arvydas ambrozaitis

Vyriausybei nusprendus, kad galimybių pasas bus suteiktas tiems, kurie yra pasiskiepiję pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze kelia abejonių Seimo narei Agnei Širinskienei. Pasak jos, toks sprendimas nepagrįstas jokiais klinikiniais tyrimais ir neatsižvelgta į gamintojų rekomendacijas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad asmenys, gavę  „AtsraZeneca“ vakciną, ir laukiantys antrosios dozės po 12 savaičių, galės pasinaudoti Galimybių paso lengvatomis.

Žinomiausi vakcinų ekspertai ir medicinos autoritetai skambina pavojaus varpais. Lietuvai gresia dar ilgai kęsti pandemijos pančius, nes sparčiai daugėja prieš skiepus nusiteikusių piliečių. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“. Visuomenėje pasėta baimė apie tariamus sunkius šalutinius poveikius, kurie esą baisesni nei pats virusas. Labiausiai aptarinėjama „AstraZeneca“ vakcina.

Neseniai paskelbtus, kad mirštamumas nuo COVID-19 nėra toks didelis, kaip skelbta anksčiau, epidemiologai visgi ragina neatsipalaiduoti. Mat nors ir dabar daugiau serga jauni žmonėms, kuriems virusas ne toks pavojingas, duomenų, kad naujasis koronavirusas galėjo evoliucionuoti į „mažiau pikto“ pusę, dar nėra. Pandemijos pradžioje labiau įsisukęs į sveikatos priežiūros įstaigas dabar koronavirusas dažniau susargdina jaunus žmones, kurie neretai praserga jausdami labai menkus simptomus.

Nors tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse stebimas susirgusiųjų COVD-19 skaičiaus augimas, mirčių taip drastiškai nedaugėja. Portalas teiraujasi specialistų, kokios galėtų būti to priežastys ir ar virusas bėgant mėnesiams išties galėtų tapti mažiau pavojingas. Atsakydama į klausimą, kodėl augant susirgimams mirčių skaičiai nedidėja, VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė įvardijo kelias galimas priežastis.

Koronavirusas Lietuvoje toliau plinta renginiuose, baruose ir koncertuose. Žmonių, užsikrėtusiu koronavirusu, skaičius kasdien didėja – per vakar dieną nustatyti nauji 26 atvejai. Pasak epidemiologų, tautiečiai per daug atsipalaidavo, nedėvi kaukių masinėse susibūrimo vietose, nesilaiko rekomenduojamų atstumų. O tai ir leidžia toliau plisti virusui.

„Turėsime prisitaikyti prie kitokios realybės“, – šią frazę karantino laikotarpiu jau ne kartą išgirdome iš sveikatos apsaugos ministro lūpų. Prie kitokio gyvenimo nusiteikti siūlo ir gydytojai, pabrėždami, kad atšaukus karantiną ypač svarbu kiekvienam įsivertinti riziką ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Privalomas kaukių dėvėjimas, apriboti laisvalaikio renginiai, judėjimas ir puokštė kitų suvaržymų – ne vienam tautiečiui karantinas buvo spėjęs tapti keiksmažodžio sinonimu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui paskelbus, jog svarstoma leisti mokiniams grįžti į mokyklas bent dviem savaitėms Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, infektologas Arvydas Ambrozaitis teigė, kad tai gali būti naudinga dėl imuniteto susiformavimo ir pasakė, kas lietuvių laukia rudenį. „Manau, kad tai yra nebloga mintis.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Valstybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) siūlymui dėl koronaviruso grėsmės dviem savaitėms sustabdyti visų šalies švietimo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veiklą, nuo pirmadienio uždrausti keliones į Italiją. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arvydas Ambrozaitis naujienų portalo tv3.lt studijoje pasakoja apie didžiausias koronaviruso grėsmes.

Šią savaitę gripas jau nusinešė pirmąją auką. Medikai užsimena, kad yra ir daugiau sunkios būklės ligonių. Specialistai sako, kad per savaitę sergamumas gripu išaugo bene ketvirtadaliu. Koks į Lietuvą šiemet atkeliavo gripas ir kada galime tikėtis didžiausios jo bangos, kalbame su Vilniaus universiteto profesoriumi infektologu Arvydu Ambrozaičiu. Profesoriau, šią savaitę gripas jau nusinešė pirmąją auką – 53-ejų metų vyrą.