Artėjant 2013 metų pabaigai Seime vis nenutyla diskusijos ir ginčai dėl 2014 metų Valstybės ir savivaldybės biudžeto projekto priėmimo. Tai viena iš pagrindinių ir svarbiausių Seimo kompetencijai priskirtų funkcijų – numatyti gaunamas lėšas ir paskirstyti išlaidas. Biudžeto projektas, po dviejų svarstymų Seime, buvo priimtas gruodžio 12-ąją dieną. Ne paslaptis, kad šiais metais svarstant biudžetą didelę sumaištį įnešė priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl darbo užmokesčio atstatymo, kuris krizės laikotarpiu buvo sumažintas valstybės tarnautojams ir teisėjams.

Sunku vertinti, kodėl Konstitucinis Teismas išskyrė būtent valstybės tarnautojus ir teisėjus iš visuomenės tarpo ir nusprendė jiems pirmiausia sugrąžinti sumažintą dalį atlyginimo. Bet daugelis sutinka, kad Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, kuris įpareigojo Vyriausybę ieškoti pinigų valstybės tarnautojų ir teisėjų per krizę patirtų ekonominių nuostolių kompensavimui buvo netinkamas ir neatspindi solidarumo principo. Šiuo atveju Konstitucinis teismas priėmė sprendimą nei pasitaręs, nei pasikonsultavęs su Vyriausybe apie finansinę padėtį Lietuvoje. Manau, kad Konstitucinis Teismas pirmiausia turėjo pasidomėti ar valstybė yra pajėgi surasti papildomus 215 mln. litų atlyginimų atstatymui, turėjo pagalvoti apie socialiai jautrius asmenis, kuriems atlyginimų sumažinimas buvo itin skaudus, nepamiršti pensininkų, kuriems per krizę sumažintai pensijų daliai kompensuoti reikia ne mažiau kaip 1-1,2 mlrd. litų.

REKLAMA

Vis dėlto reikia nepamiršti ir pasidžiaugti, kad ateinančiais metais planuojamame biudžete didesnis dėmesys skiriamas kultūros ir meno įstaigų finansavimui, stiprinama teisėtvarka, siekiama išsaugoti kaimo mokyklų tinklą regionuose, daugiau lėšų bus skiriama policijos veiklai, nacionalinėms tiesioginėms išmokoms, mokinio krepšeliui. Ateinančiais metais turėtų džiaugtis Mažeikių ir ypač Vilniaus miesto savivaldybės, kurioms padidinta gaunama gyventojų pajamų mokesčio dalis. Tik kyla vienas itin svarbus klausimas - ar tikrai Vilniaus miesto savivaldybė tikslingai panaudos gautas lėšas ir gelbės sostinę nuo bankrutavimo, ar vis dėlto vėl imsis utopinių projektų?

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės skola siekia daugiau nei 1 mlrd. litų, bet Vilniaus miesto meras, Artūras Zuokas, vis dar imasi milijonus kainuojančių projektų ir tuo pačiu metu mažina lėšas, skirtas socialiai jautriems asmenims.

Vilniaus miesto savivaldybė negalvoja apie savo miestiečių gerovę ir nesiekia palengvinti gyvenimo, o vieną po kito priiminėja sprendimus, kurie tik riboja ir apsunkina vilniečių padėtį mieste. Vienas iš daugelio gėdingų sprendimų - tai papildomais mokesčiais „apkrauti“ neįgaliuosius asmenis. Negalią turintys asmenys nebegali nemokamai pasiekti dienos centrų, už važiavimą mikroautobusu per mėnesį turi susimokėti apie 30 Lt, kai mėnesinės pajamos neretai siekia vos 400 Lt. Taip pat sumažintos kompensacijos tėvams (globėjams), kurių vaikai kas rytą keliauja į mokyklą autobusais iš kitų savivaldybių, miestelių ar aplinkinių kaimų. Žinoma, savivaldybė turi puikų pasiteisinimą – tiesiog trūksta lėšų ir skola tokia didelė, kad reikia taupyti kiekvieną litą ir atsisakyti socialiai jautriems asmenims skirtų lengvatų.

REKLAMA

Įdomu tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė kažkodėl puikiai sugeba surasti keliasdešimt milijonų ir investuoti į tokius grandiozinius projektus kaip oranžiniai dviračiai “Cyclocity”, oro linijų bendrovė „Air Lituanica“, ar už 13 mln. litų įsigyti Jono Meko kolekciją.


Rašyti komentarą...
K
Konstatuoti
2013-12-14 07:53:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
situs faktus,nereikia nei Seimo nario statuso.Tai gali padaryti kiekvienas,nors truputi galvojantis.Reiia ne plepeti,o siulyti plana ka ir kaip daryti,kad sitos nesamones ir su KT sprendimais,ir Vilniaus nuvaldymo procesas butu sustabdyti,ir likviduotos pasekmes.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų