Ką nepaprastoji padėtis reikštų žmonėms? Tektų atsisveikinti su dalimi savo teisių ir laisvių

Nepaprastoji padėtis, apie kurią vis dažniau užsimenama viešai, – ypatingas teisinis režimas. Tačiau nedaugelis žino, ką jis reikštų Lietuvos gyventojams ir kokių teisių ir laisvių tektų laikinai atsisakyti. Politikai vis garsiau kalba apie galimybę įvesti šį teisinį režimą, tačiau teisės ekspertai tokį variantą atmeta.

Policijos postas Nemenčinėje (nuotr. Broniaus Jablonsko)

Konstitucija numato, kad Seimas gali įvesti nepraprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai. 

Politikai garsiau kalba apie ypatingas priemones

Vienas po kito politikai užsimena apie galimybę Lietuvoje įvesti nepaprastąją padėtį, siekiant suvaldyti Covid-19 plitimą. Štai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad nepaprastosios padėties įvedimas Lietuvoje duotų daugiau instrumentų suvaldyti virusą.

„Nepaprastoji padėtis mandagų perspėjimą paverčia įpareigojimu, kad Vyriausybė tada jau gali nurodyti žmonėms, jų išėjimas iš namų gali būti griežčiau ribojamas, jeigu jis pažeidžiamas, numatomos kitos priemonės“, – interviu naujienų agentūrai BNS sakė G. Landsbergis.

Tokios galimybės neatmeta ir premjerė Ingrida Šimonytė, užsimenanti apie komendanto valandą. Ją, anot premjerės, būtų siūloma įvesti nemažėjant gyventojų mobilumui.

„Jeigu bus reikalingi tokie apribojimai, kurie yra komendanto valandos iš esmės apribojimai, tai yra tai, kas taikoma šiaip daugelyje Europos valstybių, turbūt beveik visose Europos valstybėse yra taikomi apribojimai tiesiog išeiti iš namų, tuomet tokių apribojimų jau tektų prašyti Seimo nustatyti“, –  žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Ingrida Šimonytė

Kada ir kodėl įvedama nepaprastoji padėtis?

Vis dėlto nepaprastoji padėtis – kaip ir sako jos pavadinimas – nėra įprastas režimas. Kaip numatoma Konstitucijoje, nepaprastoji padėtis įvedama, kai valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai.

„Pavyzdžiui, neleidžiama funkcionuoti Seimui, šturmuojama Vyriausybė, sutrikdytas teismų darbas. Kitaip tariant, tos institucijos, kurios vykdo valstybės valdžią, jos negali vykdyti savo įgaliojimų. 

REKLAMA

Kita vertus, kas ta konstitucinė santvarka, – tai ir demokratija, ir laisva spauda, žiniasklaida, cenzūros draudimas. Kitaip tariant, turi būti reali grėsmė tai gyvenimo, valdžios organizavimo sistemai, kuri yra įtvirtinta Konstitucijoje", – tv3.lt kalbėjo Konstitucinės teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.

Vos įvedus nepaprastąją padėtį, apie tai sužinotų visa Lietuva, mat visos žiniasklaidos priemonės privalo pranešti apie šio teisinio režimo įvedimą. 

Kas gali įvesti nepaprastąją padėtį?

Teisę įvesti nepaprastąją padėtį, kuomet Seimas neposėdžiauja, turi ir prezidentas. Tokiu atveju jis turi šaukti neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Savo ruožtu Seimas gali patvirtinti arba panaikinti prezidento sprendimą.

Kas pasikeistų?

Nepaprastąją padėtį reguliuoja įstatymas. Jame ir Konstitucijoje numatomos įvairios teisės ir laisvės, kurių dėl šio teisinio režimo galėtų netekti piliečiai. 

Vietomis Lietuvoje, esant nepaprastajai padėčiai, būtų galima įvesti tiesioginį valdymą. Esant būtinybei (nelaimių, katastrofų, ginkluotų veiksmų metu) organizuojama gyventojų evakuacija.

Viena iš apribojamų teisių – žmogaus teisės naudotis būsto neliečiamumu. Nutarime dėl nepaprastosios padėties galima numatyti, kad jos metu, siekiant pašalinti ekstremalios situacijos ar krizės padarinius ar užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, komendantūros pareigūnai turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be jo sutikimo.

Taip pat būtų apribojama teisė reikšti savo įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją. Nutarime dėl nepaprastosios padėties gali būti numatyta, kad ieškoti, gauti, skleisti informaciją apie ekstremalią situaciją ar krizę arba valstybės institucijų ir pareigūnų, komendantūrų veiksmus leidžiama tik atitinkamų valstybės institucijų vadovų sutikimu ar leidimu. Taip būtų apribotas žiniasklaidos darbas.

REKLAMA

Būtų apribojama laisvė laisvai judėti. Nutarime gali būti numatyta, kad asmenys neturi teisės be specialaus leidimo pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos, išskyrus atvejus, kai pasitraukiama iš nepaprastosios padėties teritorijos arba šie asmenys evakuojami.

Policijos postas Nemenčinėje

Įvedus nepaprastąją padėtį, gali būti apribotas tam tikros rūšies ar kategorijos transporto priemonių, asmenų vykimas ar prekių gabenimas per valstybės sieną arba laikinai uždaryti tam tikri pasienio kontrolės punktai.

Gali būti apribojama politinių partijų, organizacijų ir visuomeninių organizacijų veikla.

Taip pat gali būti draudžiami susirinkimai viešose vietose.

Nepaprastosios padėties metu asmenys su savimi visada privalo turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Tokių dokumentų su savimi neturintys žmonės gali būti sulaikomi ne ilgiau nei parai, kol bus nustatyta jų tapatybė.

Taip pat gali būti įvedama komendanto valanda. Tai paros laikas, kai  draudžiama būti viešose vietose be specialaus leidimo ir asmens dokumentų. 

Nepaprastoji padėtis leistų apriboti transporto priemonių judėjimą, apribotų atvykimą į Lietuvą, leistų tikrinti transporto priemones, asmenis bei jų bagažą. 

Esant reikalui, galima keisti įmonių darbo režimą, pertvarkyti jų ūkinė veiklą.

Taip pat galima sulaikyti asmenis, siekiant užkirsti užkrečiamųjų ligų plitimą, galima šiuos asmenis hospitalizuoti ir izoliuoti bei gydyti.

Pandemija – ne priežastis ypatingam teisiniam režimui

Vis dėlto V. Sinkevičius kritiškai vertina politikų kalbas apie galimybę įvesti nepaprastąją padėtį. Jo teigimu, pandemijos suvaldymui esama kitų priemonių.

„Nepaprastąją padėtį galima įvesti, kai yra du konstituciniai pagrindai. Jeigu asmuo, tarkim, užsikrėtęs maru, vaikšto gatvėmis, tai kam jis grėsmę kelia? Konstitucinei santvarkai? Ar jis visuomenės rimčiai kelia pavojų? Na, ne, turbūt. Tai nėra pagrindas nebepaprastąją padėtį.

REKLAMA

Tai, kad žmogus, kuris serga užkrečiamomis, pavojingomis ligomis, gali būti izoliuotas, tai yra Žmonių užkrečiamųjų ligų įstatyme. Ten pasakyta, kad tokie žmonės gali būti izoliuoti. Bet tam nereikia nepaprastosios padėties“, – sakė V. Sinkevičius.

Vytautas Sinkevičius

Grėsme visuomenės rimčiai, dėl kurios būtų galima įvesti nepaprastąją padėtį, V. Sinkevičius įvardija masinius neramumus, pavyzdžiui, riaušes.

„Tarkime, riaušės vyksta, daužomi, niokojami pastatai, mašinos padeginėjamos. Kitaip tariant, sutrikdytas žmonių gyvenimas yra. Tai yra pavojus visuomenės rimčiai“, – sakė profesorius.

Trukmė ribota

Nepaprastosios padėties trukmė – iki šešių mėnesių. Tiesa, kaip reglamentuoja įstatymai, ji gali būti įvesta ne kartą. Anot V. Sinkevičiaus, įstatymai riboja nepaprastosios padėties trukme, kad teisiniu režimu nebūtų piktnaudžiaujama.

„Gali būti tokios ypatingos situacijos, kada reikia ypatingų priemonių jas suvaldyti. Tai, be abejo, jos negali trukti ilgai. Aišku, saugojamasi nuo piktnaudžiavimo. Nes galima panaudoti ne tik visuomeniškai reikšmingiems tikslams, demokratijos gynimui, žmogaus teisių gynimui, bet galima panaudoti ir priešingai“, – pastebėjo profesorius.

Kada atšaukiama nepaprastoji padėtis?

Nepaprastąją padėtį atšaukia Seimas, panaikindamas prezidento sprendimą ją įvesti, arba pats priimdamas nutarimą dėl nepaprastosios padėties atšaukimo. Taip pat šis teisinis režimas atšaukiamas, kai baigiasi jo nustatyta trukmė, neviršijanti pusmečio.


Rašyti komentarą...
G
Gintaras
2020-12-17 14:58:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Reikėjo įvesti karantiną nuo rugsėjo pirmos, o ne rinkimų ramiai laukti matant, kaip žmonės platina virusą. Čia kaltė krenta tiek buvusiai valdžiai, tiek buvusiai opozicijai. Visi norėjote likti "geri" "prieš rinkimus ir štai ką padarėte. Reikėtų labiau galvoti apie valstybę, o ne savo asmeninius interesus.
Atsakyti
-19

v
vasia
2020-12-17 14:57:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
va tai tau, suprantu padėties rimtumą, bet kas čia tokie ėdė valstiečius daugiau nei pusę metų už privalomą kaukių nešiojimą ir karantiną ir tt? kas tokie suokė, kad su koronavirusu dorosis kitomis priemonėmis ir metodais??? sudekit pragare landsberginiai su mockiniais
Atsakyti
-25

L
Libra
2020-12-17 15:17:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
O pas mus ką karas,kad komendantu valandas nori ivest?
Atsakyti
-16

SKAITYTI KOMENTARUS (45)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų