Kuršėniškiai su neviltimi akyse juokauja, kad Kuršėnus teks pervadinti varnėnais. Senajame miesto parke įsiveisusi milžiniška kovų, varninių šeimos paukščių kolonija. Paukščiai kelia siaubingą triukšmą, teršia miesto gatves ir pastatus. Štai kaip atrodo ne per seniausiai renovuoti kultūros namai. Jų direktorė telefonu sakė, kad bandyta su paukščiais kovoti, bet teko susitaikyti, nes visos priemonės – bevaisės. Tą patį sako ir Kuršėnų miesto seniūnas.
„Problemos sprendimo, kad būtų galima išspręsti ir parką išvalyt, kad būtų vienas toks receptas, aš asmeniškai nematau. Tiesiog nėra patrauklu ten žmonėms vaikščioti, ramybės tie paukščiai neduoda“, – teigė Kuršėnų miesto seniūnas Vytautas Gedmontas.
Savivaldybė net buvo nupirkusi specialių prietaisų paukščiams baidyti.
„Pora savaičių panaudoję šitą prietaisą varniniai paukščiai šalia šito prietaiso tupėjo ir jokios reakcijos nebuvo“, – tikino seniūnas.
Gatvėje kalbinti praeiviai sako, kad paukščiai kelia daug problemų. Ryte ir vakare triukšmauja. Ne tik parke, bet ir prie kapinių bei kitose vietose.
„Į parką neinu, bet čia ant kapinių, tai neduok dieve. Dieną dabar nieko, bet vakare suskrenda, tokį aliarmą, triukšmas didelis“, – pasakojo praeivis.
„Triukšmauja, dergia, viską daro“, – pasakojo gyventoja.
Tačiau ne visi pašnekovai nusiteikę priešiškai.
„Žmonės nepakantūs palikę, paukščiai trukdo, gyvuliai trukdo, katinas prabėgo, trukdo, šuo prabėgo, trukdo. Telšiuose antai nuodų visur pridėta, nuodija. Paimkit ir susikiškit, atsiprašant, į gerą vietą tas varnas, kam jos trukdo. Visiems po saule vietos užteks“, – griežtai atšovė kuršėniškė.
Laukinės gyvūnijos populiacijų valdymo specialistas, gamtininkas Petras Adeikis sako, kad kovas yra lietuviškas paukštis. Pirmasis pavasario mėnuo pavadintas kovo vardu. Pasak gamtininko, kovai gyvena kolonijomis, arti žmonių, nes tai protingi ir socialūs paukščiai.
„Neturim gandro mėnesio, nors kažkodėl šnekam, kad gandras yra nacionalinis paukštis. Tai dabar žiūrėti į tą paukštį kaip į kenkėją, atėjūną – negalim. Jis yra taip seniai, kad kažkas pavadino visą mėnesį to paukščio vardu“, – pasakojo P. Adeikis.
Pasak specialisto, išstūmus paukščius iš vienos vietos, jie išskris kitur. Jiems reikia aukštų medžių, todėl jie peri parkuose. Medžioklė būtų vienas iš efektyvių būdų populiacijai valdyti, bet pašnekovo nuomone, ar tai yra etiška ir ar visuomenė tam pritars, tai diskusijų klausimas. Didžiausia problema, mano gamtininkas, kad visuomenė nori miestuose gamtos, kuri būtų patogi ir be rūpesčių.
„Einam į parką kaip į gamtą, ar ne? Pailsėti, kur medžiai ir viskas. Tik mes norim matyti, kur tie žmonės po parką vaikšto, nori gamtą turėti tik tokią, kokia jiem patinka. Bet gamta yra visuma ir gamtoje bet kokiu atveju yra paukščiai ir vabalai, ir gyvūnai, ir žinduoliai. Tai atleiskit, jeigu einat į gamtą ir pykstat, kad ten yra paukščiai, tai gal tada neikit į ją“, – aiškino gamtininkas.
Kuršėnų seniūnas sako, kad kol Aplinkos ministerija leido paukščius medžioti, kovų populiacija mieste buvo ženkliai sumažėjusi. Bet kai prieš keletą metų tuometis ministras medžioklę uždraudė, paukščiai dauginasi nesuvokiamais kiekiais. Tad panašu, kad Kuršėnai greitu metu paverš varnų sostinės titulą iš Pakruojo.
Visą reportažą pamatykite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
