Pirmadienį Vilniuje susitikę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai derino veiksmus mažinant dėl COVID-19 įvestus apribojimus.
Per susitikimą aptartas šalių bendradarbiavimas ir veiksmų derinimas toliau lengvinant dėl COVID-19 įvestus apribojimus bei Lenkijos prisijungimas prie Baltijos valstybių laisvo asmenų judėjimo erdvės, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).
Linkevičius: deja, bendros pozicijos nėra
Kaip spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nors susitikimo metu ministrai nespėjo aptarti Astravo atominės elektrinės klausimo, diskusija apie Baltarusijoje netrukus duris atversiančią jėgainę tikrai iškils ministrų vizito metu.
L. Linkevičius nepraleido progos padėkoti Lenkijos užsienio reikalų ministrui Jacekui Czaputowiczui už jo šalies ir premjero Mateuszo Morawieckio garsiai išreikštą poziciją dėl Astravo AE.
Pasak L. Linkevičiaus, visų regiono šalių tikslas yra vienas – kad nesaugi elektros energija nepatektų į mūsų ir kaimyninių valstybių elektros tinklus.
„Matote, mes esame užsibrėžę tikslą ir mes jį pasieksime – desinchronizuoti su Rusija ir sinchronizuoti su Vakarų Europa mūsų elektros tinklus iki 2025 m. Ir šitas principinis klausimas dėl priklausomybės nuo elektros tiekimo iš Rytų yra labai stiprus komponentas šito proceso. Čia turime rasti bendras pozicijas, kurių, šiuo metu, deja, nėra bendrų. Apie tai nuolat kalbamės“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Ministro teigimu, derybininkai toliau derasi dėl bendro Baltijos šalių susitarimo dėl elektros energijos iš Astravo AE. Jo teigimu, galutinis tikslas yra paprastas – būti kuo mažiau priklausomiems nuo elektros tiekimo iš Rytų.
„Patrauklu yra pigi kaina, bet kartais ta pigi kaina gali atsiversti labai brangiais politiniais kaštais“, – įsitikinęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Latvijos ministras: solidarumas turi dvi puses
„Solidarumas veikia iš dviejų pusių“, – tikino Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Jis tikino, kad klausimas dėl Astravo AE pagamintos elektros energijos aptartas ne kartą, karštos diskusijos vyko ir tarp šalių ministrų, ir pačios Latvijos vyriausybės viduje. Nors Lietuvoje susitarimas tarp Baltijos valstybių susilaukė prieštaringų nuomonių, E. Rinkevičius laikosi kitokios nuomonės.
„Dabartinis susitarimas yra geriausias kompromisas, kurį pasiekė visos pusės“, – kalbėjo Latvijos užsienio reikalų ministras.
Pasak jo, Latvija supranta Lietuvos poziciją ir nerimą dėl Astravo, šią temą, E. Rinkevičiaus teigimu, jis ne kartą kėlė kalbėdamas tiek su Baltarusijos užsienio reikalų ministru, tiek su šios šalies premjeru ar prezidentu Aliaksandru Lukašenka.
„Mes visi esame tos pačios nuomonės – mes norime turėti tik saugią energiją, mes norime, kad situacija prie mūsų sienų būtų kiek įmanoma saugesnė“, – tvirtino E. Rinkevičius.
Jo teigimu, diskusijos ir derybos dėl susitarimo tarp Baltijos valstybių buvo nelengvos ir reikia džiaugtis pasiektu kompromisu. E. Rinkevičiaus teigimu, kuo greičiau Baltijos šalys atsiskirs nuo Rytų elektros tinklų ir užbaigs sinchronizaciją su vakarais, tuo geriau, tačiau, ministro tvirtinimu, reikia turėti planą artimiausiems penkeriems metams.
„Bet tikiu, kad galiausiai mums reikia eiti į priekį su tuo, kas buvo pasiekta energetikos ministrų per ilgai trukusias derybas“, – įsitikinęs E. Rinkevičius.
Latvių pasipriešinimas
Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją. Lietuvai iki šiol nepavyko įtikinti kaimyninės Latvijos įsipareigoti boikotuoti Astravo AE energiją, kol nebus baigtas sinchronizacijos projektas.
Latvijos vyriausybė teigia, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, ji dėl techninių ir ekonominių priežasčių pereis prie elektros prekybos su Rusija. Tai gali atverti galimybę per Rusiją į Baltijos šalių rinką patekti Astravo elektrai.
Daug diskusijų kelia Baltijos šalių susitarimas dėl elektros prekybos su trečiosiomis šalimis, kurio priėmimą Vyriausybė kol kas atidėjo.
Susitarime Latvija ir Estija pareiškė paramą Lietuvos siekiui neįsileisti į savo rinką Astravo AE pagamintos elektros, bet susitarimo kritikai beda pirštu į Baltijos „sesių“ nenorą įsipareigoti šios elektros nepirkti pačioms. Svarstoma, kad į Latviją ir Estiją pateksianti elektra galiausiai vis tiek pasieks Lietuvą.
Susitarime numatoma, kad nauja tvarka būtų taikoma nuo Astravo AE paleidimo ir galiotų iki 2025 m., kai Baltijos šalys prisijungtų prie Vakarų Europos elektros tinklų.
Dėl susitarimo derybos vyksta jau keletų metų, Lietuva siekia įtikinti kaimynines valstybes, kad elektros iš Astravo AE jos nepirktų visos kartu, tačiau tam priešinasi Latvijoje.
Vyriausybei pateiktame susitarime numatytas Latvijos ir Estijos palaikymas Lietuvos sprendimui nepirkti elektros iš Baltarusijos. Taip pat numatyti siekiai sukurti saugiklius, kuriais, kaip tikimasi, bus užtikrinta, kad į Lietuvą nepateks Astravo AE pagamintos elektros energijos ir taip įgyvendins Seime priimtą taip vadinamą „antiastravinį“ įstatymą.
Gali reikalauti ministro galvos
Lietuvoje dėl suderėto kompromisinio varianto daugiausiai kritikos strėlių susilaukia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Pirmadienį opozicijos atstovai paragino jį nusišalinti nuo derybų, kad Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektra nepatektų į Lietuvos teritoriją, antraip jie ketina pradėti rinkti parašus ministro interpeliacijai.
Jie taip pat prašo prezidento Gitano Nausėdos įsitraukimo.
Į ministrą kreipėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Dainius Kreivys, Žygimantas Pavilionis ir Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.
„Šiandien turime paradoksalią situaciją, kai dėl nesuprantamų priežasčių energetikos ministras Ž. Vaičiūnas gina ne Lietuvai palankią poziciją, bet, regis, aktyviai ieško būdų, kaip atverti kelią baltarusiškos elektros komerciniams srautams per Lietuvos teritoriją. Ši padėtis nėra toleruotina, todėl Ž. Vaičiūnas privalo būti skubiai pakeistas derybose. Jei ministras nenusišalins savanoriškai, raginsime prezidentą (...) kuo skubiau pakeisti jį kitu derybininku“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo Ž. Pavilionis.
„Jeigu nebus išgirstas šis raginimas, manau, su kolegomis Seime pradėsime rinkti parašus jo (ministro – BNS) interpeliacijai“, – teigė Ž. Pavilionis.
Pasak opozicijos atstovų, Lietuvos derybininkai neįgyvendina šalies siekio riboti Astravo AE elektros patekimą į Baltijos ir kitas ES šalis.
Konservatorai teigia, kad pagal galiojančią metodiką Baltijos šalių rinka solidariai yra apsaugota ne tik nuo Baltarusijos, bet ir nuo Rusijos elektros patekimo.
„Tuo tarpu Lietuvos derybininkai pradėjo teigti, jog pačios metodikos galiojimas baigiasi su Astravo atominės veiklos pradžia. Tokiu būdu atveriamas kelias susitarimui dėl naujos metodikos pačių mūsų derybininkų sukurtoje ir jau Lietuvai nepalankioje interpretacijos dvasioje“, – pranešime teigia opozicijos atstovai.
„Tokiose derybose, kur paliečiami nacionalinio saugumo interesai, užsienio reikalų ministro dalyvavimas yra neišvengiamai būtinas. Jis turi prisiimti atsakomybę, ne vien tiktai kritikuodamas kolegą energetikos ministrą, bet dalyvaudamas pilnateisiai“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
„Reikalinga pilna politinė derybų kontrolė, objektyvi kontrolė, įsitraukus ir visoms Seimo politinėms jėgoms, tarp jų, būtinąja tvarka ir opozicinėms. Ir kitas dalykas, yra neišvengiamas poreikis keisti derybininkus“, – konstatavo P. Auštrevičius.
Konservatoriai ragina Ž. Vaičiūną siekti ambicingesnio susitarimo, kuriuo visos trys Baltijos šalys nepirktų elektros iš Astravo AE. Tačiau tam priešinasi Latvija, ketinanti pirkti baltarusišką elektrą, nors ir neprieštaraujanti Lietuvos siekiui jos neįsileisti.
Ž. Vaičiūnas tikina, kad jo siūlomas susitarimo projektas užtikrina „antiastravinio“ įstatymo įgyvendinimą.
Vyriausybė birželio pradžioje nepriėmė sprendimo dėl trijų Baltijos šalių susitarimo tikintis, kad į derybas dar labiau įsitrauks ir Europos Komisija, ir Užsienio reikalų ministerija, pastarosios vadovui Linui Linkevičiui sukritikavus Ž. Vaičiūno poziciją.
Prezidentas G. Nausėda praėjusią savaitę teigė vis dar matantis erdvės ieškoti visoms trims šalims priimtino susitarimo ir paragino ministrą Ž. Vaičiūną derėtis toliau.
Pats ministras sekmadienį socialiniame tinkle pakartojo, kad Lietuva yra įstatymu įsipareigojusi nepirkti elektros iš Baltarusijos nuo to momento, kai pradės veikti Astravo AE.
„Man visa ši kritika nėra netikėta, tik retorikos aštrumas gal kiek nustebino. Jau anksčiau esu sakęs, kad Astravo atominės elektrinės tema opozicijai yra nepralošiamas žaidimas iki pat rinkimų ir dar yra pranašumas – savo nepasiektus tikslus visuomet bus kam nurašyti“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Tiek jis, tiek „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas pabrėžė būtinybę sėkmingai įgyvendinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą iki 2025 metų (tuomet nuo trečiųjų šalių bus atskirta ir fizinė Baltijos šalių elektros infrastruktūra).
Tačiau opozicijos atstovai pirmadienį ragino nepainioti šių klausimų.
D. Virbickas penktadienį paragino skirti fizinius ir komercinius elektros srautus. Komercinių srautų iš Astravo AE, pasak jo, Lietuvai padėtų neįsileisti elektros kilmės garantijos sistema, dėl kurios ir tariamasi su Baltijos šalimis.
Opozicijos teigimu, sparčiai artėjant Astravo AE veiklos pradžiai, išlieka atviras klausimas, ar Vyriausybei pavyks įgyvendinti „antiastravinį“ įstatymą bei užtikrinti Baltijos rinkos apsaugojimą nuo potencialiai brangesnės Astravo elektros.
Pirmadienį Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai nuotoliniu būdu taip pat dalyvaus ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje, jame dėmesys bus skirtas transatlantiniams santykiams, strateginiam dialogui su JAV.
Anot URM, per vaizdo susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Mike‘u Pompeo ES valstybių užsienio reikalų ministrai aptars aktualiausius geopolitinius klausimus - atsaką į COVID-19 pandemiją ir dezinformaciją, santykius su Kinija, Rusija, situaciją Sirijoje ir Libijoje, padėtį Ukrainoje, Artimųjų Rytų taikos procesą.
