Lenkija (nuotr. 123rf.com)

Lenkija (nuotr. 123rf.com)

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniai santykiai išgyvena šiltą auksinį rudenį. Premjeras Saulius Skvernelis gavo „Metų žmogaus“ apdovanojimą Krynicos ekonomikos forume iš Lenkijos vyriausybės vadovo rankų, į Vilnių atvyksta Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czeputowiczius.

Kaimyninės šalies diplomatijos vadovas su oficialiu vizitu atvyksta praėjus septyneriems metams. Tai grėsmingai ilga pertrauka, kuri turėtų pamokyti abiejų šalių politikus, kad regiono saugumas ir stabilumas svarbiau už asmenines ambicijas, o užsienio politikos prioritetai turi rūpėti labiau už emocijas ir parapijines problemas. Tik ar bus padarytos išvados?

Iš šios dienos perspektyvos atrodo, kad situacija suteikia optimizmo. Lietuvos ir Lenkijos suartėjimo kryptimi ryžtingai dirba prezidentės ir premjero komandos. Perkrovimas su dešiniųjų valdoma Lenkija didele dalimi įvyko ministro pirmininko iniciatyva.

REKLAMA

Saulius Skvernelis neslepia ambicijų stipriau įsijungti į užsienio politikos formavimą, bet be kaimynų lenkų daug kitų pasiekimų neturi. Jis dar 2016 metų lapkritį, pasibaigus rinkimams, prieš paskyrimą į premjero postą, surado galimybę išgerti bokalą alaus su Jaroslawu Kaczynskiu viename Varšuvos bare. Dar vienas neformalus susitikimas už uždarų durų Lenkijoje įvyko pernai.

Kokį vaidmenį dabartinėje Lenkijos politinėje sistemoje vaidina J. Kaczynskis, aiškinti nereikia. Verta atkreipti dėmesį, ką politiniame portfelyje lenkų politiniam lyderiui atvežė S. Skvernelis. Tai nebuvo lenkų tautinės mažumos Lietuvos reikalai, dėl kurių trenkė durimis garsusis Radoslawas Sikorskis, pažadėdamas, kad jo kojos Vilniuje nebus, kol nebus išpildyti Valdemaro Tomaševskio keliami reikalavimai. S. Skvernelis pradėjo tartis dėl „Orlen Lietuva“ reikalų. Tokiu būdu ne tik pradėjo spręstis vienas didžiausių pastarųjų metų konfliktas verslo srityje, bet buvo išsaugota Lietuvos reputacija Europos Sąjungos institucijose, turint omenyje naftos perdirbimo įmonės ginčą su „Lietuvos geležinkeliais“.

Tuo tarpu Prezidentūra ieškojo ir surado – diplomatiškesnius, lyginant su premjeru – dialogo kelius su 2015 metais išrinktu Andrzejumi Duda. Abi pusės buvo tikros, kad tylėjimo siena, anksčiau palaikoma Bronislawo Komorowskio – neturi prasmės. Be to, Dalia Grybauskaitė aiškiai nori užbaigti prezidentavimą ne tik atsisakiusi tarpvalstybinių santykių su Lenkija užšaldymo koncepcijos, bet ir palikti užsienio politikos viziją, einančią plačiau už Šalčininkų ir Seinų horizontų. Šių metų vasarį įvyko A. Dudos oficialus vizitas į Vilnių, jis truko net keturias dienas. Abiejų valstybės vadovai parodė, kad moka ne tik paminėti Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį, bet ir tartis dėl įvairių dvišalių santykių klausimų, o pastarųjų sąrašas nėra trumpas.

REKLAMA

Žinoma, ne visiems šis Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas patinka. Palikime išorinius aktorius – tai tema atskiram straipsniui. Abiejose šalyse pasigirdo pasvarstymų, kas kam šiuo metu labiau yra reikalingas šis atšilimas, kas labiau nuolaidžiauja. Politinių svarstyklių preciziškumas – kai nesilpnėja Rusijos agresyvumas Rytų Europoje, vyksta informaciniai karai, o Europos Sąjunga vis yra krečiama naujomis krizėmis – vargu, ar įmanomas.

„Teisės ir teisingumo“ oponentai Varšuvoje nuolat primena apie pašlijusius santykius tarp Lenkijos ir Europos Komisijos, apie vis kabančią ore galimybę suspenduoti Lenkijos balsą ES Taryboje, atsižvelgiant į neigiamai Briuselyje vertinamą teismų reformą. Nuolat rengiamos demonstracijos didžiausiuose Lenkijos miestuose primena, kad didelė dalis lenkų nepritaria J. Kaczynskio kuriamai ketvirtajai Respublikai (Žečpospolitai) ir realizuojamoms permainoms. Šiame kontekste Lietuva gali būti paprašyta susilaikyti ar net paremti Lenkiją, jei Briuselyje išmuš sprendimų valanda.

Iš kitos pusės, nepasitvirtino lenkų kairiųjų ir liberalų prognozės, kad konservatoriai nesuras sąjungininkų tarptautinėje politikoje, o išoriniai ekonominiai santykiai patirs fiasko. Lenkijos ekonomikos rodikliai pagerėjo, netrūksta užsienio investuotojų, o lenkų užsienio politikos formuotojai surado bendraminčių Donald Trumpo administracijoje ir kai kuriose ES šalyse. Stiprėja Lenkijos pozicijos NATO rėmuose, Varšuva ryžtingai laikosi antiputiniškų pozicijų ir nesiruošia nuolaidžiauti Maskvai.

REKLAMA

Prezidento A. Dudos rugsėjo 18 dienos vizitas Vašingtone puikiai iliustruos intensyvius dvišalius santykius su JAV. Be to, Lenkijos projekcijos telkti posocialistines šalis bendroms iniciatyvoms ES viduje suburia vis daugiau simpatikų. Be abejo, tai meta šešėlį santykiams su pagrindiniais aktoriais – Vokietija ir Prancūzija. Tas lenkų-vokiečių ir lenkų-prancūzų disonansas yra ir bus iššūkiu Lietuvai, ypatingai rimtesnėse diskusijoje dėl Sąjungos gilesnės integracijos, kurios šalininkais yra pagrindiniai bendrijos aktoriai.

Iš kitos pusės, Šiaurės Atlanto aljanso rytinio flango stiprinimas, JAV kariuomenės didesnis pritraukimas į Vidurio ir Rytų Europą, karinės techninės bendras pirkimas, glaudus bendradarbiavimas informacinėje erdvėje stabdant Rusijos propagandą – visa tai suartina ir suartins abi šalis kaip niekada anksčiau.

Lenkijos ambicijos stiprinti energetinę regiono nepriklausomybę nuo Rusijos, primenant Europos Sąjungai solidarumo būtinumą, atitinka mūsų valstybės saugumo gaires. Elektros jungtis ir pigesnių dujų perspektyva – tai prioritetai, kurie ilgam suriša valstybės. Bendras kalbėjimas Europoje ir Jungtinėse Valstijose dėl Astravo branduolinės jėgainės, „Nord Stream“ gali atnešti papildomų dividendų.

Šalia briuselinių „skersvėjų“ Lietuvos – Lenkijos santykiams gali pakišti koją tautinių mažumų reikalų sprendimas. Lietuvos valdžia vis nesukuria ilgalaikio veiksmų plano, platesnės vizijos šiuo klausimu. Negali būti taip, kad namų darbų dėl Lietuvos lenkų padėties sąrašas yra formuojamas Varšuvoje ir įteikiamas dvišalių susitikimų proga.

REKLAMA

Naivu būtų tikėtis, kad Lenkijos dešiniųjų valdžiai nerūpės tautiečių padėtis, jų teisės, švietimo ir kultūros būklė Lietuvoje.

Jei Lietuvos vyriausybė, ar Švietimo ir mokslo ministerija neformuoja sau lenkų tautinės mažumos integravimo uždavinių, nesiaiškina jų pagrindinių poreikių, jei nemato šitų iššūkių pilietinės visuomenės, valstybės saugumo, žmogaus teisių plėtros kontekste – tie klausimai gali priminti apie save nebūtinai tinkamu laiku ir tinkamame kontekste.

Gal suskambės pernelyg alegoriškai, bet Georgijaus juostelės prievaizdas vis dar vaikšto virš Lietuvos ir visos Vidurio bei Rytų Europos.

----------

Doc. Andžej Pukšto yra Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas.

kaubojus
2018-09-16 13:39:07
Nematau prasmės bučiuotis su Lenkija.. Buvo atvažiavęs jų ministras, ir ką? Vėl tie patys ultimatumai , tik švelnesne forma. "Atseit nuleiskit kartelę LLRA, tai tada jie nesidės su rusais" ..Juk čia tas pats šantažas? Apskritai,partija tautiniu pagrindu - yra anachronizmas.. Kas trukdo tiems ,vadinamiems lenkams dalyvauti kitų normalių partijų ,idėjiniu pagrindu, veikloje?? Dabar, jie nori būti valstybe valstybėje, su visokiom nuolaidom ir išsirtinumais; kas jie po galais , tokie? Didžioji dauguma nėra lenkai, o tuteišai ir patys tai žino. Kodėl nėra Lenkijoje lietuvių partijos? Kur čia koks paritetas? Šitaip tie prošepanai ir ant sprando užlips....
Atsakyti

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Top Video

Olimpiečiai Vaida Žūsinaitė ir Ričardas Nekrošius – atvirai apie savo pažintį ir tikslus
DABAR RODOMA
Olimpiečiai Vaida Žūsinaitė ir Ričardas Nekrošius – atvirai apie savo pažintį ir tikslus
DABAR RODOMA
R. Karbauskis apie svajonę būti prezidentu: buvau vaikas, kai tai pasakiau
DABAR RODOMA
Gyventojai braškėse bei vaisuose randa adatų
DABAR RODOMA
Bėgančios sesės dvynės Monika ir Milda: norime kartu važiuoti į olimpines žaidynes
DABAR RODOMA
Jaunos moters drama: likti su lietuviu narkomanu ar vykti pas vaiko tėvą musulmoną?
DABAR RODOMA
Čempionų lygos starte – L. Messi „hattrick'as“
DABAR RODOMA
Lietuvos kunigai atskleidė ypatingų detalių apie popiežių: galime laukti netikėtų staigmenų
DABAR RODOMA
Išskirtiniai kadrai: Petro Gražulio apsilankymas Palangoje pas dukrą
DABAR RODOMA
Petras Gražulis panoro susitaikyti su Birute: vyko susitaikyti
DABAR RODOMA
Baikeris L. Baltrūnas papasakojo, ką reiškia gyventi su apykoje: pažeidimai kone kasdien
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
kaubojus 2018-09-16 13:39:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nematau prasmės bučiuotis su Lenkija.. Buvo atvažiavęs jų ministras, ir ką? Vėl tie patys ultimatumai , tik švelnesne forma. "Atseit nuleiskit kartelę LLRA, tai tada jie nesidės su rusais" ..Juk čia tas pats šantažas? Apskritai,partija tautiniu pagrindu - yra anachronizmas.. Kas trukdo tiems ,vadinamiems lenkams dalyvauti kitų normalių partijų ,idėjiniu pagrindu, veikloje?? Dabar, jie nori būti valstybe valstybėje, su visokiom nuolaidom ir išsirtinumais; kas jie po galais , tokie? Didžioji dauguma nėra lenkai, o tuteišai ir patys tai žino. Kodėl nėra Lenkijoje lietuvių partijos? Kur čia koks paritetas? Šitaip tie prošepanai ir ant sprando užlips....   ATSAKYTI
Edwardas Lucasas (nuotr. BFL)
80-osios Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymo metinės kitąmet bus gera galimybė pabrėžti unikalią jo slaptumo, veidmainystės ir gėdingumo kombinaciją. Jei Rusija piktinasi, ...
Aušrinė Armonaitė (nuotr. Fotodiena.lt)
Susipriešinimas ir susiskaldymas, draudimai ir baudimai pastaruoju metu Lietuvoje yra tapę „new normal“, tai reiškia – nauja nuolatine situacija, prie kurios pripratome ir ...
Marius Dubnikovas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
JAV prezidentas D. Trumpas įveda naujus muitus į JAV iš Kinijos įvežamoms prekėms. Tai jau ne primas kartas, tačiau šį kartą tai labai plataus masto apmokestinimas, kuris apims ...
Linas Kukuraitis (nuotr. Fotodiena.lt)
Niekam ne paslaptis, kad didžiausi Lietuvos iššūkiai yra emigracija, visuomenės senėjimas ir nepakankamas gimstamumas, kuris užtikrintų visuomenės gyvybingumą. Pirmi du mano ...
Vygaudas Ušackas (nuotr. Fotodiena.lt)
Neslepiamą nepagarbą prezidentei, kurią pastaruoju metu demonstruoja Seimo valdančiosios daugumos idėjiniai lyderiai, turbūt lengviausia būtų nurašyti asmeninei antipatijai ir ...
REKLAMA

Top Video

Olimpiečiai Vaida Žūsinaitė ir Ričardas Nekrošius – atvirai apie savo pažintį ir tikslus
DABAR RODOMA
Olimpiečiai Vaida Žūsinaitė ir Ričardas Nekrošius – atvirai apie savo pažintį ir tikslus
DABAR RODOMA
R. Karbauskis apie svajonę būti prezidentu: buvau vaikas, kai tai pasakiau
DABAR RODOMA
Gyventojai braškėse bei vaisuose randa adatų
DABAR RODOMA
Bėgančios sesės dvynės Monika ir Milda: norime kartu važiuoti į olimpines žaidynes
DABAR RODOMA
Jaunos moters drama: likti su lietuviu narkomanu ar vykti pas vaiko tėvą musulmoną?
DABAR RODOMA
Čempionų lygos starte – L. Messi „hattrick'as“
DABAR RODOMA
Lietuvos kunigai atskleidė ypatingų detalių apie popiežių: galime laukti netikėtų staigmenų
DABAR RODOMA
Išskirtiniai kadrai: Petro Gražulio apsilankymas Palangoje pas dukrą
DABAR RODOMA
Petras Gražulis panoro susitaikyti su Birute: vyko susitaikyti
DABAR RODOMA
Baikeris L. Baltrūnas papasakojo, ką reiškia gyventi su apykoje: pažeidimai kone kasdien

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų