Lietuvos merai rekordininkai laikosi ant žmonių baimių

Rinkimai nauji, o dalis kai kurių ilgamečių savivaldybių vadovų – valdantys ne pirmą kadenciją, pavyzdžiui, ir visus 25 metus. Tiesa, kol kas tik trys ilgamečiai merai užtikrintai tęs savo vadovavimą savivaldybėms, kitiems trims dėl savo vietos teks pakovoti antrajame rinkimų ture. Į valdžią dešimtmečius grįžtančių, kartais ir teisėsaugos akį patraukusių, merų fenomeną politologai aiškina tuo, kad gyventojai bijo pokyčių.

Ričardas Malinauskas. Gintautas Gegužinskas. Antanas Černeckis
67

Vis į valdžią grįžtančių, kartais net ir į rimtus skandalus įsipainiojusių merų fenomeną Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga aiškina, tuo, kad mažesniuose rajonuose sunku iškilti alternatyvioms jėgoms.

(67 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Savivaldos rinkimai

„Mažose savivaldybėse susiformuoja tam tikras rajono elitais. Ten juk savivaldybė ir jos įstaigos, ligoninės, mokyklos, tarnybos yra susijusios. Jeigu jos gyvuoja, tai tose struktūrose dirbantiems žmonėms yra gerai, kaip yra, nes pokyčiai valdžioje juos stato į tokią neapibrėžtą padėtį“, – portalui tv3.lt kalbėjo S. Spurga.

Politologas pažymi, kad valdžios pokyčiams, o šiuo atveju – stagnacijai, daug įtakos turi ir vietinė žiniasklaida. Tačiau ji mažuose rajonuose dažnai arba yra priklausoma nuo valdžios, arba jos įbauginta.

„Galbūt ne visose savivaldybėse yra taip, kaip Druskininkuose, kur specialus leidinys atvirai šlovina merą. Bet, be abejo, rajoninė spauda vienaip ar kitaip priklauso nuo reklamos, nuo užsakymų. Matyt, yra tokių savivaldybių, kur išvis nepanašu į demokratiją, yra uždara atmosfera ir net cyptelėti net ir žurnalistas nelabai galėtų“, – pastebėjo S. Spurga.

REKLAMA

Rinkimų rezultatai parodė, kad teistumas ar teisėsaugos įtarimai daliai merų pelnyti rinkėjų pasitikėjimą nėra kliūtis. Likus pusantros savaitės iki rinkimų, teisėsaugos įtarimų sulaukęs R. Malinauskas išrinktas per pirmąjį turą, dar šeši įtariami merai dalyvaus antrajame ture.

„Čia yra paradoksas, nes, kai paklausai, kaip žmonės kalba, tai atrodo, kad visiems vienintelis klausimas rūpi, kad būtų politikai sąžiningi. O kai einama prie balsadėžių, tai balsuojama visiškai kitaip. Tai labai įdomus dalykas. Nesakyčiau, kad tai susiję su teisėsaugos darbu. Žmonės, kurie gyvena tose savivaldybėse, puikiausiai viską mato ir žino, bet išeiti iš to uždaro rato nepavyksta“, – sakė MRU docentas.

Meras rekordininkas

Absoliutus rekordininkas pagal vieno miesto valdymo trukmę – Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas. Rajoną su pertraukomis politikas valdo jau 26-tus metus, o ką tik vykusiuose savivaldos rinkimuose valdžioje įsitvirtino dar ketveriems metams.

Ilgametis konservatorius G. Gegužinskas Pasvalio rajono meru tapo dar 1990-aisiais ir miestui vadovavo iki 2000-ųjų. Už miesto vairo G. Gegužinskas grįžo 2003-aisiais ir mero pareigas iki šiol eina jau šešias kadencijas. Palaikomas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Pasvalio meras šiemet iškovojo ir septintąją kadenciją. Rinkimų pirmajame ture G. Gegužinskas, surinkęs 50,46 proc. rinkėjų balsų, sutriuškino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatę Neringą Trinskienę.

Gerų darbų skandalai nenustelbia

Dar ketverius metus valdžioje jau per pirmąjį rinkimų turą užsitikrino ir nuo 2000-ųjų Druskininkus valdantis Ričardas Malinauskas. Buvęs ilgametis socialdemokratas 2016 m. sukūrė savo nepartinį judėjimą ir kartu su savo visuomeniniu rinkimų komitetu sutriuškino konservatorių kandidatą į Druskininkų mero kėdę Antaną Balkę. R. Malinauskas gavo net 70,50 proc. rinkėjų balsų.

REKLAMA

Druskininkiečiai savo ilgamečiam merui negaili liaupsių išgražinus ir atgaivinus miestą – kurorte iškilo naujos gydyklos, sanatorijos, viešbučiai, sutvarkytos viešosios erdvės, atidarytas akvaparkas, slidinėjimo arena. Druskininkai ne vienerius metus paskelbiami populiariausiu Lietuvos kurortu.

Bet per 19 metų vadovavimo miestui R. Malinauską lydėjo ne vienas skandalas nuo savivaldybės veiklą liaupsinančio leidinio „Mano Druskininkai“ iki nelegalios tvoros Latežerio kaime bei garsiojo Vijūnėlės dvaro statybų ir nemokamo politikų poilsio sveikatingumo parke „Aqua“.

Pastarasis R. Malinauską atsekęs skandalas – vasarį nuskambėjusi ir tebesitęsianti teisėjų korupcijos byla. Teisėsaugos prašymu, Vyriausioji rinkimų komisija vasario pabaigoje R. Malinauskui panaikino teisinę neliečiamybę, jam pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir papirkimu dėl vadinamosios Vijūnėlės dvaro bylos.

Kitų merų miestelis nematė

Menka staigmena, kad trečiasis ilgametis ir rinkimus dar pirmajame ture laimėjęs meras – Rietavui vadovaujantis liberalas Antanas Černeckis. Jis savivaldybę valdo nuo pat 2000-ųjų ir yra vienintelis miestelio meras nuo pat savivaldybės atskyrimo nuo Plungės rajono 1999 m. gruodį.

Pergalę rinkimuose, surinkęs 62,53 proc. rinkėjų balsų, A. Černeckis šventė prieš Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatą Alfredą Mockų.

Konservatorių vienvaldystė

Dar vieną kadenciją rinkimuose iškovoti gali jau devynioliktus metus su vienos kadencijos pertrauka Alytaus rajone meraujantis Algirdas Vrubliauskas. Ilgametis konservatorius į mero kėdę pirmiausiai atsisėdo 1997 m., o 2004-aisiais jį pakeitė tuometinė konservatorė Monika Ražanauskienė. Galiausiai A. Vrubliauskas meru dar kartą išrinktas 2007 ir šias pareigas eina iki šiol.

REKLAMA

2018 m. gruodį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai iš Alytaus rajono savivaldybės paėmė su viešaisiais pirkimais susijusius dokumentus, nes tarnyba atlieka viešųjų pirkimų patikrinimą.

2019 m. savivaldos rinkimuose A. Vrubliauskui nedaug trūko užsitikrinti pergalę dar pirmajame ture, bet surinkęs 45,48 proc. balsų politikas antrajame rinkimų ture kovo 17 d. kausis su LVŽS kandidatu Aurimu Trunce.

Per plauką nuo dar vienos kadencijos

Panevėžio rajono savivaldybei jau penkioliktus metus vadovaujantis Povilas Žagunis tik per plauką šiemet neperrinktas meru dar kartą. LVŽS kandidatas P. Žagunis rinkimuose pelnė 48,71 proc. rinkėjų balsų, jo konkurentas – socialdemokratas Antanas Pocius – 18,8 proc.

Panevėžio rajono mero pareigas P. Žagunis eina nuo pat 2004-ųjų. Dar 2017-ųjų pradžioje teisėsauga jam pareiškė įtarimus, susijusius su piktnaudžiavimu tarnyba įmonės „Panevėžio melioracija“ naudai. P. Žagunis yra šios bendrovės akcininkas ir valdybos narys.

Skandalų sūkuryje

O štai ilgamečiam Lazdijų rajono merui Artūrui Margeliui pergalės garantuoti dar negalima. Su savo visuomeniniu komitetu į rinkimus ėjęs A. Margelis surinko 28,98 proc. balsų, t. y. beveik tiek pat, kiek jo konkurentė, LVŽS kandidatė Ausma Miškinienė, surinkusi 28,26 proc. balsų.

A. Margelis Lazdijų rajonui vadovauja jau penkioliktus metus su pertrauka. Pirmą kartą į mero kėdę jis sėdo 1997 m., 2000–2003 m. jį pakeitė Jonas Matulevičius, o 2003–2007 m. – Romas Apanavičius. Tuo metu A. Margelis ėjo mero pavaduotojo pareigas, o 2007 m. grįžo į mero kėdę, kurioje yra iki šiol.

REKLAMA

2011 m. A. Margeliui pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Po metų teismas išteisino jį ir kitus aukštus Lazdijų rajono savivaldybės vadovus ir valdininkus dėl kaltinimų piktnaudžiavus tarnyba, korupcija, dokumentų klastojimu bei kyšininkavimu.

2016 m. kilo skandalas, kad Lazdijų savivaldybė ir jai pavaldi vietos biblioteka pinigais maitina su meru susijusią bendrovę „Dzūkų žinios“ – biblioteka iš šios įmonės nusipirko nemenkus pinigus kainuojantį televizorių.

2017-aisiais ilgametis konservatorius paliko Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, kurie buvo sustabdę mero narystę partijoje, ir įkūrė savo nepartinį judėjimą „Pirmyn! Kartu mes galime“, su kuriuo šiemet ir siekia pratęsti savo meravimą.

2018 m. lapkritį Lazdijų ligoninės gydytojai apkaltino merą puolimu ir kišimusi į jų darbą, psichologiniu smurtu ir šantažu. Be to, teigė, kad meras liepė ligoninėje įdarbinti jam artimą asmenį į iki tol neegzistavusią pareigybę.

Didelis rinkėjų aktyvumas – nebūtinai gerai

Esama savivaldybių, kur rinkėjų aktyvumas gerokai viršijo 50 proc., tai – Birštonas (68 proc.), Pagėgiai (62 proc.) ir Lazdijų (62 proc.), Širvintų (61 proc.) bei Švenčionių (60 proc.) rajonai.

Ir nors norėtųsi džiaugtis tarsi išaugusiu rinkėjų aktyvumu renkant savo valdžią, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė pastebi, kad didelis aktyvumas nebūtinai yra teigiama tendencija.


Rašyti komentarą...
d
druskininkietis
2019-03-06 15:32:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
skaitau S.spurgos komentarus ir nesuprantu ko sitas zmogelis nori pasakyti...jusu manymu kada merai keisis kas keturis metus ir taryboje bus nuomoniu ivairove tai miestui ir miestieciams nuo to bus geiau gyventi,pvz seimas,kai nebuvo daugumos,puse reikalingu lietuvai istatymu,dulkejo stalciuose ir kokia cia nauda...dabar jusu pamineti skandalai,jie subliusko,teismai isteisino bet pas mus zurnalistai nuteisia be teismu,paradoksas bet tai faktas. Jeigu butu meras be smegenu ir neturetu auksto lygio komandos,nieks cia jo nerinktu,garantuoju.....
Atsakyti
0

D
Druskininkietis
2019-03-06 15:42:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Merai tvarkosi kaip nori, jei žmonėms taip tinka, tai valio
Atsakyti
0

K
Kazimyras.
2019-03-06 17:04:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Skaitai juokas ir pyktis ima.Esu is tu savivaldybiu kuriu merai ne pirmus metus,kaip sakot karaliauja,bet kas mero bijotu tai jau zinuokit nuvaziavot i lankas.Kad mera gerbtu ir ji rinktu jis turi uzsitarnauti,kaip sako uzsidirbti.Dabar matyt nepavykus konservatoriu kortai visi kaip imanidami norite pateisinti ju nesekme,cia ir gaunasi lietuviska demokratija nepavyko kas pilk mesla ANT GALVU nors tiek atsigrebsi.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų