buvo meno sezonas. Jubiliejinio, dešimtojo, VGS programa patikėta galerijos (AV17) vadovei Kristinai Mizgirytei ir menotyrininkei Karolinai Tomkevičiūtei.   Kuratorės siūlo susitelkti į „liminalumo“ – perėjimo, pokyčio ir nežinomybės – sąvoką kaip šiuolaikinę patirtį.

Kauno šokio teatro „Aura“ įkūrėja, choreografė Birutė Letukaitė, M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms atgaivinusi Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklį „Jūra“, sako norinti plačiai paskleisti svarbią žinią – kūryba įveikia net ir juodžiausias negandas. Jautrus vizualaus šiuolaikinio šokio spektaklis „Jūra“ šį ketvirtadienį, rugpjūčio 28 dieną 20 val.

Merkinės miestelis saugo nuostabią meilės legendą, kuri pasakoja apie Lenkijos karalių ir LDK didįjį kunigaikštį Vladislovą Vazą IV ir jo mylimąją, iš Lvivo kilusią ir už Merkinės seniūno, Moravijos vėliavininko Jono Vypiskio ištekintą pirklio dukrą Jadvygą Luškovską. Kino scenarijumi ši istorija dar netapo, užtat nugulė į komiksų knygą „Karalius nakvos Merkinėje“, rašoma pranešime spaudai.

„Gyvendama toli, Pietų Prancūzijoje, vis dažniau jaučiu poreikį atsigręžti į vietas, kurios mane formavo ir kaip žmogų, ir kaip kūrėją“, – sako Prancūzijoje gyvenanti menininkė Rūta Jusionytė. Klaipėdoje, jos gimtajame mieste, atidaryta jos personalinė paroda „Empatija“, rašoma pranešime spaudai. Paroda šeimos įkurtoje erdvėje R. Jusionytės paroda surengta Klaipėdos galerijoje „Jusionis“. Menininkės pavardės ir galerijos sutapimas – neatsitiktinis.

Jono Daniliausko paroda „Moterys vakarėjant“ kviečia pažvelgti į moterį kaip į paslaptingą, daugialypę būtybę, kuri jungia kaimo ramybę, miestietišką laisvę ir mitologinį subtilumą. Tapytojo kūryboje moteris tampa emociniu paveikslo centru, per kurį menininkas perteikia vakaro nuotaiką, gamtos ryšį ir subtilų plastinį grožį. Parodos darbai pasižymi jausmingu, kontrastingu koloritu bei klasikinio modernizmo ir liaudies meno įtaka, rašoma pranešime spaudai.

Šią savaitę „Brazzi Studios“ terasoje įvyko išskirtinis kūrybinės bendruomenės renginys – oficialiai pristatyta „Brazzi Academy“, naujos kartos fotografų ugdymo sistema. Tarp saulėlydžio, muzikos, pokalbių ir kūrybinių industrijų atstovų įvyko ir simbolinis „raketos paleidimas“, pažymintis fotografijos akademijos startą – pažadą augti, kilti ir skleisti fotografijos meistrystę tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Menas ir gamta visada turėjo glaudų ryšį – daugybė menininkų pripažįsta įkvėpimo besisemiantys iš gamtos. Ieškantys autentiškų patirčių šiandien vis dažniau žvalgosi ne į didžiąsias miestų koncertų sales, žinomas galerijas ir meno centrus, o dairosi įdomių renginių, vykstančių mažuose miesteliuose ar net atokiuose Varėnos miškuose.   Šį savaitgalį, šeštadienį, iš Vilniaus geležinkelio stoties į Varėną styginių kvartetas išlydės Pasakojantį traukinį.

Pradžios ženklas šių metų tarptautiniam poezijos festivaliui „Poezijos pavasaris“ praėjusį savaitgalį buvo duotas Jungtinėse Amerikos Valstijose – festivalio prologo renginiai vyko Lemonto pasaulio lietuvių centre, Čikagos apylinkėse esančiose lituanistinėse mokyklose bei Čikagos Jaunimo centre. Atsinaujinęs į septintąjį dešimtmetį žengiantis 61-asis „Poezijos pavasaris“ gerbėjams šiemet pasiūlys daugiau nei 100 renginių Lietuvoje ir užsienyje.

„Gyvybingas miestas – tai ne tik architektūra, infrastruktūra ar paslaugos. Visų pirma tai – žmonės ir jų kuriamos idėjos. Kūrybiškumas leidžia miestui nuolat kisti, atsinaujinti, reaguoti į pasaulinius iššūkius. Kuo daugiau galimybių mieste kurti, eksperimentuoti, išreikšti save – tuo tvirtesnė jo tapatybė ir gyvybingumas“, – įsitikinęs dizaineris Algirdas Orantas, neseniai tapęs Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininku.

Rudenį menininkus, galerininkus, meno kritikus ir meno gerbėjus iš visos Lietuvos ir užsienio šalių sukviečianti tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ šią savaitę ir pati išsirengė į kelionę. Nuo balandžio iki rudens mugės organizatorių komanda lankysis Panevėžyje, Alytuje, Dusetose ir Kaune.

Kas kepa pyragus, o kas lėles. Uteniškė Edita Kušleikienė vaikystėje visiškai nemėgusi lėlių, dabar kuria išskirtines interjero lėles iš modelino. Tiesa, moteriai visai nemielos lėlės-gražuolės. Tad kūrėja mieliau lipdo ir kepa senutes, raukšlėmis išvagotais veidais ar išraiškingus pasakų personažus. Tačiau kol šios lėlės nukeliavo iki orkaitės, prireikė itin kruopštaus kūrėjos darbo. Nemažiau triūso reikia įdėti ir po to, užbaigiant modelino lėlę.

Janina Vansauskienė – savamokslė menininkė, kurios rankose vilna atgyja neįtikėtinomis formomis. 68-erių moteris iš Rozalimo, buvusi žurnalistė, šiandien visa širdimi pasinėrusi į veltinio meną. Savo dirbtuvėse Pakruojo dvare ji kuria ne tik tradicinius darbus, bet ir sudėtingas skulptūras – angelus, balerinas, dekoratyvines avis bei netgi batus ar skrybėlaites.