Įvertino eitynes prieš rasizmą: klausimas, ar jie gyvena Lietuvoje?

REKLAMA

Komentuoti

2020-06-09 09:45

JAV protestus palaikanti ir prieš rasizmą kovojanti eisena, surengta Vilniaus gatvėmis, sulaukė nevienareikšmio vertinimo – kol vieni gyrė žygiavusius jaunuolius už drąsą ir ryžtingą poziciją, kiti kritikavo dėl to, kad eisenos dalyviai užsimerkė prieš Lietuvos problemas. Kritikos strėlės skriejo ir dėl atsiribojimo nuo vidinių realijų, ir dėl įžeidimų, skriejusių policijos pareigūnų pusėn.

REKLAMA

Praėjusį penktadienį Vilniuje organizuota eisena, palaikanti protestus JAV ir siūlanti atkreipti dėmesį į rasizmo problemas pasaulyje. Apie tūkstantį jaunuolių žygiavo Vilniaus gatvėmis, reikalaudami teisingumo.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Astra Genovaitė Astrauskaitė (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

„Kalvelę“ dažais apipylusi mokytoja surengė naują akciją – nuplėšė protestus JAV palaikančius plakatus (nuotr. stop kadras)

Vilniuje protestus JAV palaikanti eisena

(76 nuotr.)

Vilniuje protestus JAV palaikanti eisena (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

+72

Vilniuje protestus JAV palaikanti eisena (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Vilniuje protestus JAV palaikanti eisena – reikalavo teisingumo (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

FOTOGALERIJA. Vilniuje protestus JAV palaikanti eisena

+72

„Dauguma Jūsų žino, kas šiuo metu vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mes, kaip bendruomenė, norime palaikyti „Black Lives Matter“ (liet. „Juodaodžių gyvybės svarbios“) sąjūdį ir išreikšti užuojautą ne tik nukentėjusiojo George Floyd šeimai bei žmonėms, kurie kovoja už teisingumą Amerikos gatvėse, bet ir tiems, kurie kiekvieną dieną susiduria su policijos brutalumu, nukreiptu prieš spalvotos odos žmones“, – į eiseną kvietė jos organizatoriai.

REKLAMA

Vilniuje protestus JAV palaikanti eisena – reikalavo teisingumo

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas mano, kad sostinėje vykusi eisena parodė Lietuvos solidarumą su pasaulyje vykstančiais įvykiais, tačiau, pašnekovo nuomone, eisena buvo tarsi „pridegęs blynas“.

REKLAMA

„Klausimas, kiek dalyviai suprato bendrai tą tikslą ir problematiką. <...> Manau, neišsigrynino to, apie ką jie nori kalbėti. Nes tada klausimas, o Lietuva kokiame kontekste čia atsiduria? Ar mes turime kažkokių problemų, ar esame tame kontekste kažkokiu pavidalu? Lietuva lieka už borto“, – samprotavo B. Ivanovas.

Jo teigimu, kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Jungtinėje Karalystėje, vykę protestai ne tik palaikė JAV vykstantį judėjimą prieš rasizmą, bet ir garsiai kalbėjo apie savo šalyse esančias problemas.

„Mūsų visuomenė dienotvarkės šiuo klausimu kol kas neturi“, – įsitikinęs VDU docentas.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga eitynes vertina kaip natūralų reiškinį, reaguojant į tai, kas vyksta pasaulyje.

REKLAMA

„Aš tai vertinu teigiamai, nes, vis dėlto, rasizmas yra problema ir praktiškai visose valstybėse tai yra problema. Turime tai suprasti ir netoleruoti tokių reiškinių. Žinoma, mums yra kur augti, bet žmonės išreiškė savo nuomonę“, – tvirtino S. Spurga.

Protestuotojai „negyvena“ Lietuvoje

Dauguma penktadienio eisenos dalyvių nešėsi plakatus, kuriose – užrašai anglų kalba. Šūkiai iš renginio dalyvių lūpų taip pat skambėjo nelietuviškai. Eisenoje dalyvavę žmonės šaukė „Black Lives Matter“ ir „I Can't Breathe“ (liet. „Aš negaliu kvėpuoti“).

Kai kurie eisenos kritikai renginyje pasigedo išryškintos rasizmo problematikos Lietuvoje, pavyzdžiui, romų klausimų, ypač dabar, kai visai neseniai pasibaigė ilgus dešimtmečius trukusi Vilniaus taboro istorija.

REKLAMA

S. Spurgos nuomone, ši eisena buvo emocinė reakcija į konkretų įvykį JAV, tad nereikia tikėtis, kad renginio dalyviai kalbės apie daugelį problemų.

„Eisena atspindi tik vieną mažą detalę, bet nekalba apie visą visumą, visą problemų spektrą, kurios yra sudėtingos, painios ir jų neišspręsi per vienerius, penkerius ar net dešimt metų“, – kalbėjo S. Spurga.

B. Ivanovas šiuo atžvilgiu kritiškas, jo nuomone, renginio organizatoriai atitrūkę nuo savo šalies realijų.

„Klausimas, ar jie gyvena Lietuvoje? Šneku ne apie fizinį buvimą Lietuvoje, bet gyvenimą tose problemose. Man atrodo, tas globalumas kai kurių veikėjų, kurie už to stovi, peržengia mūsų kontekstą. Ne tik, kad peržengia, bet ir palieka jį kažkur. Tai didžiulė problema, nes mes turime įvairių tautinių problemų, kurias reikia kelti ir gvildenti“, – įsitikinęs VDU docentas.

REKLAMA

Užkliuvo įžeidimai policijai

Renginyje pasitaikė ir keletas kontroversiškų plakatų, nukreiptų prieš policiją. Prieš eiseną, dalis žmonių Katedros aikštėje skandavo „No Justice, No Peace, F**k the Police“ (liet. „Nėra teisingumo, nėra taikos, velniop policiją“). Tai užkliuvo ir patiems eisenos organizatoriams.

„Jei nusprendėte elgtis taikiai, prašau, nustokite šaukti „velniop policiją“ ir panašius šūkius. Primenu, mes nenusiteikę žiaurumui“, – prieš eitynes į susirinkusiuosius kreipėsi viena jų organizatorių Marija Gevorkjan.

Įžeidūs šūkiai policijos atžvilgiu užkliuvo ne vienam. Daugelis piktinosi tokiu kai kurių eitynių dalyvių elgesiu dėl to, kad prieš savaitę šalį sukrėtė rezonansinis įvykis – tarybos metu Mažeikių rajone nušautas policijos pareigūnas.

REKLAMA

„Čia idiotizmas, vaikiškumas, paikumas tam tikra prasme. Kam tie keiksmažodžiai? Prie ko čia policija? Prieš kokią policiją jie kovoja? Prieš Požėlą protestuoja? Aš policijos vietoje įsižeisčiau“, – šūkius policijos atžvilgiu pasmerkė B. Ivanovas.

Jo teigimu, policija ne viena dešimtmetį stengėsi pakelti savo prestižą, ir paskutiniais metais jai tai pavyko padaryti. B. Ivanovo teigimu, Lietuvos policijoje, kitaip nei JAV, nėra institucinio rasizmo ar rezonansinių įvykių, susijusių su pertekliniu policijos pareigūnų smurtu.

S. Spurga tikina, kad šūkiai rezonavo su įvykiais JAV, o tokia retorika nebuvo pačių renginio organizatorių, o tik dalies jame ėjusių žmonių. Pašnekovas nemano, kad plakatai ar šūkiai turėjo kažką bendro su Lietuvos policija ar mūsų šalies pareigūnų veiksmais.

REKLAMA

„Įvertinus kontekstą, progą, pats matau kaip tam tikrą kalbėjimą apie Amerikos aktualijas. Be jokios abejonės, šita forma nepriimtina. Kaip suprantu, ji buvo nepriimtina ir patiems organizatoriams. Gal jie galėjo ir geriau susitvarkyti. Aišku, iš dalies tai eitynes diskredituoja“, – situaciją vertino S. Spurga.

„Kediada“ diskreditavo protestus?

Eisenoje, palaikančioje protestus JAV, susirinko virš tūkstančio dalyvių, kaip pastebėjo ne vienas renginio liudininkas, dauguma žygiavusių nuo Katedros aikštės iki JAV ambasados – jaunimas, kai kurie dar besimokantys mokykloje.

Ar galima tikėtis, kad ši karta išeis į gatves, kai kils pasipiktinimas Lietuvoje vykstančiais procesais?

REKLAMA

S. Spurgos teigimu, Lietuvoje įvairių protestų kiek mažiau nei kitose šalyse, o tai, docento nuomone, lėmė kelios priežastys.

Pirma, pasak jo, prisidėjo prieš beveik dešimtmetį vykę mitingai Garliavoje, kai minia žmonių neleido pas globėją Neringą Venckienę buvusios Drąsiaus Kedžio dukros perduoti jos motinai Laimutei Stankūnaitei.

„Violetinė“ istorija šiek tiek diskreditavo pilietinę visuomenę, diskreditavo tam tikras akcijas. Tai iš dalies jaučiama iki dabar. Galbūt kai kuriems žmonėms lieka nuoskaudos, gal negalima tokiuose protestuose realiai išspręsti problemų“, – tikino S. Spurga.

Kita priežastis, pašnekovo nuomone, yra lietuvių uždarumas.

„Lietuviai yra vienišiausiai gyvenantys žmonės, mažai bendraujantys, nesikliaunantys bendruomene, patys sprendžiantys problemas ir dėl to kenčiantys. Tai rodo ir daugelis sociologinių tyrimų, tai atspindi ir mūsų protesto kultūroje“, – samprotavo S. Spurga.

REKLAMA

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praėjusį penktadienį vykusiose eitynėse dalyviai palaikė JAV vykstančius protestus, nukreiptus į rasizmo problematiką šalyje.

Lietuvoje vykusios eisenos dalyviai žygiavo nuo Katedros aikštės iki Jungtinių Valstijų ambasados. Pasiekę ja, eitynių dalyviai priklaupė 8 minutėms ir 46 sekundėms. Tiek laiko policijos pareigūnas buvo prispaudęs George'ą Floydą. Renginio organizatoriai tikina, kad tokiu gestu pagerbė G. Floydo ir visų nuo policijos smurto nukentėjusių asmenų atminimą.

Masiniai protestai tęsiasi ir Jungtinėse Valstijose. Jie kilo po gegužės 25 d. Mineapolyje įvykusio incidento, kai policininkas kelias minutes prie gatvės grindinio spaudė sulaikytą afroamerikietį George’ą Floydą, kuris buvo įtariamas parduotuvėje atsiskaitęs padirbta 20 dolerių kupiūra.

REKLAMA

Nors sulaikytasis prašė nustoti tai daryti, nes jis negali kvėpuoti, pareigūnas toliau tęsė savo veiksmą, ko pasekoje, G. Floydas mirė. Sulaikyto vyro mirtis paskatino masinius protestus JAV prieš policijos smurtą ir rasizmą. Vis tik, protestai susilaukia ne tik pagyrų dėl kovos už pilietines ir žmogaus teises, bet ir kritikos – kai kuriuose miestuose protestai peraugo į riaušes ir plėšikavimus.

Vilniuje vykusių eitynių vaizdo įrašas:

Skaityti komentarus (32)

REKLAMA

REKOMENDUOJAME

TOLIAU SKAITYKITE

rekomenduojame

PWR iš aukščiausio Lietuvos bokšto

„Power Hit Radio“ komanda sveikinasi iš TV bokšto: leidosi į dar vieną avantiūrą

TOLIAU SKAITYKITE

× Pranešti klaidą

Pažymėtos klaidos tekstas Jūsų komentaras

SIŲSTI

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

Įvertino eitynes prieš rasizmą: klausimas, ar jie gyvena Lietuvoje?