Nuotolinėje spaudos konferencijoje Europos Parlamento nariai iš Lietuvos pasakojo apie Europos Sąjungos indėlį kovoje su koronavirusu.
Pietiečiai nori dovanų
Konservatoriaus Andriaus Kubiliaus teigimu, jei anksčiau Europos Parlamentas daugiau dėmesio skyrė pačiai koronaviruso pandemijai ir jos suvaldymui, šiuo metu pagrindinės diskusijos vyksta dėl ekonomikos gelbėjimo.
Politiko teigimu, Europos Komisija kuria naują paramos planą, šiek tiek panašų į Investicijų planą Europai, kurį praėjusioje kadencijoje parengė tuometinė Jeano-Claude’o Junckerio komisija. Dėl šios priežasties planui prilipo „Junckerio plano“ pavadinimas.
Tačiau naujoji priemonė viršys J. C. Junckerio siūlytas priemones. Pasak A. Kubiliaus, jei „Junckerio planas“ siekė apie 800 mlrd. eurų, tai naujoji programa galėtų siekti apie 2 trilijonus eurų. Anot A. Kubiliaus, tarp Europos politikų dabar kyla diskusijos, kaip šie pinigai turėtų būti paskirstyti – kaip dotacijos ar kaip paskolos.
„Čia iškyla italai ir ispanai, kurie sako, kad dalintų dotacijas. <...> Šiauriečiai pasisako, kad būtų paskolos“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Kubilius.
Konservatoriaus nuomone, svarų žodį turės Vokietija, kuri pasisakys už paskolos mechanizmą, panašų, kuris taikytas ir „Junckerio planui“.
Liberalo Petro Auštrevičiaus teigimu, gegužės mėnesį turėtų būti aiškesnės 2021-2022 m. Europos Sąjungos biudžeto gairės, spėjama, kad jis gali būti dešimtadaliu didesnis už dabartinį biudžetą.
„Jie (pietų Europa – aut. past.) tikisi, kad iš ten gali atsirasti finansinės dovanos“, – svarstė P. Auštrevičius.
Liberalo teigimu, svarbu, kad gausesnius europinius pinigus šalys ne tik naudotų dabartinės krizės „skylėms lopyti“, tačiau ir investuotų į ateitį – žaliąjį ekonomikos kursą ir skaitmenizaciją.
Parama iš ES gali užtrukti metų metus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Europos Parlamente Stasys Jakeliūnas pabrėžė ir kitą pagalbos priemonę – Europos finansinio stabilizavimo mechanizmą.
Jo teigimu, ES biurokratai keičia šios priemonės sąlygas, kad valstybės narės galėtų skolintis palankesnėmis sąlygomis. Pasak politiko, mechanizmas turėtų startuoti artimiausiomis savaitėmis.
„Lietuva turi tuo pasinaudoti“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Politikas pripažino, kai kurių dotacijų ir paskolų instrumentų detalės nėra aiškios ir jų skyrimas gali priklausyti nuo to, kaip koronavirusas palies kiekvieną šalį atskirai. Pavyzdžiui, didžiausią paramą tada gautų Italija ir Ispanija, o mažesnę silpniau viruso paliestos Vidurio ir Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva.
S. Jakeliūnas baiminasi, kad parama iš Europos Sąjungos bus siejama su ilgamete finansine perspektyva, tad šalys ją gali gauti tik po kelių metų, tad Europos politikams verta galvoti ir apie papildomus pagalbos instrumentus.
„Visos iniciatyvos, kurios atrodo optimistiškai, gali strigti“, – perspėjo S. Jakeliūnas.
Kritikavo Lietuvos valdžią
Europarlamentarai negailėjo kritikos vietinės valdžios veiksmams kovoje su koronavirusu.
„Niekas Europoje nebuvo tam pasirengęs. Nereikėjo mūsų valdžios atstovams slėpti, kad trūksta apsaugos priemonių, reagentų. Kitose valstybėse apie tai kalbėjo atvirai. Čia patyrėme nemažų nuostolių, užsikrėtė mūsų medikai“, – kalbėjo A. Kubilius.
Europos Parlamento nariai pirštai bedė ir į Lietuvos valdžios pagalbą nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui. A. Kubiliaus teigimu, Lietuvoje prastai reaguoja į ekonominę krizę, vėluojama, verslas negauna reikiamos paramos, nes, norint į ją pretenduoti, būtina atitikti daugybę sąlygų.
„Kitose valstybėse paramos mechanizmai žymiai greitesni ir efektyvesni. Bijau, kad daugeliui verslų šis periodas ir nebuvimas aiškių valdžios veiksmų taps laidotuvių maršu“, – liūdną perspektyvą piešė konservatorius.
Valstietis S. Jakeliūnas teigė, kad po truputį švelninamas karantinas ir atveriami verslai yra geriausias būdas subalansuoti ekonomiką.
„Jei normalizuosis situacija, tų pagalbos priemonių net nereikės“, – tikino jis.
Pasak S. Jakeliūno, Lietuva yra parengusi pakankamas pagalbos priemones, tačiau jų įgyvendinimas užtrunka.
Socialdemokratas Juozas Olekas teigė, kad reikėtų sekti tokių šalių kaip JAV pavyzdžiu, kurios valdžia gyventojams išmokėjo tiesiogines išmokas.
„Kol atsigaus ekonomika, žmonės turi turėti kažkokius pragyvenimo šaltinius. <...> Leidus veiklą tęsti verslams, pinigai į kišenę ateis vėliau“, – konstatavo J. Olekas.
Reaguoja greičiau nei į praėjusią krizę?
Pandemijos pradžioje daug kritikos susilaukė Europos Sąjungos institucijos, kad per lėta ir vangiai reaguoja į iškilusią grėsmę. Tai pasireiškė ir tiesioginiuose valstybių veiksmuose, kai, pavyzdžiui, vienos iš kitų konfiskuodavo apsaugos priemones. P. Auštrevičius pripažino – iniciatyvą perėmė nacionalinės valstybės, o Briuselis iš pradžių reagavo vangiai.
„Europos Sąjunga tuo metu subyrėjo į 27 dalis“, – tvirtino liberalas.
J. Olekas pritarė, kad Europos Sąjungos reakcija buvo pavėluota. Socialdemokratas pridūrė, kad anksčiau dauguma narių norėjo, kad sveikatos apsauga liktų nacionalinių valstybių prerogatyva, tačiau koronavirusas parodė, kad bendradarbiavimas europiniu mastu – būtinas.
„Po vieną spręsti problemų negalime“, – sakė J. Olekas.
Jo nuomone, Europos Sąjunga turi daugiau dėmesio skirti bendrai veiklai, susijusiai su moksliniais tyrimais, vakcinų ir vaistų nuo koronaviruso paieškomis.
J. Olekas neatmetė galimybės, kad atsiradus vakcinai, Europos Sąjunga ją galėtų įsigyti bendru pirkimu ir užtikrinti, kad visi Bendrijos piliečiai būtų paskiepyti.
A. Kubilius pažymėjo, kad reakcija į ekonominius padarinius buvo greita. Politikas priminė greitai Europos centrinio banko pasiūlytą finansinę „bazuką“, kurios vertė siekia 750 mlrd. eurų.
Ši priemonė skirta išpirkti valstybių skoloms. Konservatorius teigė, kad 2008-2009 m. krizės akivaizdoje tokia priemonė buvo pritaikyta tik praėjus keliems metams – 2012 m.
Tačiau, anot A. Kubiliaus, ši krizė parodė, kad šiuo metu Europai būtinos priemonės, tokios kaip respiratoriai, plaučių ventiliavimo įranga, yra gaminamos Kinijoje, tad ateityje reikėtų svarstyti apie šių priemonių gamybos perkėlimą į Europos Sąjungos šalis.
Siūlo pasimokyti Lietuvos Seimui
Nors europarlamentarai paliko Briuselį ir Strasbūrą, jų darbas nesustojo – vyksta komitetų, komisijų posėdžiai ir pasitarimai nuotoliniu būdu. Kitaip nei Lietuvos Seimas, kuris į plenarinius posėdžius renkasi gyvai, europarlamentarai juose dalyvauja ir balsuoja nuotoliniu būdu. Pasak Liudo Mažylio, procesas nėra lengvas, tačiau darbas vyksta sklandžiai, pasisakyti gali visi norintys.
„Seimas gali pasimokyti“, – sakė L. Mažylis.
Jis teigė, kad į komitetų darbotvarkes grįžta ir ne su koronavirusu susiję klausimai, pavyzdžiui, dėl bičių padėties Europoje.
„Pozityvas šios krizės, kad labiau išmokome naudotis nuotolinėmis bendravimo priemonėmis“, – juokėsi A. Kubilius.
Milijardus eurų siekiantys gelbėjimo ratai ir šalių solidarumas
Informacija, kokie Europos Sąjungos veiksmai kovoje su koronavirusu viešai savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje prieš kelias savaites dalijosi Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
„Vis daugiau nacionalinių politikų bando perkelti atsakomybės naštą ant Europos Sąjungos, tam, kad pridengtų vietines nesėkmes. Nutylėdami, kad sveikata ir saugumas visų pirma yra nacionalinė kompetencija, o ES čia vaidina tik koordinacinį vaidmenį ir tik ten, kur jai suteikia aiškų mandatą tos pačios valstybės narės. Nepaisant viso to, per pastarąjį mėnesį ES institucijos dirbo 24/7 bandant suvaldyti koronos krizę“, – rašė A. Pranckevičius.
Pasak jo, Europos Komisija vykdo keturis bendrus didžiulius reikalingų medicininių priemonių pirkimus, juose dalyvauja 25 valstybės, įskaitant Lietuvą.
„Komisija skyrė 140 mln. eurų medicininiams tyrimams ir vakcinos kūrimui, vykdoma 18 mokslinių tyrimų projektų, koordinuojamų Europos vaistų agentūros. Vokiečių kompanija „CureVac“ gavo 80 mln. EUR paskolą iš Europos investicijų banko daug vilčių teikiantiems vakcinos kūrimo tyrimams“, – teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.
Transporto srityje Europos Komisija ėmėsi žingsnių vidaus rinkos funkcionavimui ir nenutrūkstamam prekių, ypač vaistų ir medicinos įrangos, laisvam judėjimui užtikrinti.
„EK nustatė bendras taisykles, sukurti žalieji koridoriai prekes gabenančiam transportui, jais sienos kirtimas turėtų trukti ne ilgiau kaip 15 minučių. Pasinaudojant ES civilinės saugos mechanizmu repatrijuojami ES piliečiai iš užsienio – ES jau parskraidino daugiau nei 4300 savo piliečių, dar planuojama apie 100 ES finansuojamų skrydžių“, – rašė A. Pranckevičius.
Europos Centrinis Bankas mobilizavo beprecedentę 750 mlrd. eurų paramą Europos ekonomikai, valstybių narių ekonomikoms paremti Europos Komisija papildomai skyrė 37 mlrd. eurų, dalis nepanaudotų struktūrinių ir sanglaudos fondų irgi bus skirta tam pačiam tikslui. Vyksta diskusijos dėl 410 mlrd. eurų turinčio Europos stabilumo mechanizmo aktyvavimo.
Taip pat Europos Komisija leido lanksčiau taikyti Europos Sąjungos fiskalines taisykles – Stabilumo ir augimo paktą, kad valstybės narės galėtų skolintis daugiau, ir palengvino taisykles dėl tiesioginės valstybės pagalbos verslui.
A. Pranckevičius pasidalijo ir atskirų Bendrijos narių pagalbą viena kitai šios krizės akivaizdoje:
Ligonių gydymas
Vokietijos miestuose ir žemėse gydomi sunkios būklės ligoniai iš Italijos ir Prancūzijos – šių šalių piliečiams suteikta vietų intensyviosios terapijos skyriuose. Ligoniai iš Italijos gydomi Saksonijoje, Brandenburge, Berlyne, Bavarijoje, Hesene, Šiaurės Reine-Vestfalijoje ir Žemutinėje Saksonijoje.
Į Liuksemburgą atskraidinti ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomi pacientai iš Miulūzo (Prancūzija).
Pietų Tirolis (Italija) perdavė asmeninių apsaugos priemonių Tiroliui (Austrija), o Tirolis savo ligoninėse suteikė vietų pacientams iš Pietų Tirolio.
Sveikatos priežiūros darbuotojų ir piliečių apsauga
Prancūzija Italijai padovanojo 1 mln. kaukių ir 20 000 apsauginių kostiumų.
Vokietija į Italiją išsiuntė 7 tonas kaukių ir kitų apsaugos priemonių. Ji taip pat padovanojo asmeninių apsaugos priemonių Šveicarijai, Austrijai (8 milijonus pirštinių), Rumunijai (100 000 kaukių) ir Švedijai (60 000 kaukių).
Vokietija į Italiją pristatė 300 ventiliatorių.
Austrija į Italiją nuvežė 1,5 milijono kaukių.
Čekija 10 000 apsauginių kostiumų padovanojo Italijai ir dar 10 000 – Ispanijai.
Žmonių susigrąžinimas
Nuo protrūkio pradžios įvykdyti 25 skrydžiai ir iki šiol namo parskraidinta 4 300 galimybės iš kitų šalių sugrįžti neturinčių ES piliečių. Šie skrydžiai suorganizuoti ir bendrai finansuoti pagal ES civilinės saugos mechanizmą.
Austrija, Belgija, Čekija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Prancūzija, Vokietija, taip pat Jungtinė Karalystė repatrijavo daugiau kaip 1 150 ES piliečių iš įvairių valstybių narių.
Artimiausiomis dienomis 12 šalių organizuoja daugiau kaip 100 skrydžių ir ketina parskraidinti vis dar užstrigusius ES ir JK piliečius.
„Detalių ir informacijos yra milžiniškai daug, tai tik keli štrichai. Bet ir jie padeda suvokti, kad nepaisant to, kad niekas nebuvo pasiruošęs šiai krizei, kad kiekviena valstybė ėmėsi veiksmų, kurie joms atrodė labiausiai priimtini, bendras ES veiksmas koordinuojant ir išlaikant vienybę tarp valstybių yra labai svarbus.
Taip pat, akivaizdu, kad jei nebūtume ES ir Eurozonos nariais, su šia krize būtų daug sunkiau dorotis. Nes virusai sienų nepaiso, tačiau vienui vieni, be bendrų pirkimų, be ES finansinės paramos, be bendrų taisyklių transporto ir sienų valdyme, be paneuropinių mokslinių tyrimų ieškant vakcinos, būtume daug labiau pažeidžiami. Tad gerai pagalvokime prieš kertant medį, kuriame sėdime, ir labiau vertinkime tai, kad visgi nesame vieni“, – rašė A. Pranckevičius.
