Rūta Vainienė
2012.05.01 11:02
R. Vainienė (nuotr. Elta)

R. Vainienė (nuotr. Elta)

Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena, tad šia proga kalbėti apie ką nors kita nei darbą būtų tiesiog nesusipratimas. Lietuvoje darbo dienai paminėti skirta net valstybinė šventė, visų žmonių nedarbo diena, ir nieko čia nuostabaus. Mat Darbo diena atsirado ne iš žmonių meilės darbui, ne iš darbo šlovinimo. 1886 metų gegužės 1-ąją vyko Šiaurės Amerikos darbininkų demonstracija, kurioje buvo reikalaujama trumpinti darbo valandų skaičių iki 8 valandų per dieną. Būtent toks darbo laiko limitas nustatytas ir Lietuvos Darbo kodekse.

Nuo demonstracijos praėjo daugiau nei šimtmetis, bet požiūris į darbą, deja, pakito, ne darbo naudai. Įsitvirtino manymas, kad darbdavys viską privalo duoti, visų pirma – didelę algą, nes darbuotojas turi gauti tiek, kad galėtų „oriai“ gyventi. Tas, kas negali mokėti daugiau algos, apskritai nevertas būti verslininku – tegu bankrutuoja. Tas, kas pasisako prieš minimalią algą, suvokiamas kaip žiaurus antžmogis, nes „kaip žmogui pragyventi“ iš minimalios algos. Iš tiesų, pragyventi sunku, be kitų pajamų – gal ir neįmanoma, dėl to niekas ir nesiginčija. Ginčijasi dėl minimalios algos dydžio: vieni siūlo ją kelti 50-čia litų, kiti – šimtu, o yra ir tokių, kurie siūlo ir kelis šimtus. Tačiau net plačiausios širdys nepasiūlo minimalios algos pakelti, tarkime, iki 2 ar 3 tūkstančių litų. Kodėl gi taip? Juk jei tai tik dosnumo klausimas, tai kam gailėti žmogui pinigų?

REKLAMA

Ir čia paaiškėja, kad kiekvienas, net ir siūlantis didinti minimalią algą, supranta, kad ne dosnumą ja matuojame ir dalijame. Siūlyti kitiems pakelti minimalią algą yra ne iki galo nuoširdu, ir ne dosnumo, o vertės klausimas čia yra svarbiausias. Darbdavys tik retais atvejais gali mokėti daugiau, nei žmogus sukuria pridėtinės vertės. Paprasčiau pasakius, įmonės iš veiklos gaunamos pajamos turi būti didesnės nei darbuotojo alga su mokesčiais, atėmus ir kitas sąnaudas. Tad jei tik užkelsi minimalią algą „virš normos“, vietoj laukiamos gerovės gausi nedarbą arba šešėlinį darbą.

Ir tada minimali alga darosi panaši į stiprų įdegį. Visi supranta, kad kenkia, bet visiems labai gražu. Galima pasipuikuoti gražesniu fasadu, tačiau už jo bręsta ilgalaikiai naikinantys procesai. Minimalios algos atveju jie pirmiausia naikina smulkųjį verslą, ir labiausiai tikėtina – tik jį. Reikia pažymėti, kad šioji vyriausybė labiausiai prisidėjo prie smulkaus verslo išvarymo, kad ir kokie gražūs buvo paradiniai tikslai. MMA kėlimas – dar vienas sprendimas, kuris bus skaudžiausias smulkiesiems verslininkams, bet ir vėl – tai tik paviršius.

MMA didinimas pradžioje palies ne mažas įmones, o jų darbuotojus. O juk ir šiems žmonėms kuriama iliuzija, kad ir jie gaus daugiau pajamų. Kokia apgaulė – nes realiai didesnį MMa gaus tik dalis. Kita dalis ne tik negaus, bet ir bus atleisti iš darbo. Tikra sėkmės ir atsitiktinumo kombinacija, kokioje įmonėje pasitaikė dirbti, nulems, kam alga kils, o kas neteks darbo. Ir kas labai svarbu – dažnas nesusies šio atleidimo su MMA kėlimu. Nes tai neįvyks tą pačią dieną, darbdavys gal net aiškiai neartikuliuos, kad tai tapo paskutiniu lašu priimant sprendimą. Tokia padėtis, kai tarp veiksmo ir atoveiksmio yra tarpininkas ir laikas, itin patogi manipuliuoti linkusiems politikams.

O tiesa yra tokia, kad jau šiandien sudėjus visus mokesčius minimali alga yra 1050 litų. Iš MMA uždirbančio gyventojo „dosnioji“ valdžia paima 35,4% atlyginimo mokesčiais. Ne maistas, ne šildymas ir ne benzinas, o būtent mokesčiai valstybei sudaro didžiausią išlaidų dalį žmogaus piniginėje. Ir jei jau valdžia nori būti dosni, tai tegu būna dosni savo sąskaita, ir sumažina mokesčius taip, kad žmogui į rankas atlyginimas padidėtų 50 ar 100 litų. O kas nenori to daryti, tai tiek jam ir terūpi žmogus ir jo algos orumas.

Zenonas
2012-05-01 11:56:50
Manau, Lietuvoje socialdemokratas, kurio turtas yra iki milijono litų.
Toliau, jau visi "liberalai" kaip Vainienė, kuriai atlyginimo jau net nebereikia.
Pagarbiai
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
SUPER:)Dziaugiuos,kai imama suprasti 2012-05-01 16:56:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
"Kažkaip LLRI aborigenai visai pamiršo, jog verslas bankrutuoja, kai jos teikiamų prekių ar paslaugų neperka žmonės. O šie, gaudami mažas algas, negali nieko įpirkti, taip užsidaro ydingas ratas"   ATSAKYTI
Neaišku,kodėl bus atleisti? 2012-05-01 16:53:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Daugiau gaunantis darbuotojas ir VARTOJA daugiau-sukuria PAKLAUSĄ,kurios tik ir laukia verslas,kad galėtų ją patenkinti.O tai reiškia-įkurti daugiau darbo vietų,kad galėtų tenkinti vis didėjančią paklausą.Vainien-dėl ko nusikliedi?:)   ATSAKYTI
Kvailių laivui 2012-05-01 14:49:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai kad ir LLRI nekuria jokio materialaus turto ir irgi yra pseudo mokslų, veltėdžiai. Bučiau aš valdžioje, tai ji uždrausčiau, kaip ir visą jų ideologija, kaip antisocialine, antikonstitucinę, antitautinę, platinančia iškrypėliškai aborigeniška pasaulėžiūrą.   ATSAKYTI
rimas 2012-05-01 13:55:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O man ji patinka. Graži, išsilavinusi, protinga. Aišku net didžiausiam košmare nesusapnuočiau kaip galėčiau jai suteikti savo pavardę .   ATSAKYTI
Nuomonė 2012-05-01 13:54:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Labai teisingas modernaus demokrato komentaras.
Ne viskas, kas kuriama, yra „pačiupinėjama“, ekonominį turtą sudaro dvi dalys: apčiuopiamas turtas ir neapčiuopiamas, tai – saugumas, išsilavinimas, sveikatos apsauga ir pan, tačiau jis teikia realią naudą. Maža to, labiausiai šiai dienai nuskurdintas viešasis sektorius yra svarbesnis už privatųjį. Tos šalys, kurios daugiausiai biudžeto skiria viešajam sektoriui, pirmauja pagal konkurencingumą. Bendrojo vidaus produkto perskirstymo vidurkis ES –40 proc., jei taip būtų Lietuvoje, tai sudarytų 10 mlrd.litų. Net jeigu pasivytume Estiją, kur perskirstoma 34 proc., Lietuvoje tai būtų 6 mlrd. Litų (Lietuva perskirsto vos 30 proc. per valstybinius biudžetus ir fondus).
Bet beda tame, kad Laisvosios rinkos ideologų (iškrikelių) pagalba viešasis sektorių tapo našta valstybei, kurią nelaimingas verslas nelabai kantriai neša ant savo kupros. Pagal dabartinį ekonominį supratimą, viešasis sektorius nekuria jokio materialaus turto, todėl ir visuomenė instinktyviai yra nusiteikusi prieš viešąjį sektorių. Kažkaip LLRI aborigenai visai pamiršo, jog verslas bankrutuoja, kai jos teikiamų prekių ar paslaugų neperka žmonės. O šie, gaudami mažas algas, negali nieko įpirkti, taip užsidaro ydingas ratas.
   ATSAKYTI
Už ne daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvoje 2012-05-01 13:54:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Šveicarijoje gyvena 7,6 mln. gyventojų.
Rusijoje gyvena 140 mln.
Lietuvoje yra 3,0 mln. gyventojų.

Šveicarijoje referendumui inicijuoti reikia 50 tūkst. parašų, renkami 100 dienų; konstitucinei iniciatyvai reikia 100 tūkst. parašų, renkami 18 mėnesių.

Rusijoje reikia 2 mln. parašų, imant pagal Lietuvos principą reikėtų 14 mln. parašų.

Lietuvoje referendumui inicijuoti reikia 300 tūkst. parašų, renkami 3 mėnesius.

UŽ DEMOKRATIJĄ LIETUVOJE!
   ATSAKYTI
Nuomonė 2012-05-01 13:26:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pagal LLRI ideologų dūdelę šoko kas a‘lia kairieji, kas a‘lia dešinėji. Ne veltui sakoma, kad Lietuvoje nėra nei kairiųjų, nei dešiniųjų yra liberalioji laisvoji rinka atstovaujanti oligarchų (stambaus kapitalo), monopolininkų interesus.   ATSAKYTI
saule 2012-05-01 13:23:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
GERIAU VAINIENE NEKALBA NESAMONIU .AR JI SEDEJO PRIE SIUVIMO MASINOS KALBA IR NESAMONES NAUSEDA GEDA KLAUSYTIS .DEL TO MES DEL TOKIU TAIP IR GYVENAME ,DEL TOKIU KVAILU PATAREJU EKONOMIKOS SRITYJE   ATSAKYTI
netiesa 2012-05-01 13:15:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
R.Vainienė 'Įsitvirtino manymas, kad darbdavys viską privalo duoti, visų pirma – didelę algą, nes darbuotojas turi gauti tiek, kad galėtų „oriai“ gyventi. Tas, kas negali mokėti daugiau algos, apskritai nevertas būti verslininku – tegu bankrutuoja. "
Deja įsitvirtino nuomonė, kad reikia džiaugtis, kad turi darbą. Nori didesnės algos? Už vartų tūkstančiai laukia, gali mesti darbą. lietuvoje ir vienodos profesijos darbuotojai gauna skirtingas algas, nors darbo kiekis toli gražu nevienodas. Ponia Vainienė nežino, kad DĮK numato, jog žmogus gali per pamainą perkelti 6000kg krovinių. Faktiškai perkelia 30000kg. Tai kodėl žmogui nemokami penki minimumai, jei dirba už penkis. Vainienė gyvena iliuzijų šalyje, net nežino, kokios nuomonės vyrauja tautoje.   ATSAKYTI
Modernusis demokratas 2012-05-01 13:09:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kiekvienas veiksmas issaukia atoveiksmi, bei sukelia atitinkamas pasekmes. O dabar paanalizuokime, kas issauke tokia siandienine situacija, bedarbyste, masine migracija, darbo santykiu liberalizavimas, darbingo amziaus ilginima ir darbo kodekso liberalizavima, ar ne visokiausiu pseudo a‘lia ekspertu, konsultantu ir liberaliosios laisvosios rinkos ideologu tokiu kaip R. Vainiene, E. Leontjeva, G. Nauseda pagalba mes siai dienai turime tai, ka turime, net atomine bomba Lietuvai nebutu padariusi tiek zalos, kiek padare liberalioji laisvoji rinka ir jos ideologai, kurie atstovauja ne tautos, o oligarchu, monopolistu, stambaus kapitalo interesus, kaip aplamai balsas.lt pas save talpina siu beprociu pasisakymus.

Gal pradekime nuo pradziu.
R. Armaitis: JAV pagrinda visada sudare liberalizmas, o dabar neoliberalizmas, todel tos ideologijos neigimas iskart traktuojamas kaip pavojus laisves ideologijai „demokratijai“ ir socializmo, musulmonisko fundamentalizmo ir kt. propagavimu.
Atkovojus Nepriklausomybe, po truputi, is pirmo zvilgsnio demokratiskai, i valdzia Lietuvoje atejo neoliberalios doktrinos salininkai, kurie net buvusius bendrazygius padare disidentais, ju deka visi saziningi ir istikimi savo Tevynei Lietuvos sviesuoliai, Sajudzio iniciatoriai buvo iseliminuoti is valdzios kaip demokratijos esybes neismaneliai.

R. Armaitis apie neoliberalizma kalba paprastai, neoliberalizmas – tai teorija, pagal kuria kapitalistines rinkos santykiu ir rinkos mainu sistemai netaikomi jokie zmogaus veiklos srities ir etikos standartu apribojimai, pakanka, kad butu reglamentuotas zmogaus elgesys. Is to seka, kad valstybes kisimasis i ekonomikos ir socialiniu santykiu sriti turetu buti sumazintas iki minimumo, t.y. kapitalas turi buti be jokiu apribojimu. Valstybe turetu atsisakyti daugumos socialiniu programu ir sumazinti imoniu pelno mokescius, t.y. praktiskai panaikinti mokescius, tai reiskia, kad didziausias pelnas ir laisve suteikiama privaciam sektoriui, kuri turi buti taikoma visose srityse kaip prioritetas, o jei kelia uzkerta aplinkos ar socialines normos, jos turetu buti panaikintos. Pasauliniu mastu neoliberalizmo salininkai yra profesiniu sajungu teisiu apribojimu remejai. Pagal neoliberalizmo koncepcija Vyriausybes uzduotis, tik prisideti stiprinant kapitala viska privatizuojant, bei salinti kliutis ir trukdzius, t.y. istikimai tarnauti kapitalui ir „oligarchams“. Ir tik Vyriausybe atsako uz kapitalo sukeltu recesiju ir kriziu neutralizavima. Kalbant paprastai, liberalizmas tiesiogiai proporcingas liberalu kiseniu turiniui, t.y. tik liberalu asmenines naudos siekimui, zmonems puciant burbulus apie butaforines asmenines laisves, kurias ju lyderiai pateke i valdzia, pirmiausia puola kuo greiciau apriboti.

A. Indriunas: Net atomine bomba Lietuvai nebutu padariusi tiek zalos, kiek padare liberalioji laisvoji rinka. Nepriklausomoje Lietuvoje laisvoji rinka pelno vardan leme zmoniu susvetimejima, kulturos agonija, salies ukio griuti, spartu nedarbo didejima, oligarchijos isigalejima, nykstancia ir taip labai nedidele vidurine klase, didejanti skurda, plintanti nusikalstamuma ir alkoholizma, nenormalia turtine diferenciacija. Vieni igijo salygas ilsetis Maljorkoje arba lebauti nuosavoje jachtoje Vidurzemio juroje, kiti - raustis konteineriuose, kad nenumirtu is bado. Tie, kuriems savigarba neleido tustinti konteineriu, savanoriskai skyresi su gyvenimu ir Lietuva tapo daugiausia savizudziu turincia salimi pasaulyje.
Visa tai pakirto daugumos Lietuvos gyventoju pasitikejima savimi, atitrauke nuo dalyvavimo politiniame ir visuomeniniame gyvenime, leme prazutinga tautai masine legalia ir nelegalia emigracija, kurios mastai yra didesni negu bet kurioje kitoje Europos valstybeje. Vien 2010 metais Tevyne paliko per 84 tukstancius gyventoju. Nuo nepriklausomybes atgavimo 1990 metu beveik kas septintas lietuvis pelnosi duona svetur.
Vien oficialiais duomenimis per dvidesimt nepriklausomybes metu Lietuvoje gyventoju sumazejo puspenkto simto tukstancio: 1990 m. buvo 3708 tukst. ; 2011 m. geguze liko 3224,5 tukst. Zinoma, kad be to desimtys tukstanciu Lietuvos gyventoju bastosi po pasauli, deklarave savo gyvenamaja vieta Lietuvoje ir statistikos neivertinami.
Tuo tarpu Hirosimoje nuo 1945 m. rugpjucio 6 d. numestos atomines bombos sprogimo is karto zuvo apie 80 tukst. zmoniu . Po triju dienu numesta atomine bomba Nagasaki is karto prazude 40 tukst. zmoniu. Per kelis menesius nuo atominiu bombu suzeidimu ir sukeltu ligu mire 60 tukst. zmoniu. Del tu paciu priezasciu siose vietovese dar tukstanciai zmoniu mire veliau. Visais atvejais Hirosima ir Nagasaki del atominiu bombu smugiu neteko apie pustrecio simto tukstanciu zmoniu. Vadinasi, Lietuva, pradejusi tvarkyti gyvenima pagal laisvosios rinkos principus, prarado dvigubai daugiau pilieciu, negu nuo dvieju atominiu bombu zuvo Japonijoje 1945 metais.


Vytautas Radzvilas raso, kad „...Deja, daugiau kaip penkiolika metu vykdoma politika, kurios neimanoma vadinti kitaip, kaip paslepto – bekraujo ir beskausmio – ekonominio ir socialinio genocido forma“.

„Pew Research Center“ surengta apklausa, kurios metu buvo istirta pokomunistiniu saliu gyventoju nuotaikos per si desimtmeti, parode, jog „...net 48 proc. respondentu mane, kad dabartine lietuviu ekonomine padetis yra daug blogesne negu sovietu laikais, 78 proc. ju tvirtino, jog demokratines vertybes keistu i materialine gerove, ir apskritai stipri ekonomika yra svarbiau negu tikra demokratija, kurios neatsipjausi ir neisidesi i burna“.

Atkurus Lietuvos nepriklausomybe tiek desiniuju, tiek kairiuju Vyriausybes „soko pagal laisvosios rinkos dudele“. Povilas Gylys tai patvirtina: „Viesuju finansu politikoje LLRI diktavo madas nepriklausomai nuo to, ar valdzioje buvo desinieji, ar kairieji...“ Vieni, nesuprasdami skirtumu, kad politine laisve visuomenes raidai ne tas pats, kas ekonomine ir neturedami patirties valstybes valdymo srityje, kiti, bijodami buti apsaukti komunistais, pasidave laisvosios rinkos apologetu erezijoms.

Ausra Maldeikiene teigia: Nepriklausomybes pradzioje pervertinant ir pernelyg pabreziant rinkos ukio privalumus net uzsiminti apie sios sistemos ydas buvo neleistina. Tiksliau pasakius, laisvosios rinkos apologetai bet kuri, issakiusi kritini zodi jos adresu, skelbe agituojanciu grizti i sovietine tikrove, vadinasi, toks uzsiima kone antivalstybine veikla. Tokios agresyvios ekspansijos itakoje kai kurie mokslo zmones ir politikai bijojo pasakyti, kad „karalius nuogas“, tuo sudarydami salygas laisvosios rinkos apologetu atkakliai skelbiamu ideju isitvirtinimui. Svarbiausia, nei kairiesiems, nei desiniesiems nebuvo svarbi daugumos zmoniu gerove.

Jonas Paulius II-sis (Ioannes Paulus II) yra paskelbes: „Per visa savo istorija nei socializmas, nei kapitalizmas nesugebejo isteseti socialinio teisingumo pazadu. Abi jos traktavo zmogu kaip daikta, preke, o ne kaip darbo subjekta.“
---
Manau atliktas labai puikus kapitalizmo, demokratijos uz kurios slypi neoliberalizmas vertinimas. Toks neoliberalizmo ideologijos testinumas mus veda i anarchokapitalizma. Anarchokapitalizmas, dar zinomas kaip laisvosios rinkos anarchizmas ar asmenines nuosavybes anarchizmas, yra individualistine politine filosofija ir teorine utopine santvarka. Joje neegzistuoja valstybine ir visuomenine nuosavybe, o visos sritys yra privacios, iskaitant ir teisesaugos sistema – teismus, policija ir kt.
Anarchokapitalizmas yra laikomas krastutine liberalizmo forma.   ATSAKYTI
karyte 2012-05-01 12:26:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Koks gali buti smulkus verslas,kai moka minimuna darbuotojui ir tai kelis menesiu darbo birza moka o poto atleidzia,nafik reikalingi tokie verslininkai,juk gali patys be samdomu darbuotoju susitvarkyti,dirbti...
O dabar vaidina verslininkus minimuna mokedami...   ATSAKYTI
Zenonas 2012-05-01 11:56:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Manau, Lietuvoje socialdemokratas, kurio turtas yra iki milijono litų.
Toliau, jau visi "liberalai" kaip Vainienė, kuriai atlyginimo jau net nebereikia.
Pagarbiai
   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų