2010.06.23 09:22
Popierius (ELTA nuotr.)

Popierius (ELTA nuotr.)

Šiandien, kaip ir vakar, taip ir rytoj kalbų ateitis aiški. Ilgainiui jos suvienodės, gal kalbėsime viena bendra pasaulio kalba, nes taip nustatys dideli ponai. Egomaniakai (ir idiotai) su savo vieno pasaulio teorija be sienų. Bet ne tik jie griauna kalbos sieną. Manau, didžiausias kalbos priešas esame – mes - su savo brutalumu linksniuojant ar tiesiog kirčiuojant žodį iš motinos Rusijos paveldėta tarme. Žinoma, naujausių technologijų įtaka duoda savo vaisių. „Kompas“, „printeris“ – šie bei panašūs išsireiškimai tampa atsvara lietuviškiesiems žodžiams. Pasaulis vis labiau priima kosmopolitiškumo ir niveliacijos idėjas, kurios daugumoje šalių tampa laimingos ateities vizijos pagrindu. Mes sekame tuo pačiu, tačiau kyla klausimas: ar tai nesugriaus taip ilgai puoselėto lietuviško žodžio ?

Visų pirma, Lietuva kalbos ištakomis yra viena turtingiausių pasaulio valstybių. Tik mes turime tiek daug niuansų, visokių smulkmenų, apie kurias visiškai nepagalvojame. Tik mūsų šalyje žodžiui eiti yra apie penkiasdešimt sinonimų. Mes turtingi kalba. Galbūt tik tuo prieš pasaulį ir galime pasigirti, kad turime gražesnę leksiką nei ispanai ar italai. Vyrauja nuostata, jog kalbos puoselėjimas yra tik kalbininkų rūpestis. Neteisingai galvoja lietuviai. „Reikia pradėti nuo savęs“ – ši banali frazė tinka stereotipiniui lietuviui. Tačiau kartais man atrodo, kad kalbininkai patys naikina mūsų pasididžiavimą: priimamos vis didesnės tarptautinių žodžių pajėgos, jie sumenkina senovinę kalbą - paprasti mūsų senolių vartoti žodžiai yra perteikiami nauja forma. Žinoma, ne tai ką mums padovanojo motina rusija, o tai ką mūsų seneliai išlaikė ne vieną šimtą metų. Abejoju, kad kas nors yra išgirdęs „veizėti“ bendraujant jaunimui. Ne, tai negražu, nemadinga ir nenaudinga. Mūsų kalbos meistrams tai taip pat neįdomi sritis. Kvailinti žmones yra paprasčiau,nes nereikia stengtis , o pinigai juk visiems reikalingi. Jei aš būčiau kalbininkų vadovas, pirmiausia prikelčiau senąsias liaudies žodžių formas, nes man tai asocijuojasi su pačia lietuvių nacijos egzistencija, kurios kolkas niekas galutinai nesugebėjo įveikti. Tad turėti kalbą ir jos neišnaudoti yra nuodėmė, tačiau dar ir neleisti jai atsiskleisti - nusikaltimas.

REKLAMA

Antra vertus, internetas ne ką mažiau prisideda prie tautos piliečių ir ypač jautriausios visuomenės dalies – jaunimo - rašymo bei kalbėsenos tobulinimo. Standartinės pažinčių portalų frazės „njum, ką tjum“ arba viena mano mėgstamiausių: „labjukasz.“ Šio žodžio galūnėje būtinai uždedama „z" raidė paryškinti kažką. Ką ? Patys nežino ką. Aukščiasio lygio idiotizmas. Gerai, kad mūsų kalba ne vienintelė tokia, kurią taip išdarkė žmonės (savotiškas šovinizmas iš mano pusės). Tas pats atsitiko su anglų, estų bei kitomis kalbomis. Turime likimo brolių. Tik skirtumas tas, jog kitos šalys jau pradeda apie tai galvoti. Teko skaityti, kad skandinavų šalyse buvo rodomos reklamos, skatinančios žmones vartoti taisyklingą kalbą bei vartoti senolių žodžius. Mūsų televizijose buvo tik pradmenys. Žmonės tokias reklamas priėmė netolenrantiškai, kaip ir daugumą dalykų. Ne kartą teko išgirsti iš pažįstamų: „kas čia ta durnė kur mokina mus kalbėt?" Keista ? Nesuprantama ? Tai realybė. Visa tai diktuoja internetas, pamažu tampantis priklausomybe ir linksmybių šaltiniu. Tą pakeisti, vargu, ar įmanoma, nes viena mūsų proto dalis to nenori.

Tenka pripažinti, kad yra dar kelios priežastys dėl ko silpsta lietuvių kalbos gynybinė siena. Vieną pirmųjų: lietuvių kalbos sistemą ir vartoseną stipriai veikia anglų ir rusų kalbos. Nauji šių kalbų dariniai kenkia lietuvių leksikai. Norint šią problemą išspręsti, manau, geriausia būtų pakeisti visuomenės nusistatymą, kad bendrauti lietuvių kalba yra ne prestižas. Tačiau, vieną opiausių problemų dėl kurios silpsta lietuviškasis žodis yra emigracija. Didžioji dauguma lietuvių užsienyje savo vaikus leidžia į tų šalių mokyklas, kuriose viskas mokoma tik tos valstybės kalba. Tai sumenkina jaunuolių norą grįžti į tėvynę, joje gyventi ir džiaugtis. Mano nuomone, šalies valdžia turėtų kreipti didesnį dėmesį į emigrantus. Šalyse, kuriose gyvena daugiausiai lietuvių, steigti lietuviškąsias mokyklas. Tai brangu, bet protų nutekėjimas ateityje kainuos dar brangiau. Ieškoti pavyzdžių istorijos labirintuose ilgai netrunka. Prisiminkime – masinį išsilavinusių žmonių trėmimą SSRS priespaudos laikais. Tai sukėlė milžinišką ekonominį krachą Lietuvoje. Tuo pat metu išorinis ir vidinis žmonių degradavimas maudėsi šlovės spinduliuose. Tačiau grįžkime prie mokyklų steigimo svarbos. Tai padidintų ne tik domėjimąsi šalies kalba, istorija, bet ir perspektyvas grįžti namo – į Lietuvą. Tačiau ar mes stengiamės išsaugoti kalbą ? Vargu. Veikiau tik koneveikėjame vieni kitus už daromas klaidas bandant tai padaryti. Visgi lietuviais esame gimę, toks mūsų bruožas.

REKLAMA

Apibendrindamas noriu pasakyti, kalba po dalelę praranda savo žavesį, nes ilgainiui tampa atgyvena sukurdama migloką šalies ateitį, kurioje rusisizmai, anglicizmai bei kiti barbarizmai bus įteisinti, nes jie bus prigiję prie mūsų leksikos. O tas išsireiškimas „njum ką tjum" bus vartotinas ir penkiasdešimtmečio žmogaus gyvenime. Visgi aš nenoriu gyventi Lietuvoje, kurioje kalba užims paskutinę vietą ir kaip vertybė bus seniai pranykusi. Mes lekiame kažkur. Deja, net neįsivaizduojame kur.. Matyt, spindinčios tuštybės link. Ir be abejo ją pasieksime, tačiau kur tada būsime?

A. Gadišauskas

Rimas
2010-06-25 08:40:54
o man nepatinka JonInės, pripratęs prie JOninių
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
mdz 2010-07-02 10:04:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Žodis sẽkantis yra vartojamas ir nemačiau, kad kas jį draustu. Taip pat galima naudoti ir paskèsnis. Abu jie reiškia ne bet kurį kita, o esantį ar einantį po ko (eilėje), vienetu vėlesnį laike ir panašiai.
Šaltinis "Lietuvių kalbos žodynas" www.lkz.lt   ATSAKYTI
mdz 2010-07-01 16:25:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Taip, tokiems, kuriems vertybė yra derėtis, nei kalba, nei tauta nei kitos "nenešančios pelno" sąvokos neturi jokios vertės.   ATSAKYTI
Lietuvis 2010-06-29 12:49:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gerbiami Lietuvos piliečiai,

Yra interneto lankose toks žaidimas - eRepublik. Tai žaidimas, kuriame taipogi galime sukurti Lietuvą. Virtualią Lietuvą.

Šiandien pastarajai labai reikia Jūsų. Šiandien ten egzistuojančiai Lietuvai reikia atsigriebti už latvių išdavystę!

Ilgą laiką su Latvija buvome geri draugai, bet ši mums dūrė peiliu į nugarą susidėdama su didžiausia mūsu prieše, norėjusia mus užimti - Lenkija.

Šiuo metu vyksta įnirtingas Lietuvos - Latvijos karas.

Atkeršykime išdavikams - junkimės prie šio žaidimo adresu EREPUBLIK.COM . Parodykime išdavikams savo galią.

Stokime mūru už Lietuvą. Junkimės. Vienykimės. Nugalėkime.

Jūs galite padėti Lietuvai!

*Registruodami rinkitės Sudovia regioną.

Facebook grupė: http://www.facebook.com/group.php?gid=262944912063   ATSAKYTI
hedocityblog.lt 2010-06-27 20:09:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kalbos paskirtis bendrauti; keistis mintimis, idėjomis bei derėtis. Kalba, pati savaime, nėra vertybė - kaip ir bet koks kitas įrankis. Jei vežimai išnyko, tačiau jų vietoje atsirado automobiliai - tą tegalime sveikinti (o ne dejuoti, jog lietuviškus vežimus išstūmė vokiški automobiliai). Lietuvių kalba, kaip ir visa kita, pavaldi tiems patiems evoliuvijos dėsniams - visa, kas naudinga mūsų vystymuisi išlieka, kita - išmiršta. Jei būtų kitaip - žmogus apskritai nebūtų atsiradęs...   ATSAKYTI
Brigita 2010-06-27 12:58:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Geras straipsnis :]   ATSAKYTI
kukuku 2010-06-26 22:12:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Palundra, gelbėkitės, kas galit! Autoriui isterija :)
Beje, džiaugdamiesi, kad "tik mūsų šalyje žodžiui eiti yra apie penkiasdešimt sinonimų", neįstengiame (tiksliau - kalbininkai neįstengia) įteisinti žodžio "sekantis". "Kitas" - nėra "sekantis". Kartais neįmanoma tiksliai suformuluoti minties be šio žodžio, bet kalbininkams tai mažiausiai rūpi.   ATSAKYTI
Justas 2010-06-26 19:28:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
shakes, kasz dabal busj? wajey wajey   ATSAKYTI
A.L. 2010-06-26 17:19:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Su autorium sutinku 100%   ATSAKYTI
Rimas 2010-06-25 08:40:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
o man nepatinka JonInės, pripratęs prie JOninių   ATSAKYTI

Top Video

Dragūno ir kovotojo Misiūno konflikto vaizdo įrašas
DABAR RODOMA
Dragūno ir kovotojo Misiūno konflikto vaizdo įrašas
DABAR RODOMA
Tiesioginio eterio įrašas atskleidė vagystę: kuriozas tapo sensacija
DABAR RODOMA
Dėl gyvūno pikantiško poelgio modeliui teko raudonuoti
DABAR RODOMA
Moteris palikusi atvirus automobilio langus labai greitai to pasigailėjo
DABAR RODOMA
Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
DABAR RODOMA
Šokiruojantis įrašas: policija elektra kratė vyrą, kurio rankose – vienerių metų vaikas
DABAR RODOMA
Vyras renka žmonių nagus: nepatikėsite, kam juos naudoja
REKLAMA
Klaipėda (nuotr. stop kadras)
Klaipėdoje chromu užterštoje teritorijoje STOP juostomis mokyklų ūkvedžiai tveria stadionus ir vejas. Taip elgtis juos verčia sveikatos specialistų pateikti tyrimų rezultatai, ...
Vilnius (nuotr. Fotodiena.lt)
Ruošiantis plėsti nekilnojamojo turto mokestį mokančiųjų gretas, valdžios akys nekrypsta į savo pačios turtą. Duomenys rodo, kad nemaža dalis Lietuvos savivaldybių turi ...
Avarija kelyje Marijampolė-Kybartai (nuotr. Raimundo Maslausko)
Skaudi avarija antradienio vakarą įvyko kelyje Marijampolė–Kybartai, informuojama apie nukentėjusiuosius.  Pranešama, kad nelaimė įvyko kai Opel trenkėsi į BMW ...
Gydūnas Rimantas Petravičius (nuotr. stop kadras)
Klaipėdoje masažo paslaugas teikiantis save gydūnu pristatantis vyras sulaukė kaltinimų dėl galimai nederamo elgesio. Moterys kaltina, kad gydūnas lietė jų genitalijas ir ...
A. Labašauskas (nuotr. stop kadras)
Koks memorialas, skirtas laisvės kovų gynėjams stovės Vilniuje, Lukiškių aikštėje neaišku iki šiol. Tarp pirmosios ir antrosios vietos nugalėtojų nuožmi kova tęsiasi antrus ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų