COVID-19 tampa mažiau „piktas“ ir pavojingas? Specialistai aiškina, ar taip gali būti

Neseniai paskelbtus, kad mirštamumas nuo COVID-19 nėra toks didelis, kaip skelbta anksčiau, epidemiologai visgi ragina neatsipalaiduoti. Mat nors ir dabar daugiau serga jauni žmonėms, kuriems virusas ne toks pavojingas, duomenų, kad naujasis koronavirusas galėjo evoliucionuoti į „mažiau pikto“ pusę, dar nėra.

Pandemijos pradžioje labiau įsisukęs į sveikatos priežiūros įstaigas dabar koronavirusas dažniau susargdina jaunus žmones, kurie neretai praserga jausdami labai menkus simptomus.

Tai, specialistų teigimu, paaiškina, kodėl išaugus naujų susirgimų skaičiui mirčių taip drastiškai nedaugėja. 

Kita vertus, teigia gydytojai, kitų pandemijų patirtis rodo, kad virusas su laiku gali ir silpnėti. Ar taip gali nutikti ir Covid-19 atveju?

Virusas pasidaugino milijonus kartų

Paklausta, ar ir pats virusas kažkiek kinta ir darosi mažiau „piktas“, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė, profesorė Aurelija Žvirblienė patvirtino, kad taip gali būti, nors oficialių tą patvirtinančių duomenų ir nėra. 

„Kuo jis dabar yra labiau „išsisėjęs“, o dabar žinome, kad pasaulyje infekuota yra 25 mln. žmonių, ir kiekvienas jų turi daugybę viruso kopijų, tai galime įsivaizduoti, kiek kartų jau tas virusas pasidaugino. 

Tą viruso kitimą mes suvokiame kaip viruso evoliuciją, tai įsivaizduokite, jei jūs milijoną kartų kopijuotumėte tekstą ranką, kad ir labai kruopščiai tą darytume, vis tiek įsiveltų kažkokią klaidelė ir ji toliau būtų nukopijuota. 

Tai panašiai vyksta ir tos viruso mutacijos, tai natūrali viruso evoliucijos dalis, bet kol kas nėra jokių aiškių įrodymų, kad virusas taptų mažiau pavojingas ar silpnesnis“, – TV3 žinių eteryje kalbėjo mokslininkė.

Aurelija Žvirblienė

Kartu ji pridūrė, kad sezoniškumas savaime viruso mutacijoms įtakos neturi.

„Vienintelis skirtumas būtų tas, kad vasarą didesnis buvimas lauke ir mažiau kontaktų natūraliai pristabdo viruso plitimą“, – pastebėjo A. Žvirblienė.

REKLAMA

Atsargumo priemonės – jaunesniems  

Gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis taip pat patikino, kad kol kas tokių žinių iš virusologų nėra.

„Taip, virusas šiek tiek keičiasi, bet tie pakitimai kol kas yra ne esminiai ir jie ligos sunkumui ar epidemiologiniams dalykams įtakos neturi“, – sakė profesorius.

Tačiau pašnekovas sutiko, kad daugiau įtakos, matyt, čia turi amžiaus grupė, kurios atstovai šiuo metu dažniau serga.

„Dabar žymiai didesnis socialinis aktyvumas tarp jaunų žmonių, jie po karantino pavargę, išsiilgę draugų, tad ir dabartinės socialinės atsargumo priemonės iš esmės daugiau orientuotos į jaunus žmones“, – sakė V. Usonis.

Jis sutiko, kad galima daryti tam tikras analogijas ir prielaidas lyginant dabartinę situaciją su kitomis anksčiau buvusiomis pandemijos, bet visgi jos tikrai nebūtinai turi pasitvirtinti.

„Lygiai taip pat su tomis bangomis. Tai, kas vyksta dabar, iš epidemiologinės pusės visgi kol kas yra pradinė pandemijos fazė. Reikia nepamiršti, kad susirgimų skaičius daugiau ar mažiau svyruoja, tačiau neturėjome tokio laiko, kad jų visiškai nebūtų“, – priminė profesorius.

Vytautas Usonis

Susiradęs daugiau „aukų“, virusas silpnėja?

VUL Santaros klinikų gydytojas infektologas prof. Arvydas Ambrozaitis portalui tv3.lt taip pat yra užsiminęs apie galimą kitokio viruso šaltuoju metų laiku cirkuliavimą.

„Kadangi virusas keliauja iš vieno į kitą asmenį ir suprantama, kiek galimų pasažų yra dėl jo dauginimosi įvairiuose organizmuose, tai jo piktumas, sugebėjimas sukelti kažkokią ligą gali šiek tiek sumažėti. 

Kaip ir kuriant vakcinas virusas yra nukenksminamas daug kartų ir jo patogeniškumas sumažėja.

Visgi tai yra prielaida yra, remiantis kitų prieš tai buvusių pandemijų eiga, bet, aišku, kaip bus, matysime tik atėjus rudeniui“, – sakė gydytojas.

REKLAMA

Panašias prielaidas yra dėstęs ir LSMU profesorius Alvydas Laiškonis. Jo teigimu, galima tokia prielaida, kad kuo daugiau virusas susiranda aukų, tuo jo agresyvumas galėtų mažėti.

„Kada virusas plinta ir turi daug aukų susirasti, vėliau jis savotiškai pradeda keistis ir jo agresyvumas mažėja“, – sakė profesorius.

Mirštamumas ne toks didelis

Nors nuo pavasario didelį nerimą kėlė skelbiamas aukštas mirštamumas nuo Covid-19, tačiau, kaip rodo naujausi duomenys, jis turėtų būti daug mažesnis ir dabar siekia 3 proc. Negana to, vertinant tai, kad daug atvejų net nėra diagnozuota, rodikliai galėtų būti dar mažesni. 

Daugelyje šalių išaugus sergamumo COVID-19 statistikai paprašytas pakomentuoti mirštamumo rodiklius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas įvardijo tam tikrus pokyčius.

„Reikia paminėti, kad mirštamumas yra toks epidemiologinis terminas, kuris parodo ligos sunkumą, tai reiškia, kiek iš susirgusiųjų žmonių numirė.

Tad jei kalbėtume apie pasaulinę statistiką, pirmuosius Kinijos, Šiaurės Italijos duomenis, tai pavasarį atskirose valstybėse, kai kuriuose miestuose, mirtingumas buvo tikrai aukštas, tačiau dabar nusistovėjusi statistika yra, kad mirštamumas siekia 3 proc.“, – kalbėjo jis.

Mindaugas Stankūnas

Procentas galėtų būti dar mažesnis

Tačiau M. Stankūnas kartu priminė, kad tas 3 procentų mirštamumo rodiklis yra pateikiamas nuo oficialiai diagnozuotų atvejų. 

„Dabar pasaulyje vis plačiau vykdant sero-epidemiologinius tyrimus, kurie leidžia realiai įvertinti, kiek iš tikrųjų žmonių yra užsikrėtusių, suprantame, kad užsikrėtusiųjų ir persirgusių šia liga realiai yra gerokai daugiau. 

REKLAMA

Pavyzdžiui, duomenys iš Ispanijos rodo, kad maždaug apie 10 proc. Madrido populiacijos yra persirgę, Šveicarijoje, Ženevoje, tyrimas parodė, kad persirgusių apie 9 proc.“, – pasakojo mokslininkas.

Taigi skaičiuojant mirštamumo rodiklį ne nuo oficialiai diagnozuotų asmenų skaičiaus, o nuo skaičiaus, kiek realiai galėjo persirgti šia liga, tada tas skaičius, pašnekovo teigimu, nėra toks didelis. 

„Šiuo metu patys naujausi rezultatai yra iš Ženevos, kurie rodo, kad visos populiacijos mirštamumo rodiklis gali siekti 0,6 procento.

Jei į dar skaidytume pagal amžiaus grupes, tai jauno amžiaus žmonių mirštamumo rodiklis būtų mažiau nei pusę procento“, – pridūrė M. Stankūnas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų