Darbo partijos skandalai: juodoji buhalterija, pabėgimas į Rusiją ir netylantys meilės romanai

Darbo partija su Viktoru Uspaskichu priešakyje šiemet kaip feniksas pakilo iš pelenų ir ambicingai žengia į Seimo rinkimus. Jie užsibrėžė tikslą laimėję rinkimus formuoti Vyriausybę. Tiesa, nors pats į rinkimus neina, V. Uspaskichas partijai atstovauja visuose debatuose ir taikosi į premjero postą. Tačiau paskui jį ir kitus bendrapartiečius velkasi teismų ir skandalų šleifas, kuriuos daugelis puikiai pamena.

A. Guoga, V. Uspaskichas ir V. Gapšys (tv3.lt fotomontažas)

Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su skandalais, kurie lydėjo Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų narius ar kandidatus rinkimuose.

VIKTORAS USPASKICHAS

Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas Seimo rinkimuose nedalyvauja, o vesti sąrašą patikėjo buvusiam ministrui Vigilijui Juknai.

Viduryje Seimo kadencijos prie partijos vairo grįžus V. Uspaskichui, partijos reitingai pradėjo kilti aukštyn ir dabar apklausose jie yra ketvirti. Tačiau dar visai neseniai visur šmėžavo juodosios buhalterijos byla, kurioje figūravo ir V. Uspaskichas.

Diena po rinkimų - Darbo partija (Fotodiena/Arnas Strumila)

Teismų šešėlis ir pabėgimas į Rusiją

Darbo partijos byla tęsėsi beveik dešimtmetį. 2006-ųjų rudenį Valstybės saugumo departamento pareigūnai padarė kratą Darbo partijos būstinėje Vilniuje. Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą buvo neįrašyta beveik 7 mln. eurų pajamų ir daugiau nei 6 mln. eurų išlaidų.

Partijos pirmininkas V. Uspaskichas, įžvelgęs teisėsaugos veiksmuose politinius motyvus, pabėgo į Rusiją. Ten rengė spaudos konferencijas viešai kaltindamas Lietuvą esant nedemokratine valstybe.

REKLAMA

V. Uspaskichui parvykus į Lietuvą, pirmas bylos posėdis surengtas 2008-aisiais. Tačiau realiai byla pradėta nagrinėti tik po trejų metų. Byla nuolat strigo dėl įvairiausių kaltinamųjų ir jų advokatų ligų, buvo poros metų pertrauka, kai Seimas ir Europarlamentas svarstė ar panaikinti teisinę neliečiamybę V. Uspaskichui.

V. Uspaskichą 2013 metų liepą Vilniaus apygardos teismas buvo pripažinęs kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyręs jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pagal nuosprendį, parlamentarė Vitalija Vonžutaitė, teismo įvardyta V. Uspaskicho dešiniąja ranka, nuteista trejiems metams. Buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei Vilniaus apygardos teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o parlamentarui Vytautui Gapšiui – 35 tūkst. litų baudą.

Vilniaus apygardos teismas nutraukė bylą partijos atžvilgiu, paskelbęs, kad ji kaip juridinis asmuo baigėsi įvykdžius reorganizaciją. Prokurorai, Darbo partijos atstovai, nuteistieji ir jų advokatai apskundė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui.

2016 metais Lietuvos apeliacinis teismas išteisino buvusį Darbo partijos vadovą europarlamentarą V. Uspaskichą dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo. Už kitą nusikaltimą – apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skyrė piniginę 6,8 tūkst. eurų baudą.

Kiti Darbo partijos kaltinamieji taip pat išteisinti dėl sukčiavimo, o dėl juodosios buhalterijos skirtos piniginės baudos. Darbietis Vytautas Gapšys nubaustas 3,6 tūkst. eurų bauda, buvusi buhalterė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų bauda.

REKLAMA

Tačiau 2016 metų gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė, kad V. Uspaskichas, V. Gapšys ir M. Liutkevičienė pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Skelbė, kad Darbo partijai atsakomybės nebegalima taikyti, nes jau suėjo senatis.

Visi darbiečiai šią bylą vadina politine, esą politiniai konkurentai ir Lietuvos saugumas susidorojo su Darbo partija. Todėl V. Uspaskichas ne kartą viešai yra pareiškęs, kad nepavykus tiesos įrodyti Lietuvos teismuose, skųsis Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre.

Meilės klystkeliai ir romanai netyla

Ne kartą žiniasklaidoje buvo skelbiama apie nuolatinius V. Uspaskicho meilės romanus su jaunomis merginomis ir nesantuokinius vaikus. Dar ir dabar netyla kalbos apie jo asmeninį gyvenimą, jau garsiai kalbama, kad Darbo partijos pirmininkas su dvigubai jaunesne kolege augina mažametį sūnų.

Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su politiku, šis teiginio nei nepatvirtino, bet ir nepaneigė.

„Kai būsiu tėčiu, tai pranešiu. Kaip visuomet, jaučiuosi puikiai. Apie jokias žinias nekalbu, jei bus kas, visiems pranešiu“, – komentavo vyras.

Viktoras Uspaskich su Jolanta Blažyte

Primename, kad V. Uspaskichas buvo vedęs verslininkę Jolantą Blažytę, tačiau po daugiau nei 20 metų santuokos, 2017-ųjų vasarį pora išsiskyrė.

Tačiau ir šiuo metu apie širdies reikalus V. Uspaskichas kalba paslaptingai. Paklaustas, ar šiuo metu turi meilę, jis juokėsi: „O čia – stop. Į asmeninius dalykus nelendame.“

Gavęs klausimą, ar šiuo metu yra laisvas, ar ne, V. Uspaskichas ir toliau išliko paslaptingas, mat jo atsakymas buvo paprastas – jis laimingas.

REKLAMA

VYTAUTAS GAPŠYS

Su Darbo partija 7 numeriu kandidatuojantis V. Gapšys iki šiol atsidūręs teisėsaugos akiratyje.

Darbo partija, kaip juridinis asmuo, ir V. Gapšys iki šiol yra kaltinamieji vadinamojoje „MG Baltic“ byloje. Tiek partija, tiek V. Gapšys byloje kaltinami kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.

Kaip skelbė tv3.lt, iš „MG Baltic“ koncerno veiklos pasitraukęs Raimondas Kurlianskis kaltinamas papirkęs V. Gapšį, kai šis 2012–2016 m. buvo Seimo narys ir Darbo partijos pirmininko pavaduotojas. Skaičiuojama, kad bendra kyšių suma – 27,1 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų užmaskuotos kaip parama viešajai įstaigai. Kyšiai tuometiniam parlamentarui galimai skirti už palankių „MG Baltic“ sprendimų priėmimą.

V. Gapšys, figūravęs ir Darbo partijos byloje, anksčiau prognozavo, kad „MG Baltic“ byla užsitęs bent dešimtmetį. Jam antrina ir teisininkai.

Byloje kaltinimai taip pat reiškiami buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui, buvusiam Liberalų sąjūdžio valdybos bei Seimo nariui Šarūnui Gustainiui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio nariui, parlamentarui Gintarui Steponavičiui. Taip pat kaltinimai pateikti trims juridiniams asmenims – koncernui „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai.

Teisėsauga akcentuoja, kad ši byla yra milžiniška. Joje – net 108 tomai, kuriuose įsegti daugiau nei 21 tūkst. dokumentinių lapų.

REKLAMA

ANTANAS GUOGA

Politikas, verslininkas, filantropas, buvęs Europos Parlamento narys A. Guoga į Seimą kandidatuoja trečiuoju numeriu. Jis taip pat susidūrė su „MG Baltic“ byla ir liudijo teisme.

A. Guoga 2016 metų gegužę tapo laikinuoju Liberalų sąjūdžio pirmininku, kai iš šių pareigų pasitraukė teisėsaugos įtarimų sulaukęs Eligijus Masiulis. Vis dėlto A. Guoga partijos lyderiu išbuvo penkias dienas, o iš jos pasitraukė po pasisakymų apie galimą kitų liberalų dalyvavimą korupcinėse schemose.

A. Guoga savo iniciatyva yra teikęs informacijos apie šį tyrimą teisėsaugai. Įsibėgėjus tyrimui politikas taip pat pareiškė, kad byloje kaltinamas buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis spaudė jį nekurti atskiros „Klestinčios Lietuvos“ frakcijos Liberalų sąjūdyje.

<a class='top500' href='/top500/antanas-guoga' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/antanas-guoga' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/antanas-guoga' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/antanas-guoga' target='_blank'>Antanas Guoga</a></a></a></a>

Atsakydamas į tai R. Kurlianskis pareiškė, kad A. Guoga yra „visiška boba ir mėšlo krūva“, o jų pokalbio metu buvo girtas. Šioje byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kurlianskis pareiškė, kad Guoga norėjo tapti premjeru.

Politine korupcija kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis praėjusiais metais teisme pareiškė, kad liudijęs Europos Parlamento narys Antanas Guoga prašė jo pagalbos norėdamas tapti ministru pirmininku.

Pasak R. Kurlianskio, politikas prašė padaryti dėl to poveikį Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui tuo metu, kai teisėsaugos įtarimų dar nesulaukę liberalai turėjo galimybę laimėti 2016 metų Seimo rinkimus. Anot jo, šis klausimas buvo aptartas 2015 metų lapkritį Trakų rajone, Anupriškėse.

REKLAMA

„(Liudytojas) prašė poveikio E. Masiuliui, kad jis neprieštarautų frakcijos „Klestinti Lietuva“ steigimui Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdyje ir kad aš padaryčiau poveikį E. Masiuliui, kad jis užleistų ministro pirmininko postą A. Guogai“, – Vilniaus apygardos teisme sakė R. Kurlianskis, atsakydamas į savo advokato klausimą.

A. Guoga teismui tvirtino, kad apie tai galėjo būti kalbama, bet „žodis „prašymas“ yra per daug“.

Kalbėdamas apie galimybes tapti premjeru politikas patvirtino įvairiems žmonėms siūlęs scenarijų, kad jeigu jam pavyktų Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje nurungti partijos lyderį reitinguojant sąrašą, Liberalų sąjūdžio pergalės atveju ministru pirmininku būtų siūlomas jis, o ne E. Masiulis.

Palaikė „Žalgirį“ ir neteko „Ryto“ prezidento posto

A. Guoga praėjusiais metais buvo užfiksuotas, kaip jis „Žalgirio“ arenoje palaiko kauniečius dvikovoje su Stambulo „Fenerbahče“ ir vilki Lietuvos čempionų kepurėlę.

Ketvirtadienį ištikimiausi klubo gerbėjai, „B tribūnos“ atstovai išplatino pranešimą, kuriame reikalavo, kad A. Guoga pasitrauktų iš komandos, kitaip „Ryto“ ekipos jie daugiau nepalaikys, bei svarstys Vilniuje įkurti naują komandą.

Būtent po šio pranešimo, A Guoga nusprendė pasitraukti iš „Ryto“ prezidento posto: „Tokiose varžybose, kai visa Lietuva palaiko „Žalgirį“, palaikau ir aš. Ir nesuprantu, kodėl turėčiau nepalaikyti – aš visada buvau ir būsiu už lietuviškas komandas ir gražų krepšinį. Jei vilniečiams tai trukdo – pasitraukiu, išsirinkite prezidentą, kuris nekenčia „Žalgirio“. Sėkmės. De jure, šį įrašą galima laikyti oficialiu pranešimu, jog traukiuosi iš Vilniaus „Ryto“ Prezidento pareigų „B Tribūnos“ prašymu.“

REKLAMA

ARTŪRAS SKARDŽIUS

14 numeriu į rinkimus žengia A. Skardžius. Politiko pavardė buvo ne kartą linksniuojama žiniasklaidoje ir Seime net sprendžiamas klausimas, ar organizuoti apkaltos procedūrą, bet jam pavyko išsaugoti mundurą.

Įsipainiojo į energetikos interesus

Šio parlamentaro kėdė pradėjo drebėti 2017 metais, kai buvo pradėti viešinti politiko interesai energetikoje. Buvo skelbta, kad A. Skardžiaus šeima gauna materialinės naudos iš verslo, susijusio su atsinaujinančių išteklių energetika.

Seimo apkaltos komisija pripažino, kad buvo nustatyta pavienių A. Skardžiaus etikos pažeidimų, bet jie negali būti laikomi šiurkščiais.

Dalis parlamentarų pasigedo viešos apkaltos komisijos medžiagos, kuria remiantis priimtos išvados. Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad parlamentarai negali įsitikinti, kad apkaltos komisijos išvada – teisinga.

Apkaltą A. Skardžiui inicijavo grupė Seimo narių. Jų nuomone, A. Skardžius galėjo sulaužyti priesaiką ir šiurkščiai pažeisti Konstituciją, kai jo šeima Šilutės rajone, Čiūtelių kaime, išskirtinėmis sąlygomis išnuomojo žemės sklypus vėjo jėgainėms, o pats Seimo narys teikė įstatymų pasiūlymus dėl atsinaujinančių išteklių energetikos.

Apkaltos komisija domėjosi ir A. Skardžiaus šeimos atsinaujinančios energetikos verslu Baltarusijoje. Mat politiko šeimos iš dalies valdoma įmonė „Investenergostroj“ atsinaujinančių išteklių elektrinių projektą Baltarusijoje finansavo ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ banko „Belgazprombank“ paskola, o elektrą įmonė brangiai parduoda Baltarusijos valstybiniam koncernui „Belenergo“.

REKLAMA

Priimdama savo išvadą apkaltos komisija rėmėsi ir savo tyrimu, ir prokuratūros nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apkaltos komisijos medžiagoje nurodyta, kad Seimo nario sutuoktinė Snieguolė Skardžiuvienė už sklypų Čiūtelių kaime nuomą gauna 23 tūkst. 863 eurus per metus, neatskaičius mokesčių. Ši suma apskaičiuota pagal sutarties sąlygas.

Parlamentinės komisijos išvadoje cituojama ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad nebuvo nustatyta, jog „A. Skardžius, savo aktyviais veiksmais, būtų daręs kokią nors įtaką žemės nuomos sutarties sudarymui, joje esančiai kainai ir jos kaitai“.

Seimo nario iniciatyvas atsinaujinančios energetikos srityje teisėsaugininkai įvertino, kaip nukreiptas į viešojo intereso gynimą, o dalis įstatymų pataisų projektų buvo parengti su kitais Seimo nariais, todėl negali būti vertinamos kaip vienasmenės iniciatyvos.

Artūras Skardžius

VALDAS SKARBALIUS

Teismas aiškinosi dėl melagingų parodymų

Su Darbo partija 43 numeriu į Seimo  rinkimus žengia ir V. Skarbalius, kuris taip pat atsidūrė teisėsaugos akiratyje.

Praėjusių metų vasarą Lietuvos apeliacinis teismas nuteisė keturis iš devynių kaltinamųjų dėl melagingų parodymų liudijant apie įtartą Darbo partijos juodąją buhalteriją.

Teismas paskyrė baudas nuo 1,5 tūkst. iki beveik 2,3 tūkst. eksparlamentarui Valdui Skarbaliui, buvusiai Darbo partijos būstinės vadovei Giedrei Vitei ir dar dviem kaltinamiesiems Gintarui Gibui ir Vytautui Trečiokui, taip pakeisdamas pernai priimtą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą juos išteisinti.

REKLAMA

Uostamiesčio apygardos teismas kaltinamuosius 2018 metų spalį išteisino, argumentuodamas, kad jiems duodant parodymus nebuvo išaiškinta galimybė neliudyti apie save, nors apklaustų metu kaltinamieji buvo klausinėjami apie jų pačių gautus iš Darbo partijos pinigus. Tačiau nuosprendį apskundę prokurorai sakė, kad kaltinamieji liudijo ne apie save, o apie Darbo partijos lėšų kilmę.

Vienintelis nuosprendį išklausęs nuteistasis V. Skarbalius praėjusiais metais sakė, kad nagrinės galimybes skųsti teismo sprendimą, nes tai jį stebina: „Naujų kažkokių aplinkybių neatsirado, bet pusę žmonių dabar sustatė į vieną pusę. Kitaip tariant – gražūs ir protingi.“

Kaltintieji melagingais parodymais buvo kaip liudytojai apklausti Darbo partijos byloje 2012–2013 metais Vilniaus apygardos teisme.

Panašioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prieš savaitę pripažino muzikos atlikėją Žilviną Žvagulį kaltu dėl melagingų parodymų davimo apie Darbo partiją ir paliko jam skirtą 2,6 tūkst. eurų baudą.

MINDAUGAS PUIDOKAS

Iš valstiečių į Darbo partiją perbėgęs M. Puidokas į Seimo rinkimus kandidatuoja ketvirtuoju numeriu. Šiam politikui tam pat nepavyko išvengti skandalų.

Praėjusiais metais M. Puidokas  buvo kaltinamas asmens duomenų vagyste. Į vilniečio elektroninio pašto dėžutę, kurią, pasak jo, naudoja tik bendravimui su valstybinėmis institucijomis, atskriejo ir rinkiminė agitacija.

Dėl šio galimai neteisėtai gauto laiško iš Seimo nario M. Puidoko skundo sulaukusi Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija įvykdė tyrimą. M. Puidokas pripažintas kaltu, o jam skirtas papeikimas. Apie šią realiai mažai ką reiškiančią nuobaudą politikas net nežinojo.

REKLAMA

Inspekcija nurodė, kad tyrimo metu paaiškėjo, kad Puidokas bendrojo duomenų apsaugos reglamentą galimai pažeidė, be to su inspekcija nebendradarbiavo, jų užklausas ignoravo. Iš kur M. Puidokas galimai gavo minėtą elektroninio pašto adresą inspekcija nustatyti nesugebėjo. Esą šiai dienai gautas tik vienas tokio pobūdžio skundas.

Seimo narys tikino, kad įtarimai, kad jis asmens duomenis galėjo pirkti iš valstybinių institucijų – nepagrįsti. Esą tokiu atveju, skundų būtų buvę daug daugiau.

„Jei duomenys būtų nutekėję iš valstybinių registrų, tokių besiskundžiančių būtų šimtai. O šiuo atveju tai yra vienetinis to žmogaus skundas ir akivaizdu, kad taip neįmanoma, taip negalėjo tiesiog įvykti, tokie dalykai yra draudžiami ir joks kandidatas nerizikuotų“, – teigė M. Puidokas.

2016 metų Seimo rinkimuose M. Puidokas dalyvavo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau jis pašalintas ir iš partijos, ir iš jos frakcijos Seime dėl sąmoningo kenkimo premjerui Sauliui Skverneliui.

Darbo partija tikisi net 45 Seimo nario mandatų

Praėję Seimo rinkimai Darbo partijai nebuvo sėkmingi – neperkopė 5 proc. kartelės ir Seime turėjo tik du vienmandatėse apygardose rinktus partijos atstovus.

Per ketverius kadencijos metus Darbo partija padidino atstovų Seime skaičių iki penkių, nes kai kurie parlamentarai iš savo partijų perbėgo pas juos.

Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas teigė neabejojantis, kad Darbo partija sugrįš į Seimą ir tikisi sulaukti net 45 Seimo nario mandatų.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. 


Rašyti komentarą...
P
Piliete
2020-10-02 10:22:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jie gudrūs kaip žalčiai ir klastingi kaip gyvatės. Balsuokit, o po rinkimų įgels, o apie rinkimų pažadus pasakys kaip kadaise jau yra pasakę,, jau rinkimai baigėsi, tai buvo tik rinkimų triukas,,
Atsakyti
-4

T
Tik uz Darbo partija
2020-10-02 07:28:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sunys loja o karavanas eina,parasykite kiek kitos partijos yra prisidirbusios 30metu valdzioje o salis tiek nuvaryta i bedugne.O Darbo partija nera buvusi valdzioje.
Atsakyti
-12

L
Leo
2020-10-02 08:25:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kažkodėl neaprašomas nė vienas landsbergių gaujos skandalas? Visus juodina, išskyrus broilerinius... Neliko LT nei žiniasklaidos nei sąžinės!
Atsakyti
-9

SKAITYTI KOMENTARUS (34)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų