2010 m. liepos 8 d. 17 val. „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Antano Miežansko (g. 1938) nespalvotosios fotografijos paroda „Atsigrįžimai“. Parodoje eksponuojami 1960 - 1977 metais sukurti darbai. Paroda veiks iki liepos 23 dienos.
Taipogi „Vilniaus fotografijos galerijoje“ (Stiklių 4, įėjimas iš Didžiosios g. 19) liepos 1-16 dienomis eksponuojamos A. Miežansko 1963-1984 metų spalvotosios fotografijos.
Nespalvotoji fotografija
Praeito šimtmečio 7-ojo dešimtmečio pabaigoje kilusi Lietuvos fotografinio judėjimo banga kartu su A. Sutkumi, A. Macijausku, V. Luckumi, R. Rakausku ir kitais iškėlė ir Antaną Miežanską. 1967 m. jo fotografijos spausdinamos pirmajame almanache „Lietuvos fotografija“, į antrąjį (1969) bei trečiąjį (1971) atrenkama dar daugiau darbų. Respublikinėse ir tarptautinėse parodose pelnomi pirmieji apdovanojimai. 1969-1972 metų bendros lietuvių parodos Maskvoje („9 Lietuvos fotografai“), Sankt Peterburge sietinos su Lietuvos fotografijos mokyklos įvardijimu. A. Miežansko fotografijos kartu su kitų Lietuvos fotografų darbais (paroda „Lietuva '1969“) ir ne tik Lietuvos („SSSR Foto“ ir kt., taip pat tarptautiniai salonai ir parodos) iškeliauja ir toliau į Europą, JAV, Kanadą, Singapūrą. Būtent šie faktai liudija, kad Miežanskas anuomet buvo ne tik vienas aktyviausių, bet ir vienas geriausiai vertinamų.
Sėkmingai startavęs, A. Miežanskas, deja, greitai nutilo. Vėliau garsus Rusijos literatūros, kino ir televizijos kritikas Levas Aninskis savo knygoje „Saulė šakose. Apybraižos apie Lietuvos fotografiją“ (1984) rašo, jog gerai pradėjęs fotografas pasitraukė. Knygos autorius giria Miežansko fotografijų estetinę raišką, tačiau negaili kritikos už kadrų atsitiktinumą, tęstinumo, konteksto nebuvimą. Bet dabar pakėlus fotografo archyvą, tampa akivaizdu, jog tęstinumo būta, ir toli gražu tai nėra pavieniai padriki kadrai.
1967-1976 metais A. Miežanskas dirbo kino operatoriumi Valstybiniame radijo ir televizijos komitete, nuo 1968 m. kūrybiniame susivienijime „Telefilmas“. Taigi dirbdamas tiesioginį darbą (televizijos filmai „Mirtis ir vyšnios medis“ (1968), „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ (1970), „Žiūrų kaimo dainos“ (1972), „Žmonės ir medžiai“ (1972) ir kt.), A. Miežanskas kartu ir fotografavo. Šiandien po daugelio metų paaiškėja, kad buvo sukurtos fotografijų serijos, kurias sieja tas pats herojus (Ingutė, mimai ir kt.), vieta (Kupiškio apylinkės, Dubingiai, Plateliai ir kt.) ir veiksmas (kupiškėnų vestuvės, kaimo darbai). Peržiūrint nuotraukas atsiveria nuoseklaus pasakojimo gijos, viskas dėliojasi į savo vietas.
Pasitraukti iš aktyvios fotografijos scenos anuomet fotografą privertė gyvenimas, nors A. Miežanskas fotografavo ir toliau. Ir gan gausiai. Tačiau menininkas vienas turėjo išauginti keturis vaikus (viso fotografas turi šiašias atžalas), tad fotografijos nuguldavo ne parodų salėse, o stalčiuose.
Iki šiol tebuvo rodytos fotomenininko pavienės juodai baltos fotografijos, o kaip vientisa serija eksponuota tik „Kupiškėnų vestuvės“, ir ta tik 2002 metais.
Antano Miežansko paroda „Atsigrįžimai“ – tai fotografo kūrybos retrospektyva. Parodoje eksponuojami 1960 - 1977 sukurti darbai: portretai, miesto peizažai, aktai, žanrinės scenos.
Ši paroda leis pažvelgti į nepelnytai užmiršto fotografo archyvą, padės bent dalinai suvokti autoriaus kūrybos visumą, savitumą bei indelį į Lietuvos fotografijos mokyklą ir mokyklos įtaką jam.
Spalvotoji fotografija
Vilniaus fotografijos galerijoje liepos 1-16 dienomis eksponuojamos A. Miežansko 1963 - 1984 metų spalvotosios fotografijos.
1980 m. fotografas su gausiu pluoštu darbų dalyvavo „Pirmojoje spalvotosios fotografijos parodoje“, rengė individualias spalvotosios fotografijos parodas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Dauguma fotografų anuomet dirbo išskirtinai tik su juodai balta fotografija, o jei imdavosi spalvos, daugiausiai tai būdavo užsakymai. Retas sugebėjo taip profesionaliai ir subtiliai suvaldyti spalvą. Didžiausią dalį Antano Miežansko spalvotųjų fotografijų sudaro serijos, darytos Valstybinio profesinio techninio mokymo komiteto užsakymu, kur jis 1976-1989 m. dirbo fotografu, fotolaboratorijos vedėju (pastarosios fotografijos šioje parodoje neeksponuojamos).
Šioje parodoje eksponuojamos darbai atrodo itin asmeniški: čia keliuku eina jo vaikai su šunimi ar draugai, čia kone intymiai jaukūs natiurmortai, Vilniaus fragmentai, paslapties šydu dvelkiantys aktai.
Lygiai prieš 22 metus Vilniaus fotografijos galerijoje vyko didelė Antano Miežansko spalvotosios fotografijos paroda. Šiandien ta pati galerija vėl sušvyti A. Miežansko darbų spalvomis, švelniai pablukintomis laiko.
