Lietuvos europarlamentarai pripažįsta, kad Briuselio atsakas į koronaviruso grėsmę iš pradžių buvo vangus, tačiau tam dabar metamos įspūdingos lėšos. Jie pirštu bedė ir į Lietuvos valdžią, kuri, daugelio europarlamentarų nuomone, nesugeba dorotis su iškilusiomis problemomis.

Pinigai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Pinigai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Nuotolinėje spaudos konferencijoje Europos Parlamento nariai iš Lietuvos pasakojo apie Europos Sąjungos indėlį kovoje su koronavirusu.

Pietiečiai nori dovanų

Konservatoriaus Andriaus Kubiliaus teigimu, jei anksčiau Europos Parlamentas daugiau dėmesio skyrė pačiai koronaviruso pandemijai ir jos suvaldymui, šiuo metu pagrindinės diskusijos vyksta dėl ekonomikos gelbėjimo.

Politiko teigimu, Europos Komisija kuria naują paramos planą, šiek tiek panašų į Investicijų planą Europai, kurį praėjusioje kadencijoje parengė tuometinė Jeano-Claude’o Junckerio komisija. Dėl šios priežasties planui prilipo „Junckerio plano“ pavadinimas.

Tačiau naujoji priemonė viršys J. C. Junckerio siūlytas priemones. Pasak A. Kubiliaus, jei „Junckerio planas“ siekė apie 800 mlrd. eurų, tai naujoji programa galėtų siekti apie 2 trilijonus eurų. Anot A. Kubiliaus, tarp Europos politikų dabar kyla diskusijos, kaip šie pinigai turėtų būti paskirstyti – kaip dotacijos ar kaip paskolos.

REKLAMA

„Čia iškyla italai ir ispanai, kurie sako, kad dalintų dotacijas. <...> Šiauriečiai pasisako, kad būtų paskolos“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Kubilius.

Andrius Kubilius

Konservatoriaus nuomone, svarų žodį turės Vokietija, kuri pasisakys už paskolos mechanizmą, panašų, kuris taikytas ir „Junckerio planui“.

Liberalo Petro Auštrevičiaus teigimu, gegužės mėnesį turėtų būti aiškesnės 2021-2022 m. Europos Sąjungos biudžeto gairės, spėjama, kad jis gali būti dešimtadaliu didesnis už dabartinį biudžetą.

„Jie (pietų Europa – aut. past.) tikisi, kad iš ten gali atsirasti finansinės dovanos“, – svarstė P. Auštrevičius.

Liberalo teigimu, svarbu, kad gausesnius europinius pinigus šalys ne tik naudotų dabartinės krizės „skylėms lopyti“, tačiau ir investuotų į ateitį – žaliąjį ekonomikos kursą ir skaitmenizaciją.

Parama iš ES gali užtrukti metų metus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Europos Parlamente Stasys Jakeliūnas pabrėžė ir kitą pagalbos priemonę – Europos finansinio stabilizavimo mechanizmą.

Jo teigimu, ES biurokratai keičia šios priemonės sąlygas, kad valstybės narės galėtų skolintis palankesnėmis sąlygomis. Pasak politiko, mechanizmas turėtų startuoti artimiausiomis savaitėmis.

„Lietuva turi tuo pasinaudoti“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Stasys Jakeliūnas

Politikas pripažino, kai kurių dotacijų ir paskolų instrumentų detalės nėra aiškios ir jų skyrimas gali priklausyti nuo to, kaip koronavirusas palies kiekvieną šalį atskirai. Pavyzdžiui, didžiausią paramą tada gautų Italija ir Ispanija, o mažesnę silpniau viruso paliestos Vidurio ir Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva.

REKLAMA

S. Jakeliūnas baiminasi, kad parama iš Europos Sąjungos bus siejama su ilgamete finansine perspektyva, tad šalys ją gali gauti tik po kelių metų, tad Europos politikams verta galvoti ir apie papildomus pagalbos instrumentus.

„Visos iniciatyvos, kurios atrodo optimistiškai, gali strigti“, – perspėjo S. Jakeliūnas.

Kritikavo Lietuvos valdžią

Europarlamentarai negailėjo kritikos vietinės valdžios veiksmams kovoje su koronavirusu.

„Niekas Europoje nebuvo tam pasirengęs. Nereikėjo mūsų valdžios atstovams slėpti, kad trūksta apsaugos priemonių, reagentų. Kitose valstybėse apie tai kalbėjo atvirai. Čia patyrėme nemažų nuostolių, užsikrėtė mūsų medikai“, – kalbėjo A. Kubilius.

Europos Parlamento nariai pirštai bedė ir į Lietuvos valdžios pagalbą nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui. A. Kubiliaus teigimu, Lietuvoje prastai reaguoja į ekonominę krizę, vėluojama, verslas negauna reikiamos paramos, nes, norint į ją pretenduoti, būtina atitikti daugybę sąlygų.

„Kitose valstybėse paramos mechanizmai žymiai greitesni ir efektyvesni. Bijau, kad daugeliui verslų šis periodas ir nebuvimas aiškių valdžios veiksmų taps laidotuvių maršu“, – liūdną perspektyvą piešė konservatorius.

Valstietis S. Jakeliūnas teigė, kad po truputį švelninamas karantinas ir atveriami verslai yra geriausias būdas subalansuoti ekonomiką.

„Jei normalizuosis situacija, tų pagalbos priemonių net nereikės“, – tikino jis.

Pasak S. Jakeliūno, Lietuva yra parengusi pakankamas pagalbos priemones, tačiau jų įgyvendinimas užtrunka.

REKLAMA

Socialdemokratas Juozas Olekas teigė, kad reikėtų sekti tokių šalių kaip JAV pavyzdžiu, kurios valdžia gyventojams išmokėjo tiesiogines išmokas.

Juozas Olekas

„Kol atsigaus ekonomika, žmonės turi turėti kažkokius pragyvenimo šaltinius. <...> Leidus veiklą tęsti verslams, pinigai į kišenę ateis vėliau“, – konstatavo J. Olekas.

Reaguoja greičiau nei į praėjusią krizę?

Pandemijos pradžioje daug kritikos susilaukė Europos Sąjungos institucijos, kad per lėta ir vangiai reaguoja į iškilusią grėsmę. Tai pasireiškė ir tiesioginiuose valstybių veiksmuose, kai, pavyzdžiui, vienos iš kitų konfiskuodavo apsaugos priemones. P. Auštrevičius pripažino – iniciatyvą perėmė nacionalinės valstybės, o Briuselis iš pradžių reagavo vangiai.

Europos Sąjunga tuo metu subyrėjo į 27 dalis“, – tvirtino liberalas.

Susitikimas su Petru Auštrevičiumi

J. Olekas pritarė, kad Europos Sąjungos reakcija buvo pavėluota. Socialdemokratas pridūrė, kad anksčiau dauguma narių norėjo, kad sveikatos apsauga liktų nacionalinių valstybių prerogatyva, tačiau koronavirusas parodė, kad bendradarbiavimas europiniu mastu – būtinas.

„Po vieną spręsti problemų negalime“, – sakė J. Olekas.

Jo nuomone, Europos Sąjunga turi daugiau dėmesio skirti bendrai veiklai, susijusiai su moksliniais tyrimais, vakcinų ir vaistų nuo koronaviruso paieškomis.

J. Olekas neatmetė galimybės, kad atsiradus vakcinai, Europos Sąjunga ją galėtų įsigyti bendru pirkimu ir užtikrinti, kad visi Bendrijos piliečiai būtų paskiepyti.

A. Kubilius pažymėjo, kad reakcija į ekonominius padarinius buvo greita. Politikas priminė greitai Europos centrinio banko pasiūlytą finansinę „bazuką“, kurios vertė siekia 750 mlrd. eurų.

REKLAMA

Ši priemonė skirta išpirkti valstybių skoloms. Konservatorius teigė, kad 2008-2009 m. krizės akivaizdoje tokia priemonė buvo pritaikyta tik praėjus keliems metams – 2012 m.

Tačiau, anot A. Kubiliaus, ši krizė parodė, kad šiuo metu Europai būtinos priemonės, tokios kaip respiratoriai, plaučių ventiliavimo įranga, yra gaminamos Kinijoje, tad ateityje reikėtų svarstyti apie šių priemonių gamybos perkėlimą į Europos Sąjungos šalis.

Siūlo pasimokyti Lietuvos Seimui

Nors europarlamentarai paliko Briuselį ir Strasbūrą, jų darbas nesustojo – vyksta komitetų, komisijų posėdžiai ir pasitarimai nuotoliniu būdu. Kitaip nei Lietuvos Seimas, kuris į plenarinius posėdžius renkasi gyvai, europarlamentarai juose dalyvauja ir balsuoja nuotoliniu būdu. Pasak Liudo Mažylio, procesas nėra lengvas, tačiau darbas vyksta sklandžiai, pasisakyti gali visi norintys.

„Seimas gali pasimokyti“, – sakė L. Mažylis.

Liudas Mažylis

Jis teigė, kad į komitetų darbotvarkes grįžta ir ne su koronavirusu susiję klausimai, pavyzdžiui, dėl bičių padėties Europoje.

„Pozityvas šios krizės, kad labiau išmokome naudotis nuotolinėmis bendravimo priemonėmis“, – juokėsi A. Kubilius.

Milijardus eurų siekiantys gelbėjimo ratai ir šalių solidarumas

Informacija, kokie Europos Sąjungos veiksmai kovoje su koronavirusu viešai savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje prieš kelias savaites dalijosi Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

„Vis daugiau nacionalinių politikų bando perkelti atsakomybės naštą ant Europos Sąjungos, tam, kad pridengtų vietines nesėkmes. Nutylėdami, kad sveikata ir saugumas visų pirma yra nacionalinė kompetencija, o ES čia vaidina tik koordinacinį vaidmenį ir tik ten, kur jai suteikia aiškų mandatą tos pačios valstybės narės. Nepaisant viso to, per pastarąjį mėnesį ES institucijos dirbo 24/7 bandant suvaldyti koronos krizę“, – rašė A. Pranckevičius.

REKLAMA

Arnoldas Pranckevičius

Pasak jo, Europos Komisija vykdo keturis bendrus didžiulius reikalingų medicininių priemonių pirkimus, juose dalyvauja 25 valstybės, įskaitant Lietuvą.

„Komisija skyrė 140 mln. eurų medicininiams tyrimams ir vakcinos kūrimui, vykdoma 18 mokslinių tyrimų projektų, koordinuojamų Europos vaistų agentūros. Vokiečių kompanija „CureVac“ gavo 80 mln. EUR paskolą iš Europos investicijų banko daug vilčių teikiantiems vakcinos kūrimo tyrimams“, – teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.

Transporto srityje Europos Komisija ėmėsi žingsnių vidaus rinkos funkcionavimui ir nenutrūkstamam prekių, ypač vaistų ir medicinos įrangos, laisvam judėjimui užtikrinti.

„EK nustatė bendras taisykles, sukurti žalieji koridoriai prekes gabenančiam transportui, jais sienos kirtimas turėtų trukti ne ilgiau kaip 15 minučių. Pasinaudojant ES civilinės saugos mechanizmu repatrijuojami ES piliečiai iš užsienio – ES jau parskraidino daugiau nei 4300 savo piliečių, dar planuojama apie 100 ES finansuojamų skrydžių“, – rašė A. Pranckevičius.

Europos Centrinis Bankas mobilizavo beprecedentę 750 mlrd. eurų paramą Europos ekonomikai, valstybių narių ekonomikoms paremti Europos Komisija papildomai skyrė 37 mlrd. eurų, dalis nepanaudotų struktūrinių ir sanglaudos fondų irgi bus skirta tam pačiam tikslui. Vyksta diskusijos dėl 410 mlrd. eurų turinčio Europos stabilumo mechanizmo aktyvavimo.

Taip pat Europos Komisija leido lanksčiau taikyti Europos Sąjungos fiskalines taisykles – Stabilumo ir augimo paktą, kad valstybės narės galėtų skolintis daugiau, ir palengvino taisykles dėl tiesioginės valstybės pagalbos verslui.

REKLAMA

A. Pranckevičius pasidalijo ir atskirų Bendrijos narių pagalbą viena kitai šios krizės akivaizdoje:

Ligonių gydymas

Vokietijos miestuose ir žemėse gydomi sunkios būklės ligoniai iš Italijos ir Prancūzijos – šių šalių piliečiams suteikta vietų intensyviosios terapijos skyriuose. Ligoniai iš Italijos gydomi Saksonijoje, Brandenburge, Berlyne, Bavarijoje, Hesene, Šiaurės Reine-Vestfalijoje ir Žemutinėje Saksonijoje.

Į Liuksemburgą atskraidinti ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomi pacientai iš Miulūzo (Prancūzija).

Pietų Tirolis (Italija) perdavė asmeninių apsaugos priemonių Tiroliui (Austrija), o Tirolis savo ligoninėse suteikė vietų pacientams iš Pietų Tirolio.

Sveikatos priežiūros darbuotojų ir piliečių apsauga

Prancūzija Italijai padovanojo 1 mln. kaukių ir 20 000 apsauginių kostiumų.

Vokietija į Italiją išsiuntė 7 tonas kaukių ir kitų apsaugos priemonių. Ji taip pat padovanojo asmeninių apsaugos priemonių Šveicarijai, Austrijai (8 milijonus pirštinių), Rumunijai (100 000 kaukių) ir Švedijai (60 000 kaukių).

Vokietija į Italiją pristatė 300 ventiliatorių.

Austrija į Italiją nuvežė 1,5 milijono kaukių.

Čekija 10 000 apsauginių kostiumų padovanojo Italijai ir dar 10 000 – Ispanijai.

Žmonių susigrąžinimas

Nuo protrūkio pradžios įvykdyti 25 skrydžiai ir iki šiol namo parskraidinta 4 300 galimybės iš kitų šalių sugrįžti neturinčių ES piliečių. Šie skrydžiai suorganizuoti ir bendrai finansuoti pagal ES civilinės saugos mechanizmą.

Austrija, Belgija, Čekija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Prancūzija, Vokietija, taip pat Jungtinė Karalystė repatrijavo daugiau kaip 1 150 ES piliečių iš įvairių valstybių narių.

REKLAMA

Artimiausiomis dienomis 12 šalių organizuoja daugiau kaip 100 skrydžių ir ketina parskraidinti vis dar užstrigusius ES ir JK piliečius.

„Detalių ir informacijos yra milžiniškai daug, tai tik keli štrichai. Bet ir jie padeda suvokti, kad nepaisant to, kad niekas nebuvo pasiruošęs šiai krizei, kad kiekviena valstybė ėmėsi veiksmų, kurie joms atrodė labiausiai priimtini, bendras ES veiksmas koordinuojant ir išlaikant vienybę tarp valstybių yra labai svarbus.

Taip pat, akivaizdu, kad jei nebūtume ES ir Eurozonos nariais, su šia krize būtų daug sunkiau dorotis. Nes virusai sienų nepaiso, tačiau vienui vieni, be bendrų pirkimų, be ES finansinės paramos, be bendrų taisyklių transporto ir sienų valdyme, be paneuropinių mokslinių tyrimų ieškant vakcinos, būtume daug labiau pažeidžiami. Tad gerai pagalvokime prieš kertant medį, kuriame sėdime, ir labiau vertinkime tai, kad visgi nesame vieni“, – rašė A. Pranckevičius.

Tomas
2020-04-24 17:02:40
Laukiu kada ateis laikas,kai zmones gales nubausti valdžios pareigunus savo teismu už nuoskriaudas padarytas tautai
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Anas, 2020-04-28 18:07:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Iš.paziuros.kad.buve.Valdzioj..zmones.visai.prarade.mastysena.gyvenimo.srityje   ATSAKYTI
Lina 2020-04-24 21:18:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kubilas dar liežuvį drįsta vartyt? Norėtūsi jo nuopelnus papunkčiui ir paraidžiui išgirsti , bus daaaaaug minusų ir nei vieno pliuso!!!!    ATSAKYTI
tikrai 2020-04-24 20:15:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Ši vyriausybė ciniškai ir naglai meluoja žmonėms, mūsų mokesčių mokėtojams, kurie yra jos tiesioginiai darbdaviai, pasiuntė mus visus ant trijų raidžių... grobsto pinigus, zmones paliko be jokio palaikymo. Viskas atsirūgs jiems rudenį.    ATSAKYTI
RO 2020-04-24 18:57:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Stebėti ss nachališkumas. Kubiliui dar verčiasi liežuvis kritikuoti,kad valdžią vangiai reaguoja. Tas į deividas per senesnė krizę ne tik kad viską mažino tam verslui, tai dar vienintelis pasaulyje ko gero sugebėjo sumažinti senukams pensijas ir pašalpas invalidams. Tokio primityvaus baliaus dar paieškoti reikia.Apdirbo visą Lieti ą ir juokiasi patenkintas.Katastrofa.   ATSAKYTI
močiutė 2020-04-24 17:43:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
kam kalbėt , o kubiliui geriau patylėt . Kritikuot labai gudrūs , o ka ponai europarlamentarai nuveikė pandemijos metu ? Labai jau gudrūs kritikuoti . Parodykit kä nuveikėt .   ATSAKYTI
Yra 2020-04-24 17:24:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
2 trilijonai? Ne bėda - A.Kubilius juos paskirstytų per 1 naktį.   ATSAKYTI
Cha 2020-04-24 17:10:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Kubilius: "verslas negauna reikiamos paramos, nes, norint į ją pretenduoti, būtina atitikti daugybę sąlygų" Tai žinom žinom kaip paramą dalintų Kubilius. Pirmiausia saviems (mockams visokiems, Vilniaus prekybai, bankams), o kas liko tai dėl Miko... O jei Mikui neliko- patys kalti, otkatų Kubiliaus politverslui nemokėjot.
   ATSAKYTI
Tomas 2020-04-24 17:02:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Laukiu kada ateis laikas,kai zmones gales nubausti valdžios pareigunus savo teismu už nuoskriaudas padarytas tautai   ATSAKYTI
rimas 2020-04-24 16:48:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
o ,prie tu pinigu riebus snukiai laukia,procentukus reik padaryt,per bankus pavarinet,milijonieriu,politikieriu kisenes papildyt,barstys trupinius ilgai ir nuobodziai,kova rinkimuose parodys ,kaip jie draskysis ,kad isliktu...   ATSAKYTI
Barbora 2020-04-24 16:46:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Kaip paprasta būti kritiku: nieko nedarai, stebi kaip kiti neriasi iš kailio ir šaipaisi
Gerai tokiems, kurie nepriima sprendimų ir atsakomybės už jųos   ATSAKYTI
Tomas 2020-04-24 17:21:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Tai ko jie ten metu metais sedi Seime,pabuvai kadencija ir išeini,jie jau tiek kartu išsinere iš kailiû,kad žmnems jau bloga daros nuo ju kailiu nerimosi

   ATSAKYTI
rokas 2020-04-24 16:28:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Vokietija-dovanu bobute, gelbejimosi ratas, o todel, kad visi saziningai moka mokescius, o musu verslininkai tik ziuri, kur riebesni kasni sau nusukti, o darbuotojams tik lazas ir belieka...nors puikiai supranta, kad tie baudziauninkai jiems sukrauna turtus, o del milijonu paramos, kazkam gal ir nubyres asareles, o visa kita nuses diiiidelese kisenese, kurios ir siaip mazai nukentejo nuo koronos, reiketu smulkios ataskaitos, kiek gauta ir kiek kam skirta, bet ir cia butu spragu...   ATSAKYTI
Senjora 2020-04-24 16:25:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Manau kad seime atsiras daugiau milijonierių ,juk pinigai nemaži,o "runkeliai" apsieis be paramos   ATSAKYTI
Antanas 2020-04-24 16:22:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Komentuoja Kubilius, rado ko klausyti.   ATSAKYTI
2020-04-24 16:09:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Neaišku kur tie milijardai milijonai bus panaudota, verslui neskiria net 257€, nes tipo yra darbo santykiai,ten gaunu 93€, užtat parama - spyga   ATSAKYTI
Saura 2020-04-24 15:39:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Ypatingai reikia klausyti kubiliaus patarimu. Tada musu lauks "geroves" valstybe.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Sergamumas Covid-19 lietuviams – nė motais: skristi bijo, bet gaili atostogų (nuotr. stop kadras)
Saulėtos atostogos Bulgarijoje apkarto šimtams lietuvių, nes išgirdę, kad nuo šiandienos grįžus į Lietuvą privaloma 14 dienų saviizoliacija, atostogaujantys tautiečiai prabilo ...
Istorinis įvykis Lietuvoje – pristatė unikalią, pirmąją pasaulyje skaitmeninę monetą (nuotr. stop kadras)
Istorinis įvykis numizmatams ir ne tik – Lietuvos bankas pristatė unikalią, pirmąją pasaulyje, skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN. Naujiena skirta pagerbti 1918 metų ...
Neeilinė išminavimo operacija Kaune: upelyje – pavojinga bomba (nuotr. stop kadras)
Neeilinė išminavimo operacija Kaune dėl kurios dienai uždaryta visa gatvė. Upelyje tvarkdariai aptiko šimtą po ketvirtį tonos sveriančių galimai ypač pavojingų aviacinių bombų. ...
Vilius Pečkaitis (nuotr. stop kadras)
Nacionaliniai darbo iš namų ypatumai. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos skyriaus viršininkas Vilius Pečkaitis, dirbdamas namuose, taip atsipalaidavo, kad nuotolinės ...
Balsavimas (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) parengs planą dėl internetinio balsavimo diegimo užsienio rinkėjams, tačiau komisijos vadovė Laura Matjošaitytė skeptiška dėl jo įgyvendinimo ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų