Mokslininkė įsitikinusi, kad dabartinė situacija yra tokia, kad tai tiesiog yra užsimerkimas ir nenorėjimas pasižiūrėti tiesai į akis.
Vertindama dabartinę situaciją ir augančius COVID-19 atvejus profesorė neslėpė, kad be rimtesnio stabdymo galime turėti panašią situaciją kaip Čekijoje.
Atvejų dvigubės kas dvi savaites
„Neabejotinai, jei gyvensime taip, kaip šiandien, tai atvejai padvigubės maždaug kas dvi savaites arba 10 dienų. Ir kai šitai pasakau, sulaukiu vos ne grasinimų, kad baigčiau kalbėti nesąmones ir gąsdinti žmones.
Bet tai tiesiog yra užsimerkimas ir nenorėjimas pasižiūrėti tiesai į akis. Jei mes pasižiūrėtume į tokią šalį kaip Čekiją, kur dabar yra 10 kartų skirtumas nuo Lietuvos. Tai jie irgi praleido tą momentą, kada dar kreivė kilo į viršų ir irgi atrodė, kad buvo optimizmo, kad viskas dar kažkaip savaime susitvarkys“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Griežtas stabdymas padėtų stabdyti viruso plitimą
Ji sutiko, kad nuo nuolatinio pavojaus jausmo ateina išsekimas, žmonės pavargsta. Tačiau, anot jos, tol, kol nėra tų griežtų priemonių, tol niekas savanoriškai tų apribojimų nesilaiko ir virusas laisvai plinta.
„Jau ir epidemiologams nebepakanka resursų, nes viena yra, kai per dieną reikia ištirti 30 atvejų, kita – kai 300. Ir jeigu toliau taip bus, virusas pasklis iš židinių ir turėsime jo plitimą populiacijoje taip, kaip buvo Šiaurės Italijoje ir kaip buvo JAV ir tebėra. Tai man tikrai nesinorėtų, kad taip Lietuvoje atsitiktų“, – liūdnas prognozes piešė ji.
Mokslininkė siūlė pažvelgti į dabartinį skaičių kilimą, kuris atrodo kaip kopimas į kalniuką. Ji pabrėžė, kad tiek, kiek šiuo metu kopiam į tą kalną, tai susistabdžius reikės leistis atgal.
„Tai jei dabar pasižiūrėsim į skaičius ir mus gąsdina 400, tai jeigu šiandien susistabdom, tai gal pradėsime lėtai nuo šio skaičiaus ir leistis. Jei sustosime ties 3 tūkst., tai tas nusileidimas bus tikrai skausmingas“, – įspėjo A. Žvirblienė.
Baiminamasi sveikatos sistemos kolapso
Viena iš priežasčių, kodėl būtini griežti ribojimai dėl COVID-19 – sveikatos sistemos saugojimas nuo perdegimo.
VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininko Valdo Pečeliūno teigimu, jei pacientų skaičius išaugs 10 kartų nuo dabartinio, didžiausia problema būtų kalbant apie kitų paslaugų teikimą:
„Šiuo metu ir vasarą tikrai buvome atnaujinę paslaugų teikimą ir nemažais procentais. Tačiau jeigu skaičiai didės, neabejotinai, deja, reikės kitų ligų gydymą šiek tiek riboti, nes reikės gydyti Covid-19 užsikrėtusius pacientus.
Ir pats didžiausias uždavinys dabar atrinkti tas paslaugas, kurių teikimą apribojus žmonės nenukentėtų. Taip pat užtikrinti 100 paslaugų teikimą, kurių atidėjimas, neteikimas galėtų pakenkti žmonėms. Čia yra didesnis iššūkis sveikatos sistemai šiuo metu.“
Jis pabrėžė, kad žiūrint į paskutinių dienų skaičius, galima tikėtis žymiai didesnių pacientų skaičių, kokių krūvių Lietuvos sveikatos priežiūros sistema niekada neturėjo ir jos infrastruktūra nėra pritaikyta.
Karantinas – 13 savivaldybių
Šiuo metu karantinas nuo pirmadienio yra paskelbtas 12 šalies savivaldybių. Raseiniuose jis taip pat pratęstas dar dviem savaitėms iki lapkričio 6 d.
Kiekvieną penktadienį bus vertinamas sergamumas savivaldybėse siekiant nuspęsti, į kurią – žalios, geltonos ar raudonos – rizikos zoną ji patenka.
Į raudonąją zoną patenka savivaldybės, kur sergamumas viršija 50, teigiamų testų – daugiau kaip 4 proc. arba sergamumas – daugiau kaip 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu penktadienio duomenimis sergamumo rodiklis Lietuvoje siekia 116,1 atvejus 100 tūkst. gyventojų.
Kaip penktadienį pranešė ministras Aurelijus Veryga, tikėtina, kad pirmadienį didžiosios savivaldybės, tarp jų – ir Vilnius, gali patekti į vadinamąjį „raudonąjį sąrašą“ savivaldybių, kuriose gali būti įvestas karantinas.
