Nausėda prašo vienybės Astravo klausimu: būkime kaip vienas kumštis

Nesibaigiant ginčams dėl Astravo atominės elektrinės (AE), prezidentas Gitanas Nausėda premjero ir ministrų prašo būti vieningiems ir turėti bendrą poziciją šiuo klausimu. Nors Energetikos ministerijos suderėtas Baltijos šalių susitarimas dėl Astravo AE elektros energijos susilaukė ir užsienio reikalų ministro kritikos strėlių, dabar Vyriausybės nariai unisonu tvirtina, kad dirbs kaip vienas kumštis, o jų svarbiausias tikslas – Lietuvos interesus įgyvendinantis susitarimas su kaimynais.

Gitanas Nausėda (nuotr. Fotodiena.lt)

Prezidentas antradienį su premjeru Sauliumi Skverneliu, užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu aptarė ekonomikos skatinimo priemonių įgyvendinimą, be to, kalbės apie sinchronizavimo su Europos elektros tinklais projektą. 

S. Skvernelis sako, kad Lietuva turi pateikti aiškius savo interesus bei juos apginti Europos Komisijoje.   

„Su prezidentu turime bendrą poziciją ir tos mūsų pozicijos sutampa. Lietuva turi pateikti aiškią Lietuvos interesus atitinkančią deklaraciją, į tą procesą tikrai įtraukti Europos Komisiją, prezidentas su Komisijos pirmininke kalbėjo, po to dėti visas pastangas, kad savo tuos interesus tiek čia, tiek Komisijoje atstovėtume“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjeras. 

Prezidentas ministrų prašo būti vienu kumščiu

Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius teigė, kad sakė, kad prezidentas pakvietė ministrus pasikalbėti apie kylančius iššūkius dėl elektros tinklų sinchronizacijos projekto, derybų su Europos Komisija ir regioniniais partneriais.

REKLAMA

„Esame labai svarbiame taške, kai reikalingi sprendimai dėl paskutinio Lietuvos strateginio projekto energetikoje įgyvendinimo“, – kalbėjo J. Neverovičius.

Jaroslavas Neverovičius

Pasak jo, svarbu nuosekliai dirbti tiek su regioniniais partneriais, tiek šalies viduje. J. Neverovičius tikino, kad G. Nausėda kalbėjo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir užsitikrino jos įsitraukimą į šį procesą.

„Svarbu, kad ir viduje turėtume konsensusą, kad būtume kaip vienas kumštis atstovaujant Lietuvos interesais. Toks prezidento yra prašymas ir nurodymas ministrams, kad būtų bendra, suderinta Lietuvos pozicija rasta ir pristatyta“, – tvirtino prezidento atstovas.

J. Neverovičiaus teigimu, Astravo grėsmę Lietuva gali sumažinti siekdama spartesnės elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa ir stengdamasis įgyvendinti Seime priimtą vadinamąjį „antiastravinį“ įstatymą.

„Neturėtume ekonomiškai prisidėti prie nesaugių atominių elektrinių projektų įgyvendinimo ir gyvavimo“, – sakė J. Neverovičius.

Patarėjo teigimu, aiškios datos, kada bus pasirašytas Baltijos šalių susitarimas dėl Astravo atominės elektrinės, nėra.

„Čia svarbu kokybė“, – tikino prezidento patarėjas.

J. Neverovičiaus teigimu, Lietuva turi iki Astravo AE starto žinoti savo ir partnerių poziciją dėl šios jėgainės gaminamos elektros energijos.

„Mūsų pozicija nesikeitė, kad šitas projektas neturėtų būti paleistas. Ir visada laikysimės tos nuomonės, kad visi streso testų rekomendacijų dalykai turi būti įgyvendinti iki paleidimo ir šioje vietoje nematome, kaip galėtume keisti poziciją“, – sakė prezidento patarėjas.

REKLAMA

Viščiukus skaičiuosim pasibaigus deryboms

Energetikos ministro Ž. Vaičiūno teigimu, Baltijos šalių politinio susitarimo esmė, kad Lietuva turi savo įstatymą, kuris uždraudžia į šalį patekti Astravo AE pagamintai elektros energijai, tačiau siekiama, kad būtų kiek įmanoma maksimalus Baltijos šalių įsipareigojimas, kad Astrave pagaminta elektra nepatektų į Baltijos šalis ir Lenkiją.

„Tikrai nueitas pakankamai ilgas kelias, derantis dėl šio susitarimo. Turime žengti tą paskutinę mylią, kad rezultatas maksimaliai atitiktų ir Lietuvos interesus“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Žygimantas Vaičiūnas

Anot ministro, derybos toliau vyksta, tad Lietuvoje kritikos sulaukęs susitarimas gali keistis.

„Be abejo, principas yra, kad suderėta dėl nieko, kol nėra suderėta dėl visko. Antras aspektas yra tai, kad vyko diskusija Lietuvoje, tai tarpinis elementas, pasitikrinant Lietuvoje nacionalinę poziciją. Derybos toliau vyksta, jos tęsiamos“, – kalbėjo energetikos ministras.

Pasak jo, atviru klausimu išlieka, ar Lietuvai pavyks pasiekti ją tenkinantį susitarimą. Tačiau, Ž. Vaičiūno nuomone, susitarimas būtų labai aiški žinia Astravo AE plėtotojams, kad iš šio projekto nebes galima pasipelnyti.

Nors L. Linkevičius buvo vienas iš susitarimo kritikų, Ž. Vaičiūno nuomone, tai buvo „taktiniai niuansai“ ir tai nesutrukdys Vyriausybei dirbti vieningai Astravo klausimu, kaip to nori prezidentas.

„Viščiukus galėsime skaičiuoti rudenį, kai bus pabaigtos derybos“, – tvirtino jis.

Linkevičius: svarbu ne tik pigi kaina

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius sakė, kad vyksta normali darbinė diskusija, prezidentas detaliai domisi derybų procesu.

REKLAMA

„Pritariu toms mintims, kad svarbiausia yra kokybė, šalies interesai. <...> Tai kartu yra geopolitinis klausimas, nes norime būti nepriklausomi nuo Rytų energetikos išteklių ir tiekimo. Tai nelengvai, kaip žinia, vyksta“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Linas Linkevičius

Pasak jo, Lietuva siekia, kad regiono partnerių įsipareigojimai, kad Astrave pagaminta elektros energija nepatektų į jų rinkas, būtų kuo vienodesni.

„Tai nėra užsispyrimas, kad kažkas vykdytų mūsų įstatymus. Čia kalba eina platesne prasme, geopolitine. Svarbu ne tik pigi kaina, bet ir geopolitiniai elementai, priklausomumo momentai“, – teigė ministras.

Latvių pasipriešinimas

Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją. Lietuvai iki šiol nepavyko įtikinti kaimyninės Latvijos įsipareigoti boikotuoti Astravo AE energiją, kol nebus baigtas sinchronizacijos projektas.

Latvijos vyriausybė teigia, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, ji dėl techninių ir ekonominių priežasčių pereis prie elektros prekybos su Rusija. Tai gali atverti galimybę per Rusiją į Baltijos šalių rinką patekti Astravo elektrai.

Vyriausybė birželio pradžioje nepriėmė sprendimo dėl trijų Baltijos šalių susitarimo. G. Nausėda praėjusią savaitę skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą teigė, kad Astravo atominė elektrinė yra pastarųjų 12 metų Lietuvos politikos klaida, o atsakomybės permetimas dabartinei valdžiai ir vietiniai ginčai nepadės spręsti problemos.

REKLAMA

Svarstoma, kad į Latviją ir Estiją pateksianti elektra galiausiai vis tiek pasieks Lietuvą. Susitarime numatoma, kad nauja tvarka būtų taikoma nuo Astravo AE paleidimo ir galiotų iki 2025 m., kai Baltijos šalys prisijungtų prie Vakarų Europos elektros tinklų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad jo pasiūlytas susitarimo projektas, numatantis kilmės garantijų sistemą bei importo mokesčius, bet neįpareigojantis Latvijos, jau yra pakankamas įgyvendinti Lietuvoje priimtą vadinamąjį „antiastravinį“ įstatymą. Tačiau opozicija pareikalavo ministro nusišalinti nuo derybų, jo siūlymą kritikavo ir užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Dėl susitarimo derybos vyksta jau keletų metų, Lietuva siekia įtikinti kaimynines valstybes, kad elektros iš Astravo AE jos nepirktų visos kartu, tačiau tam priešinasi Latvija.

Vyriausybei pateiktame susitarime numatytas Latvijos ir Estijos palaikymas Lietuvos sprendimui nepirkti elektros iš Baltarusijos. Taip pat numatyti siekiai sukurti saugiklius, kuriais, kaip tikimasi, bus užtikrinta, kad į Lietuvą nepateks Astravo AE pagamintos elektros energijos ir taip įgyvendins Seime priimtą taip vadinamą „antiastravinį“ įstatymą.


Rašyti komentarą...
R
Rimas
2020-06-23 13:05:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Latviai protngesni už mūsų idijotus, jie pirks pigią elekrą iš bulbašų ir mums parduos daug brangiau.Nesuprantu kiek galima klausytis to seno marazmatiko Landsbergio?
Atsakyti
-1

l
lietuve
2020-06-23 13:20:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Buk vienas kumstis su tauta, kuri praso pigesnes elektros. O ne su oziu partija, kuri nori pakenkt ir kaimynams ir Lietuvai.
Atsakyti
-2

R
Rimas
2020-06-23 12:59:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Latviai protngesni už mūsų idijotus, jie pirks pigią elektrą iš bulbašų, ir mums parduos brangiau.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų