Balandžio 26 d., penktadienis
Vilnius +12°C
Horoskopai
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

REKLAMA

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
Komentuoti
1
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Aktualijos
117
Skubios pagalbos palata Andrius Ufartas/Fotobankas

Profesorius paaiškino, kodėl koronavirusas taip greitai žaloja organizmą

2020-04-16 14:04 / šaltinis: tv3.lt / aut.
Autorius(-ė) Aigustė Tavoraitė
2020-04-16 14:04

Nors nuolat pabrėžiama, kad koronavirusu rizikingiausia susirgti vyresnio amžiaus asmenims, specialistai įspėja, kad jis neaplenkia ir jaunų asmenų. Negana to, jiems jis gali būti tiek pat pavojingas, ypač jei sergama lėtinėmis ligomis. Profesorius Alvydas Laiškonis portalui tv3.lt plačiau papasakojo, kodėl šis virusas laikomas tokiu agresyviu.   

Skubios pagalbos palata Andrius Ufartas/Fotobankas
117

Nors nuolat pabrėžiama, kad koronavirusu rizikingiausia susirgti vyresnio amžiaus asmenims, specialistai įspėja, kad jis neaplenkia ir jaunų asmenų. Negana to, jiems jis gali būti tiek pat pavojingas, ypač jei sergama lėtinėmis ligomis. Profesorius Alvydas Laiškonis portalui tv3.lt plačiau papasakojo, kodėl šis virusas laikomas tokiu agresyviu.   

REKLAMA
1

Gydytojo infektologo teigimu, kaip ir bet kuris kitas virusas, taip ir COVID-19 senyvo amžiaus asmenims pavojingiausias dėl to, kad jų organizmas bendrai yra labiau nusilpęs ir ligotas.

„Žmonės skambina, skundžiasi, kad juos, vyresnius nei 60 metų, jau „nurašo“. Bet yra esmė ta, kad  karščiuojant virusas apnuodija organizmą, ypač širdį, inkstus. O vyresnių žmonių organai yra silpnesni.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Koronavirusas plinta Lietuvoje
(117 nuotr.)
(117 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Koronavirusas plinta Lietuvoje

Kai ligotas žmogus suserga koronavirusu ir plaučių aprūpinimas deguonimi mažėja, jis savaime aišku yra kandidatas į greitesnę mirtį“, – konstatavo profesorius.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau kartu jis atkreipė dėmesį, kad dabar jau pastebima, kad ten, kur nesilaikoma karantino, išaugo sergamumas ir tarp jaunų žmonių, 20–40 metų grupėje, tiems asmenims, kuriems, mediko teigimu, yra „jūra iki kelių“. 

REKLAMA

„Taip, jauni žmonės ligą „perneša“ lengviau, nes neturi sunkių plaučių ligų, nėra patyrę infarkto, neturi stimuliatoriaus įstatyto. Jie perserga netipinėmis, lengvesnėmis ligos formomis. Tačiau, jei jie turi lėtinių susirgimų, ligos išeitis irgi gali būti sunki“, – sakė jis.

Kaip veikia organizmą?

Paklaustas, kodėl šis virusas laikomas tokiu pavojingu, A. Laiškonis paprastai papasakojo į jo patekimo į organizmą kelią.  

„Kiek kalbėjau su virusologais, šis virusas, patekęs į kvėpavimo takus, pažeidžia viršutinių kvėpavimo takų, trachėjos ir gerklų gleivinę, kurios tikslas yra apsaugoti nuo visų patenkančių mikroorganizmų. 

REKLAMA
REKLAMA

Šis virusas sunaikina viršutines apsaugines ląsteles, tą virpamąjį epitelį, ląstelės apsinuogina, jose virusas ima labai greitai daugintis, o vykstant šiam procesui skiriasi toksinės medžiagos. 

Jos su krauju pirmiausia patenka į plaučius, pablogėja plaučių, o tuo pačiu – ir širdies, inkstų aprūpinimas deguonimi. Tokiu būdu vystosi mechanizmas, kuris užvedamas per kvėpavimo takus. Dėl to ir tepinėliai paprastai imami iš nosiaryklės, nes tai yra pirmoji „apsigyvenimo“ vieta“, – aiškino infektologas.

Paklaustas, kodėl kitiems liga pasireiškia viduriavimu, kitais virškinimo sutrikimais, pašnekovas pabrėžė, kad pasigavus virusą jis nusitaiko į silpniausią vietą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei, pavyzdžiui, sergama opiniu kolitu, susirgus gali išryškėti virškinamojo trakto sutrikimų, jei sergama arterine hipertenzija, natūralu, sukarščiavus kraujo spaudimas pakils. Pirmiausia reaguoja tie organai, kurie labiausiai kenčia nuo kitų sutrikimų, nuo vaistų ir panašiai“, – sakė A. Laiškonis. 

Sergant koronavirusu prarado uoslę

Profesorius atkreipė dėmesį į dar vieną, atrodo, netipinį ligos simptomą – uoslės dingimą. 

„Virusas gali sunaikinti mūsų uodžiamąsias ląsteles, kurios yra nosyje, todėl žmogus kuriam laikui netenka uoslės. 

Štai skambino man iš Anglijos viena lietuvė, sakė pakarščiavusi, paslogavusi, buvo silpna ir trims dienoms buvo dingusi uoslė. Vėliau pasidarius tyrimą paaiškėjo, kad moteris prasirgo koronavirusine infekcija, nors nei gerklės labai skaudėjo, nei kosėjo“, – pasakojo gydytojas.

REKLAMA

Užkrečiamųjų ligų ir ULAC vadovas prof. Saulius Čaplinskas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tyrimus, kuriuose teigiama, kad skonio ir kvapo praradimas yra daug svarbesnis simptomas nei karščiavimas, įtariant galimą užsikrėtimą COVID-19.

„Tai parodė mokslinis tyrimas: 1,5 mln. žmonių duomenų analizė rodo, kad 59 proc. sergančiųjų COVID-19 liga pasireiškė skonio ir kvapo paradimu, lyginant su 18 proc. tų, kuriems liga nebuvo diagnozuota", – savo socialinėje paskyroje informavo profesorius.

Klaidinančiai besimptomis

Portalas tv3.lt primena, kad pagrindiniai koronaviruso simptomai – kosulys, temperatūra, apsunkęs kvėpavimas.

REKLAMA

Virusas plinta oro lašeliniu būdu, čiaudint arba kosint. Aplinkiniai juo gali užsikrėsti stovėdami šalia, virusui patekus ant nosies, burnos ar akių. Šiuose lašeliuose esančios viruso dalelės greitai patenka į jūsų nosies kanalų galinę dalį ir į gerklės gleivinę, prisijungdamos prie tam tikro receptoriaus ląstelėse.

Mokslininkai yra įspėję, kad koronaviruso grėsmė primena ankstesnes epidemijas, tokias kaip SARS, MERS, kiaulių gripas ar Zika virusas, šiuo, COVID-19 viruso, atveju išsiskiria infekcijos gebėjimas itin sparčiai plisti po skirtingas valstybes.

Manoma, kad taip yra būtent dėl to, kad besimptomis inkubacinis laikotarpis gali trukti net iki 14, o, kai kuriais duomenimis, – net ir iki 30, dienų. O tai kelia didžiulę grėsmę dėl faktiškai nesustabdomos viruso sklaidos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Virusui patekus į organizmą ir sukėlus uždegimą didžiausia rizika, kad išsivystys pneumonija. Kai kuriems pacientams pasidaro taip sunku kvėpuoti, kad prireikia plaučių ventiliatoriaus. Sunkiausiais atvejais išsivysto ūmus kvėpavimo sutrikimo sindromas, kuomet plaučiai tiek prisipildo skysčių, kad joks kiekis dirbtinio kvėpavimo aparatu tiekiamo deguonies nebepadeda ir pacientas miršta.

Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų