Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su skandalais, kurie lydi ar lydėjo šiemet Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų narius ar kandidatus rinkimuose.
GEDIMINAS KIRKILAS
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas į Seimo rinkimus žengia antruoju numeriu. Jį tikrai galima vadinti patyrusiu politikos vilku, tačiau ir jam nepavyko išvengti lydinčių skandalų dėl alkoholio.
Šampanas – tai ne alkoholis
2019 metų pabaigoje G. Kirkilas buvo užkluptas Seime išgėręs alkoholio. G. Kirkilas neneigė darbo vietoje Seime vartojęs alkoholio, nors jį įsinešti ir vartoti parlamente draudžiama nuo 2016-ų metų pabaigos. G. Kirkilas sakė šampano išgėręs paskutinio posėdžio proga.
„Aš nežinau, mes negeriam. Šampano taurės ten. Šampano šiandien išgėrėm. Čia ne alkoholis. Mano požiūriu ne“, – sako Seimo narys G. Kirkilas.
Nors sankcijų už išgėrinėjimą Seime nebuvo numatyta ir šis skandalas nuo G. Kirkilo nubėgo kaip nuo žąsies vanduo, tačiau jo skambios frazės užstrigo ilgam.
2018 metais Seimą taip pat drebino įtariamas G. Kirkilo girtumo skandalas. Pirmininkaudamas Seimo posėdžiui jis sukėlė opozicijos įtarimų, ar yra blaivus. Šie tiesiai šviesiai pareikalavo jį palikti šią kėdę ir pasitikrinti blaivumą. G. Kirkilas pasitraukė į savo vietą salės gilumoje, tačiau alkoholio matuoklio vengė.
„Jūs gi matote, koks esu, ar klausimų dar turit? <...> Jie gali visada abejoti, tai politinis spaudimas mums. Nesiruošiu nieko sklaidyt. Aš alkoholį vartoju saikingai, kartais vartoju, bet šiandien nevartojau“, – tikino G. Kirkilas.
Gavę žinią, kad Seime galimai girtas parlamentaras, prie Seimo vartų greitai pasirodė policijos pareigūnai. Juos čia iškvietė konservatorių atstovas rinkimų komisijoje Vilius Semeška. Tačiau policijos į Seimą apsauga neįleido, o Seimo pirmininkas sakė, kad tam nėra pagrindo.
DAINORAS BRADAUSKAS
Skandalai krėtė ir 11 numeriu su LSDDP į rinkimus einančio Dainoro Bradausko gyvenimą, kuris anksčiau ėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo pareigas. D. Bradauskas žinomo ilgamečio politiko Broniaus Bradausko sūnus.
Neteko posto dėl pokalbių su Kurlianskiu
2017 metų pradžioje finansų ministras Vilius Šapoka D. Bradauską atleido gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiagą apie slapta įrašytus jo pokalbius su buvusiu verslo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimundu Kurlianskiu.
Įvertinęs teisėsaugos medžiagą, ministras konstatavo, kad D. Bradauskas diskreditavo valstybės tarnybą, pažemino Mokesčių inspekcijos autoritetą ir sukompromitavo šią instituciją.
Prieš metus Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) paskelbė, kad D. Bradauskas buvo teisėtai atleistas iš VMI vadovo pareigų.
Šių metų pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat atmetė iš VMI viršininko pareigų atleisto D. Bradausko apeliacinį skundą ir konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti priimtą pirmos instancijos teismo sprendimą.
„Pareiškėjui tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta už jo, atsakingas pareigas ėjusio valstybės tarnautojo, padarytus konkrečius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, tarp jų – ir neteisėtą informacijos apie kitus mokesčių mokėtojus atskleidimą, ketinimą padėti kitam asmeniui išspręsti mokestinį klausimą, sukuriant jam išskirtines sąlygas, šiuos pažeidimus patvirtina byloje nustatyti duomenys“, – nutartyje konstatavo Teismas.
Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 pateiktais išaiškinimais, LVAT atmetė pareiškėjo argumentus dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymu nustatyta tvarka gautos informacijos neteisėto panaudojimo tiriant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą.
Teisėsauga buvo pradėjusi tyrimą dėl D. Bradausko veiksmų, bet vėliau jį nutraukė, konstatavusi, kad jis nusikaltimo nepadarė.
LVAT pabrėžė, kad buvusio VMI viršininko veiksmai, kurie buvo atliekami tyčia pasinaudojant savo, kaip VMI vadovo padėtimi, buvo pagrįstai įvertinti kaip šiurkštus pažeidimas – piktnaudžiavimas tarnyba, kuris priskirtinas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčiai veikai, o už jį paskirta nuobauda – atleidimas iš pareigų – laikytina proporcinga priemone.
Teismo nutartyje taip pat aiškiai pabrėžiama, kad byloje gautų duomenų autentiškumas nėra kvestionuojamas, o nurodomi teiginiai dėl pareiškėjo privataus gyvenimo neproporcingo suvaržymo yra tik bendro pobūdžio.
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas pareiškėjo darbo laiku, viešose vietose bei gautos informacijos turinys, atsižvelgiant į pareiškėjo užimamas atsakingas pareigas valstybės tarnyboje, tik pagrindžia tokių veiksmų atlikimo ir surinktų duomenų panaudojimo proporcingumą siekiamų tikslų aspektu – tarnybinės atsakomybės taikymo už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčias veikas.
KĘSTUTIS TUBIS
Skandalų sūkuryje atsidūrė ir socialdarbiečių kandidatas į Seimą žengiantis 15 numeriu, tai Kęstutis Tubis. Buvęs Anykščių meras kaltinamas iš verslininkų reikalavęs paramos.
Mesti kaltinamai prekyba poveikiu: iš verslininkų reikalavo paramos
Praėjusiais metais teisėsauga baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame buvęs Anykščių meras K. Tubis kaltinamas prekyba poveikiu.
Kaip pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra, K. Tubis galėjo pasinaudoti savo tarnybine padėtimi, siekdamas naudos sau ir savo vadovaujamam visuomeniniam rinkimų komitetui.
Manoma, kad iš dviejų verslininkų politikas reikalavo finansinės paramos minėtam visuomeniniam rinkimų komitetui, besiruošiančiam 2019 metų savivaldybių merų ir tarybų rinkimams.
Įtariama, kad už tai K. Tubis verslininkams sutarė atsilyginti paslaugomis. Vieno jų atstovaujamai bendrovei politikas esą pažadėjo paveikti savivaldybės darbuotojus, kad šie skubos tvarka atliktų visus veiksmus ir bendrovė galėtų išsinuomoti žemės sklypą bei gauti leidimus vykdyti jame verslininko pageidaujamo aukštingumo statybas.
Už tai bendrovės atstovas galimai rado asmenį, kurio vardu į K. Tubio vadovaujamo rinkimų komiteto sąskaitą kaip auka pervestas 1 tūkst. eurų.
Iš kito Anykščių verslininko K. Tubis taip pat reikalavo finansinės paramos rinkimų komitetui. Už tai, kaip įtariama, rajono vadovas pažadėjo pagalbą, kad valstybės lėšomis būtų sutvarkytas kelias, kur yra įvažiavimas į verslininko atstovaujamą bendrovę.
Pasak teisėsaugos, yra pagrindo manyti, kad minėtai bendrovei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti Anykščių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių, susijusių su verslu, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos atrankoje.
Per ikiteisminį tyrimą taip pat nustatyta, kad, norėdamas užsitikrinti politinę paramą priimant kai kuriuos Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimus, K. Tubis galėjo pažadėti vienam tarybos nariui pareigas savivaldybės valdomoje įmonėje.
Už prekybą poveikiu Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Byla perduota nagrinėti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams. Vėliau nukeliavo į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus. Tyrimą šioje byloje Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai atliko per keturis mėnesius.
ANDRIUS ŠEDŽIUS
Su socialdarbiečiais 12 numeriu į rinkimus eina ir Šiaulių krašto politikas bei verslininkas Andrius Šedžius. Garsiausiai jo pavardė skambėjo skyrybų su Monika metu.
Visai neseniai paaiškėjo, kad į Seimą norintis sugrįžti 44-erių A. Šedžius su 21-erių širdies drauge Erdvile Pilvinyte laukiasi kūdikio. Tai jau bus penktas jo vaikas.
Primename, kad prieš kelis metus A. Šedžius išsiskyrė su žmona Monika. 2013-ųjų vasario 23-iąją susituokę Andrius ir Monika santuokoje gyveno beveik penkerius metus. Ji buvo antroji politiko žmona.
Premjeru mato Linkevičių
Primename, kad LSDDP į rinkimus ves dabartinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kurį partija matytų ir premjeru.
Antroje vietoje – partijos pirmininkas G. Kirkilas, trečioje vietoje atsidūrė Juozas Bernatonis.
Ketvirtas yra Zigmantas Balčytis, o penktas – frakcijos seniūno pavaduotojas Vytautas Kamblevičius.
Šeštoje vietoje – Seimo narė Irena Šiaulienė, septintas – ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, aštuntas – žemės ūkio ministras Andrius Palionis, devintas – buvęs Seimo narys Kęstutis Daukšys, dešimtas – buvęs Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
