Etnologas Jonas Mardosa. Joninių naktį lietuviai nuogi bėgdavo aplink laukus

Matyt, daugelis ruošiasi ilgajam savaitgaliui ir bene didžiausiai vasaros šventei – Joninėms. Tačiau kas iš tiesų mūsų protėviams buvo ši šventė ir nuo kada mes Jonines švenčiame – pokalbis su etnologu Jono Mardosa laidoje „Dienos komentaras“.

Nemažai žmonių ruošiasi ilgajam savaitgaliui. Visi ruošiamės švęsti Jonines. Paprastai mes girdime, kad Joninės yra pagonių laikus menanti šventė. Kaip iš tiesų yra?

Kilmė yra pakankamai sudėtinga. Šitos šventės kontekste galime išskirti dvi dalis. Viena yra krikščioniškoji, kuri susijusi su Šventuoju Jonu. 506 m. buvo Šv. Jonas įteisintas kaip Šventasis ir turintis tam tikrą dieną. Jo gimimo dieną. Ir pasirinkta simbolinė data – pusę metų parėjus po Kristaus gimimo. Todėl tai yra gana įdomu, nes visi paprastai šventieji yra švenčiami tada, kada jie mirė, o čia yra gimimo diena.

Kita pusė yra ta, kuri yra žinoma visoje Europoje ir mes neiškrentame iš europinio konteksto, kaip ir iš krikščioniškojo. Tame ikikrikščioniškame laikotarpyje šita diena buvo gerai žinoma. Romėnai tą dieną saulę garbindavo, trumpiausią naktį. Kituose kraštuose taip pat buvo, todėl ta liaudiškoji tradicija buvo.

REKLAMA

Ar turime informacijos, ką lietuviai darydavo ikikrikščioniškame pasaulyje?

Mes galime tik įsivaizduoti.

Rašytinių šaltinių neturime?

Nėra. Yra pirmasis paminėjimas 1573 m. tiesa apie Mažąją Lietuvą, kur yra kalbama apie Šv. Jono išvakares, kada buvo kupoliaujama.

Tai matyt, ir buvo mūsų pirminė šventė?

Kas buvo pas mus, buvo ir kituose kraštuose.

Kas tas kupoliavimas?

Žiūrint į liaudišką šventės kontekstą, matome keletą dalykų. Pirta tai, kas susiję su saule. Tai yra laužai, šokinėjimas per laužą. Sakome, kad iš Vokietijos atėjo degančių ratų nuleidimas, jaunimo šokinėjimas per laužą. Kitur buvo gyvuliai pervedami per laužavietę, kad būtų sveiki. Daug su magija susijusių dalykų. Ant kalnų kitur buvo deginami laužai, kas taip pat susiję su saulės kultu. Ypatingai daug yra susiję su žoliavimu. Tai yra laikas, kada baigiasi žydėjimas įvairių žolių, tame tarpe ne tik vaistažolių. Anksčiau būdavo renkamos ir kitokios žolės, pavyzdžiui piktožolės, kurios buvo naudojamos magijoje.

Tai ar tiesiog būdavo renkamos vaistažolės, kad turėtų žmonės, ar tai burtams, magijai, užkeikimams naudojamos žolės?

Buvo ir tokios, ir tokios. Kažkada pirmuose ankstyvuosiuose šaltiniuose minėta, kad jie ten piktžoles įvairias, dagius rinko, nors dagiai pavyzdžiui, kitų švenčių metu naudojami ir jie skirti magijai. Buvo renkamos įvairiausios žolės. Dalis jų būdavo nešamos šventinti, kitos naudotos ir nešventintos.


Rašyti komentarą...
N
Nu
2019-06-24 12:38:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dabar girti laksto.
Atsakyti
0

M
M.
2019-06-27 10:38:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prisapaliojo nebūtų dalykų - turbūt susapnavo Joninės švęsdamas.
Atsakyti
0

O
Ona
2019-06-27 12:05:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
paprotys nebetinka šiuolaikiniam žmogui, kol Karbauskis apibėgs savo javus, kita vasara ateis.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų