menas

Šią savaitę „Brazzi Studios“ terasoje įvyko išskirtinis kūrybinės bendruomenės renginys – oficialiai pristatyta „Brazzi Academy“, naujos kartos fotografų ugdymo sistema. Tarp saulėlydžio, muzikos, pokalbių ir kūrybinių industrijų atstovų įvyko ir simbolinis „raketos paleidimas“, pažymintis fotografijos akademijos startą – pažadą augti, kilti ir skleisti fotografijos meistrystę tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Menas ir gamta visada turėjo glaudų ryšį – daugybė menininkų pripažįsta įkvėpimo besisemiantys iš gamtos. Ieškantys autentiškų patirčių šiandien vis dažniau žvalgosi ne į didžiąsias miestų koncertų sales, žinomas galerijas ir meno centrus, o dairosi įdomių renginių, vykstančių mažuose miesteliuose ar net atokiuose Varėnos miškuose.   Šį savaitgalį, šeštadienį, iš Vilniaus geležinkelio stoties į Varėną styginių kvartetas išlydės Pasakojantį traukinį.

Pradžios ženklas šių metų tarptautiniam poezijos festivaliui „Poezijos pavasaris“ praėjusį savaitgalį buvo duotas Jungtinėse Amerikos Valstijose – festivalio prologo renginiai vyko Lemonto pasaulio lietuvių centre, Čikagos apylinkėse esančiose lituanistinėse mokyklose bei Čikagos Jaunimo centre. Atsinaujinęs į septintąjį dešimtmetį žengiantis 61-asis „Poezijos pavasaris“ gerbėjams šiemet pasiūlys daugiau nei 100 renginių Lietuvoje ir užsienyje.

„Gyvybingas miestas – tai ne tik architektūra, infrastruktūra ar paslaugos. Visų pirma tai – žmonės ir jų kuriamos idėjos. Kūrybiškumas leidžia miestui nuolat kisti, atsinaujinti, reaguoti į pasaulinius iššūkius. Kuo daugiau galimybių mieste kurti, eksperimentuoti, išreikšti save – tuo tvirtesnė jo tapatybė ir gyvybingumas“, – įsitikinęs dizaineris Algirdas Orantas, neseniai tapęs Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininku.

Rudenį menininkus, galerininkus, meno kritikus ir meno gerbėjus iš visos Lietuvos ir užsienio šalių sukviečianti tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ šią savaitę ir pati išsirengė į kelionę. Nuo balandžio iki rudens mugės organizatorių komanda lankysis Panevėžyje, Alytuje, Dusetose ir Kaune.

Kas kepa pyragus, o kas lėles. Uteniškė Edita Kušleikienė vaikystėje visiškai nemėgusi lėlių, dabar kuria išskirtines interjero lėles iš modelino. Tiesa, moteriai visai nemielos lėlės-gražuolės. Tad kūrėja mieliau lipdo ir kepa senutes, raukšlėmis išvagotais veidais ar išraiškingus pasakų personažus. Tačiau kol šios lėlės nukeliavo iki orkaitės, prireikė itin kruopštaus kūrėjos darbo. Nemažiau triūso reikia įdėti ir po to, užbaigiant modelino lėlę.

Janina Vansauskienė – savamokslė menininkė, kurios rankose vilna atgyja neįtikėtinomis formomis. 68-erių moteris iš Rozalimo, buvusi žurnalistė, šiandien visa širdimi pasinėrusi į veltinio meną. Savo dirbtuvėse Pakruojo dvare ji kuria ne tik tradicinius darbus, bet ir sudėtingas skulptūras – angelus, balerinas, dekoratyvines avis bei netgi batus ar skrybėlaites.

Ar kada nors pagalvojote, kad jogurto indeliai gali įgauti visiškai naują gyvenimą? 63-ejų šilutiškė, rankdarbių mėgėja Laima Mereckienė įrodo, jog net kasdien naudojami daiktai, kurie dažniausiai keliauja į atliekų konteinerį, gali virsti tikrais meno kūriniais. Iš spalvingų jogurtų indelių ji kuria unikalias dėžutes – ne tik gražias, bet ir tvarias. Kiekvienas jos darbas – tai antrasis gyvenimas medžiagoms, kurios galėjo atsidurti atliekų konteineryje.

Greitai bus metai, kai lietuvė tapytoja ir skulptorė Rūta Jusionytė iš Paryžiaus pasitraukė į Provansą. Pabėgusi nuo didmiesčio skubos ir šurmulio, ji stengiasi mėgautis provincijos tyla ir ramybe. „Esu pernelyg jautrus žmogus, negaliu sau leisti politinių diskusijų, beveik nežiūriu televizoriaus, neklausau žinių. Jei pasiduočiau aplink tvyrančiam nerimui, turbūt, negalėčiau kurti“, – sako menininkė.

Po Lietuvą keliauja vyriškus lyties organus primenanti ir Putiną pašiepianti skulptūra pavadinimu „Chuilo“. Tapytojo ir skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtas meno kūrinys jau spėjo aplankyti Kauną, o šiandien lankysis Šiaulių dailės galerijoje. Pats skulptūros autorius teigia, jog idėja sukurti tokį meno kūrinį gimė pačiomis pirmomis karo dienomis, kai Rusija užpuolė Ukrainą ir ragina kiekvienam atrasti savo būdą, kaip prisidėti prie Ukrainos palaikymo.

Prezidentūroje ketvirtadienį vyks nacionalinių kultūros ir meno premijų ir Jono Basanavičiaus premijos laureatų pagerbimo ceremonija. Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas 2024 metais gavo šeši kūrėjai – poetas Alvydas Šlepikas, režisierė Marija Kavtaradzė ir menininkas Darius Žiūra, šokėja, choreografė Birūta Komskienė, tapytojas Arvydas Šaltenis ir menininkė, meno kritikė Laimutė Kreivytė.

„Lietuvoje neturėtų būti nė vieno mūsų vaiko, augančio ne šeimoje“, – įsitikinęs fotografas, fotomenininkas Artūras Morozovas. Naujausias jo projektas – fotografijų paroda-manifestas „Tada, kai pamačiau Tave“ pasakoja apie kasdienybę šeimose, kurios imasi globoti vaikus. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose buvo uždaryti paskutiniai vaikų globos namai.

Pirmą sykį pažvelgus į kaunietės Redos Giedrikienės gaminamas dėžutes ne vienas pasakytų, kad jos – medinės. Vis tik, taip manydami daugelis klysta, mat visi auksarankės Redos sukurti darbai yra iš kartono. Įmantrios kompozicijos, su meile parinktos detalės bei dekoravimo technikos – tai tik dalis Redos įdedamų pastangų kuriant išskirtines dėžutes.

Maždaug 1 500 metų senumo akmeninė lenta su Dešimčia Dievo įsakymų aukcione Niujorke parduota už 5,04 mln. dolerių (4,81 mln. eurų). Tai daug didesnė suma nei tikėtasi. Pristatydami objektą, „Sotheby‘s“ aukcionų namai prognozavo, kad už jį bus gauta nuo 1 iki 2 mln. dolerių. Pasak aukciono organizatorių, tai vienintelė žinoma visiškai išsilaikiusi akmeninė lenta su Dievo įsakymais iš to laikmečio.

Beveik pusantro šimto eksponatų, kuriuos galima liesti ir išbandyti, bei moderniausias planetariumas Baltijos šalyse – tokiu išskirtiniu mokslo muziejumi nuo šiol gali pasigirti Kaunas. Šio muziejaus statyba ir įrengimas kainavo beveik 40 milijonų eurų. Lankytojams bilietai irgi bus nepigūs – suaugusiam atsieis apie 25 eurus, vaikui – kiek mažiau. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

„Visada smagu gauti žinutę, kad tavo kūrinys ar tu pats socialiniuose tinkluose esi pastebėtas. Nebūtinai tokia žinia dalijiesi, tačiau tavo vardas ir pavardė prie kūrinio yra tarsi simbolinis kapitalas“, – sako menininkas Robertas Narkus. Šio menininko darbai – performansai, fotografijos, vaizdo kūriniai, koliažai matomi ne tik įdomiausiose Lietuvos šiuolaikinio meno erdvėse, bet ir pristatyti Venecijos bienalėje.

Naujasis meno kūrinys Prancūzijos bažnyčioje sukėlė tikrą kalbų sūkurį. Tulūzoje pristatyta katalikų kunigo Abbé Pierro statula su simbolišku „priedu“. Vis dėlto, menininko žinutė yra daugiau nei aiški – kūrinys yra protestas prieš seksualinį išnaudojimą, rašoma „Euronews“. „Silentium“ (lot. – „tyla“) yra naujausias prancūzų menininko Jameso Colominos darbas.

Iš Alytaus rajono kilusios Birutės Pilvelytės Šilauskienės tapytų paveikslų tiesiog neįmanoma nepastebėti! Ryškios spalvos, sužmoginti gyvūnai, daugybė paslėptų detalių akimirksniu įtraukia ir vilioja atrasti prasmes. Norinčių įsigyti paveikslą moteris visuomet paklausia, kodėl jie pasirinko vieną ar kitą variantą, ir atsakymai labai nustebina. „Tuomet suprantu, kad kiekvienas mano kūriniuose atranda tai, ko pats tą akimirką ieško“, – teigia jaunoji kūrėja.

Vilniaus rotušėje pirmadienį vyks Meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija. Bendra įvairių meno sričių kūrėjų apdovanojimų ceremonija organizuojama ketvirtą kartą, pranešė Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Renginyje bus įteiktos dailininkus, rašytojus, literatūros vertėjus, tautodailininkus, architektus, kinematografininkus, fotomenininkus, muzikus ir žurnalistus vienijančių organizacijų premijos ar prizai bei daugiau kaip du dešimtmečius teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija.

Kriptovaliutų antrepreneris Justinas Sunas penktadienį įvykdė pažadą, kurį davė po to, kai išleido 6,2 mln. dolerių meno kūriniui – prie sienos lipnia juostele priklijuotam bananui. Jis vaisių suvalgė. Viename prabrangiausių Honkongo viešbučių J. Sunas sušlamštė bananą stebimas kelių tuzinų žurnalistų ir influencerių, prieš tai pasakęs kalbą, kurioje išgyrė kūrinį kaip „ikonišką“, brėždamas paraleles tarp konceptualaus meno ir kriptovaliutų.

Prienų rajone, Balbieriškyje gyvenantis Danas Zymonas užsiima nepaprasta menine veikla. Jau šeštus metus iš eilės vyras iš gyvūnų kaukolių kuria tikrus šedevrus, kurie namams gali suteikti misticizmo ir paslaptingumo pojūtį. Nors kai kuriems per kūną galėtų perbėgti šiurpas išgirdus apie Dano veiklą –  gyvūnų kaukolių graviravimą – vyras atskleidė, kad jį žavi galimybė kažkam, kas buvo pasmerkta sunykimui ar utilizavimui, suteikti antrą gyvenimą.

Prestižiniuose aukcionuose – ypatingi eksponatai. Nuo su Marija Antuanete siejamų deimantų vėrinių iki modernaus meno šedevrų, pavyzdžiui, prie sienos priklijuoto banano, o tai pirkėjams galės atsieit net kelis milijonus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Lipnia juosta prie sienos priklijuotą bananą „Sotheby's“ aukciono atstovai vadina vienu iškiliausių šio amžiaus konceptualaus meno kūrinių.

Vienoje iš populiariausių sostinės erdvių tarp ekstremalaus ir gatvės sporto mylėtojų – Baltojo tilto aikštyne – pradėta piešti freska olimpinei medalininkei breiko šokėjai Dominikai Banevič  (b-girl Nickai). Per artimiausias dvi savaites menininkas Kipras Petrulis prie gatvės šokiams skirtos aikštelės esančias tilto atramas papuoš sieniniu paveikslu, skirtu b girl-Nickos sėkmei ir jaunų sportininkų, šokėjų įkvėpimui, rašoma pranešime spaudai.

Vis populiarėjantis dirbtinis intelektas ir su juo susiję įrankiai sparčiai skinasi kelią daugelyje sričių. Dirbtinio intelekto (DI) pagalba nuotraukas kuriantis specialistas Rokas Rizgelis neslepia, kad daugelis dar nesupranta, kokios yra šios technologijos galimybės. Tiesa, pašnekovas teigia, kad dirbtinio intelekto kurtų nuotraukų poreikis ir paklausa – nemaža.

Daugelis iš mūsų nereikalingus laikraščius, dėžes ir kitas popierines atliekas išmeta į atliekų konteinerį. Visgi, menininkės Astos Baltijos Petrauskaitės-Nagel namuose jų šiukšliadėžėje niekuomet neaptiktumėte, nes moteris iš jų kuria nepaprasto grožio meno dirbinius. Pokalbio metu Asta papasakojo, kad ji savo kūryboje naudoja „Papier-mâché“ techniką, kurios metu popierių sumaišo su kitomis natūraliomis medžiagomis ir iš šios masės kuria dėmesio vertus dirbinius.

Jau kasmetiniu tapęs „Mes už šviesą 2024“ moliūgų-žibintų festivalis spalio 11–12 dienomis kviečia lankytojus atrasti vieną žaviausių Žemaitijos vietų – Švėkšnos miestelį. Kaip ir kasmet, festivalis suburia vietos bendruomenę ir miestelio svečius bendrai kūrybinei veiklai. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos bendruomenė jau ilgus metus yra pagrindinis festivalio variklis – jie ne tik skaptuoja šimtus moliūgų-žibintų, bet ir kuria išskirtines menines kompozicijas.

Spalio mėnesį Klaipėda pulsuoja kūrybine energija. Mieste vyksta daugybė renginių, kurie apima įvairias meno ir kultūros sritis – nuo tarptautinių meno trienalių iki specialiųjų parodų ir kūrybinių dirbtuvių. „Nenuspėjamos ateitys. Vanduo” – tai II-oji tarptautinė meno ir mokslo trienalė, skirta klimato kaitos poveikiui vandens telkiniams ir su tuo susijusioms mūsų ateities vizijoms.

Dar nenuslinkęs Vilniaus Gedimino kalno šlaitas taps meno drobe – prancūzų menininkas ant jo kurs didžiulę freską – joje vaizduojamos dvi susikibusios rankos. Vilniečiai ir miesto svečiai galės stebėti visą kūrybos procesą nuo pradžios iki galo. Kūrėjas piešiniui naudos savo sukurtus aplinkai draugiškus, natūralius dažus, todėl, pasak Nacionalinio muziejaus direktorės, Gedimino kalnui pakenkti neturėtų.

MO muziejus su Pompidou nacionaliniu meno centru per artimiausius kelerius metus planuoja surengti bendrą parodą Lietuvoje. Toks ketinimas įtvirtintas bendradarbiavimo sutartyje, kurią penktadienį Pompidou centre pasirašė jo prezidentas Laurentas Le Bonas ir MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė. Kaip BNS sakė M. Ivanauskienė susitarime numatoma, kad bendradarbiaujant paroda bus kuriama MO muziejuje, joje kūriniai bus iš abiejų muziejų meno kolekcijų.

Į Lietuvą atgabenti paskutiniai netrukus atidaromos Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) tarptautinės parodos „Kijevo Rusia. Pradžia“ eksponatai, įkainoti didesne nei 10 mln. eurų verte. LNM skelbia, kad parodoje lankytojai išvys aukso ir sidabro dirbinius, ištaigingus Kijevo Rusios elitui priklausiusius papuošalus, pirklių paslėptus bei kapų plėšikų ar karo grobiu tapusius lobius.

Airijoje gyvenanti 50 metų Vida Želvienė – itin kūrybinga ir išskirtiniu nagingumu pasižyminti moteris. Vietoje to, kad išmestų seną, namuose dulkėjusią mėsmalę, ji iš jos pasigamino... lempą! Vida papasakojo, kad jau nuo mažų dienų ji buvo linkusi į kūrybą ir eksperimentus. Taip pat jai visuomet būdavo svarbu panaudoti senus daiktus antrą sykį ir įžiebti jiems gyvybės. „Aš esu iš tų žmonių, kurie išplauna maišelius ir juos panaudoja antrą sykį“, – juokavo pašnekovė.

Vilniuje išdaužti du Ivano Luckevičiaus baltarusių muziejaus langai, ketvirtadienį BNS patvirtino sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja. „Trečiadienį 10 valandą 5 minutės ryte buvo pranešta apie tai, kad muziejaus direktorė atėjusi į darbą pastebėjo, kad po nakties yra išdaužti du langai“, – teigė ji.  Dėl šio įvykio pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Lietuvoje sudarytas kultūros vertybių sąrašas ir parengtas jų apsaugos planas karo atveju, jį planuojama išbandyti jau šį mėnesį.  Trečiadienį šis planas aptartas per uždarą Seimo Kultūros komiteto posėdį. „Planas yra, planas buvo pristatytas, jis sulaukė pritarimo.

Rugsėjo 2 dieną Vilniaus Antakalnio progimnazija iškilmingai atidarys sieninės tapybos kūrinio tęsinį. 2018 metais tapytoja Silvija Drebickaitė vieną mokyklos sieną papuošė stilizuotu Vilniaus senamiesčio urbanistiniu peizažu. Kūrinį ant kitos mokyklos sienos po menininkės mirties užbaigė jos bičiulis, kolega tapytojas Vytautas Poška.

Dažniausiai į pajūrį atvykusius poilsiautojus galima išvysti besideginančius pliaže arba besimaudančius jūroje. Visgi, kai kurie atostogautojai paplūdymyje atskleidžia savo meninius gabumus ir parodo, kokį grožį galima sulipdyti iš smėlio. Vieną iš tokių meninių projektų buvo galima išvysti vakar Antrosios Melnragės paplūdimyje. Netoli Klaipėdos esančiame pliaže poilsiautojas pademonstravo, kokį grožį galima sukurti iš smėlio.

Grafikė Evelina Paukštytė jau trejus metus kartu su šeima gyvena naujos statybos name Vilniaus mieste. Užsukus į svečius daugelis gali suglumti, mat pirmasis namo aukštas labiau primena meno galeriją nei namus – ant baltų sienų kabo paveikslai, o pilkšvos grindys primena parodų metu minamus takus. „Mano namai yra skirti menui“, – pokalbio metu akcentavo Evelina. Vos įėjus pro menininkės namų duris galima pamatyti unikalų ir dar niekur kitur nematytą interjerą.

Sveiki, esu Klaudija Mackevičiūtė. Esu iš Panevėžio, man 22 metai. Jau kelerius metus praktikuoju fotografijos meną. Gyvenime išmaišiau įvairiausių spalvų menus, sporto šakas, turiu ne vieną pomėgį, bet daugiausiai dėmesio skiriu fotografijai. Esu pristačiusi jau penkias personalines fotografijų parodas savo gimtajame mieste.

Sostinės gyventojai vėl puolė į diskusijas, kiek reikėtų investuoti į miesto įvaizdį, kai Vilniaus Vingio parke miesto valdžia pastatė didžiulį „Grybą“ – pavėsinę už 67 tūkstančius eurų. Menotyrininkų puikiai vertinamas kūrinys atlieka ne tik estetinę funkciją, jis tapo ir žmonių susibūrimų vieta.

Puerto Riko sostinėje San Chuane netrukus prasidės lemiami mūšiai dėl bilieto į olimpines žaidynes. O pats miestas, kuriame kovoja ir Lietuvos rinktinė, nenustoja stebinti savo spalvingumu. Tą jau buvo galima pamatyti senamiestyje ir kitose miesto vietose. O dar labiau tuo galima įsitikinti šiek tiek pasivaiksčiojus garsiojoje „A Street of Canturce“ gatvėje, kur akys raibsta nuo fantastiškai gražių ir spalvingų piešinių ant pastatų.

Nuo birželio 13-os iki rugpjūčio 31 d., kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį 18.30 val., Palangos orkestras kviečia prasmingai valandai su pučiamųjų muzika gražiausio Lietuvos parko rotondoje: 33 muzikinių istorijų pripildyti vakarai, 3 skirtingos programos, kuriose kiekvienas ras atgaivą nuo kasdienybės.

Nuolat visuomenei ir politikams priminti kultūros svarbą. Kultūra jungia praeitį, ateitį ir dabartį, skatina bendruomenių veiklą, pritraukia talentus, kuria vietos įvaizdį, gydo įsisenėjusias stigmas, jungia skirtingas disciplinas, skatina verslą. Ten, kur yra kultūros, gera vieta gyventi. Tokios ir panašios mintys skambėjo devintajame Nacionaliniame kultūros forume, kuris šiais metais buvo skirtas kultūros verslumui.

Naujose patalpose Kauno senamiestyje įsikūrusi „Gulbės galerija“ savo atidarymą pažymėjo itin iškilmingai – meno gerbėjai  buvo pakviesti į dvigubą parodą. Joje – dainininkės Arinos kurti papuošalai ir Vytauto Čeplinsko tapyba. Abu autorius sieja ne tik aistra menui bei muzikai, bet ir asmeniniai santykiai – buvę mylimieji turi bendrą sūnų.

Daugelis kauniečių gerai žino miesto centre, K. Donelaičio gatvėje, nuo 1990 m. veikiantį legendinį barą romantišku pavadinimu „Mažasis Paryžius“. Tačiau mane domino ne bohemiško baro istorija (ji išties marga) o jo savininko Beno Fainšteino (77 m.) kūryba iš to ką daugelis išmeta į šiukšlių dėžę. Apie tai niekas nerašė Žinojau, kad Benas dirba porinėmis dienomis pasikeisdamas su žmona Zita. Kaip ir tikėjausi jį išvydau savo darbo vietoje, sėdintį už baro bei bendraujantį su dviem vyriškiais.

„Drag“ karalienė Luka Mokka (30 m.) į savo gyvenimo puslapius sutalpino tiek patirčių, kiek užtektų patirti bene keliems žmonėms. Tai – ir gyvenimas su šeima Pietų Prancūzijoje, paauglystėje atskirai nuo tėvų – Anglijoje, kiek vėliau – Ukrainoje. Karo metu Luka gamino maistą karininkams, našlaičiams ir kitiems žmonėms, tokiu būdu padėdama alinamai Ukrainai ir jos gyventojams.

60-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu įvyko lietuvių režisieriaus Jono Meko paskutinio kino filmo „Requiem“ peržiūra. Videoinstaliacija buvo rodoma netoli nuo Bienalės sodų (it. Giardini di Biennale) įsikūrusios italų kalbos ir kultūros organizacijos „Società Dante Alighieri“ erdvėse. Filmo „Requiem“ instaliacija buvo pristatoma šiuolaikinio meno žurnalo „CURA.“, kuruojama dueto „Francesco Urbano Ragazzi“, remiama Jono Meko fondo (angl.

Šią savaitę antram sezonui sugrįžta didelio susidomėjimo sulaukusi Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Spąstai su centriniu šildymu“. Atnaujinta ir papildyta paroda, kurią praėjusiais metais Buvusioje areštinėje aplankė beveik 10 tūkst. lankytojų, pasakoja apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje 1965–1993 metais: kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, mąstyti, bendrauti, užsiimti įvairiopa gyvenimo formų kūryba, nepaisant buitį ir būtį kausčiusio sąstingio.

Pensininkas Toronte savo namą, sodą ir garažą pavertė tikru meno kūriniu. Vyras kiekvieną dieną tūkstančiais smulkių detalių dekoruoja interjerą. Tam naudoja varžtus, monetas ir net kaimynystėje gyvenančių vaikų žaislus. Pomėgis padeda pensininkui pamiršti kasdienį skausmą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  79 metų Toronto gyventojas jau daugelį metų savo namus verčia meno objektu.

Į vieną Londono gatvę pasigrožėti nauju grafičiu pirmadienį plūstelėjo minios žmonių, dar prieš tai, kai slaptasis gatvės menininkas Banksy patvirtino, kad tai jo darbas. Finsberio parko rajone esantis meno kūrinys dengia keturių aukštų pastato sieną ir vaizduoja mažą žmogaus figūrėlę, laikančią slėgio žarną šalia didelio vyšnios medžio. Ant sienos užpurkšta žalių dažų, atkartojančių medžio, kuris yra smarkiai apkarpytas, lapiją.

Kaune ruošiamasi eksponuoti išskirtinį kūrinį – 6 metrų skersmens instaliaciją, vaizduojančią Žemės planetą. Pasaulyje žinomo menininko Luke’o Jerram’o „Gaia“ pirmą kartą į Lietuvą atkeliauja kovo 20-ąją, minint Tarptautinę laimės dieną.