paroda

Rugpjūčio 27 d., 18 val., galerijoje „Meno niša“ atidaroma menininkų Algirdo ir Remigijaus Gataveckų personalinė paroda „Kodas: aš esu“. Vientisos instaliacijos principu kuriamoje ekspozicijoje menininkai atsigręžia į instituciją kaip žmogų globojančią, tačiau kartu jį formuojančią ir disciplinuojančią sistemą. Asmenine patirtimi paremtas naratyvas kelia klausimą, kur baigiasi institucinis rūpestis ir prasideda individualumo ribojimas.

Kol vasara dar nesusikrovė lagaminų, metas pasinaudoti kiekviena proga leistis į atradimus mieste. Atrinkti renginiai Vilniuje, kurie padės paskutinį vasaros mėnesį išnaudoti iki galo.  Vilniaus miesto savivaldybės projektas „Neakivaizdinis Vilnius“ dalijasi, ką verta aplankyti – nuo įvairiausių festivalių ir kino po atviru dangumi iki sporto renginių bei šeimoms skirtų veiklų – rugpjūtį sostinėje netrūks galimybių turiningai praleisti laiką.

Menininkas Paulius Šliaupa vasaras leidžia Varėnos rajone, Bartelių kaime. Artėjant žiemai, jis tarsi paukštis pakelia sparnus ir išvyksta kurti į pasaulį – lietuvis dažnas svečias užsienio menininkų rezidencijose. Iš klajonių po svečias šalis ir gimė P. Šliaupos fotografijų serija „Tai, ką mato paukščiai“. Šį savaitgalį ji bus atidaryta „Merkinės fabrike“, Merkinėje.

Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ paskelbė šiais metais mugėje dalyvausiančių galerijų sąrašą. Didžiausia sąrašo naujiena – svarbiausiose tarptautinėse meno mugėse nuolat dalyvaujanti, pasaulinio garso šiuolaikinio meno kūrėjams atstovaujanti „Christine König Galerie“ iš Vienos.

Jau daugiau nei du dešimtmečius kaunietis Liutauras Šutas kuria meno kūrinius – asambliažus iš to, ką dauguma žmonių paprasčiausiai išmestų: senų baldų detalių, šachmatų figūrėlių, žvejybos kabliukų, šovinių tūtelių ar net prie konteinerio rastų gėrybių.

Įsibėgėjus vasarai, Vilniaus universiteto Botanikos sodas pakvietė lankytojus į tradicinę vidurvasario žiedų parodą „Lelija Mindaugo karūnai“, skirtą Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės ir Tautiškos giesmės dienai paminėti. Renginio organizatoriai dėkojo visiems prisidėjusiems prie šventės, o ypatingą padėką skyrė parodos globėjai, prezidentei Daliai Grybauskaitei. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo VU Botanikos sodas.

Siekdami paskatinti žmones sugrįžti į parodas, menininkai rengia vis išskirtinesnes ir lankytojus įtraukiančias ekspozicijas. Vieną tokią Klaipėdoje pristato menininkas Žilvinas Landzbergas. Parodoje apsilankę žmonės atsiduria bute ir čia gali elgtis tarsi svečiuose arba kaip savo namuose. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Bilietų kasoje pasiėmęs kodą, lankytojas žengia prie užrakintų durų. Suvedus kodą, durys prasiveria.

„Pažiūrėsim, kur mane gyvenimo kelias nuves. Galbūt, kažkada, jei pavyks pasenti, įprasminsiu savo dienas tapydamas arba kurdamas skulptūras“, – šypsosi kompozitorius, muzikantas, grupės „Garbanotas“ vokalistas Šarūnas Joneikis. Vilniaus dailės akademijoje skulptūros studijas baigęs kūrėjas šiandien paskendęs tėvystėje ir muzikoje. Tačiau kūryba juk netelpa į vienos profesijos rėmus – jos formos gali kisti, tačiau impulsas lieka.

Nuo ketvirtadienio Valdovų rūmų muziejuje lankytojai galės pamatyti vieno pagrindinių Baroko epochos tapybos atstovo Caravaggio (Michelangelo Merisi) paveikslą „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje galima susipažinti su Caravaggio kūryba. Ši iniciatyva sumanyta kaip Italijos institucijų Lietuvoje vykdomos kultūros programos dalis. Teigiama, kad taip atliepiami Lietuvos kultūros metai Italijoje ir šios šalies Respublikos 80-ųjų metinių minėjimas.

Prienų kultūros ir laisvalaikio centre atidaryta paroda „Susitikimai“, kurios metu 19 krašto menininkų supažindina su geriausiais savo tapybos, skulptūros ir kitais meno kūriniais. Pasak dailininko Remigijaus Janušaičio,  „Susitikimų“ idėja įkvėpta laikmečio aktualijų – pastaraisiais metais vis daugiau menininkų gyvenimui arba kūrybai Prienų ir Birštono kraštą, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Atgimusi jau VIII garsių Lietuvos moterų sukurtų fotografijų paroda „Mano geriausias kadras“ šiemet pasiūlė temą „Atspindžiai“. Beveik 60 parodos dalyvių – įvairių sričių menininkių, aktorių, muzikių, rašytojų, verslininkių, medikių, garsių visuomenininkių ir kitų veiklos sričių atstovių – nuotraukos atskleidžia originalų temos interpretavimą, netikėtą pasaulio matymą per moterišką prizmę.

Nuolat po pasaulį keliaujantis verslininkas Žilvinas Grigaitis šį kartą patyrė didžiulių nemalonumų. Skrydyje iš Vilniaus į Gdanską per Varšuvą su LOT oro linijomis jis buvo apiplėštas. Įprastai Žilvinas mėgaujasi verslo klasės privilegijomis, tačiau šįsyk skrydžio metu jis patyrė didelių nuostolių. Daiktai buvo sugadinti „Jaučiausi kaip išprievartautas. Kai kurie daiktai buvo sugadinti, o kai kurie tiesiog dingo. Prabangus krepšys buvo supjaustytas... Kažkoks košmaras.

Jau daugiau nei tris dešimtmečius paroda „Pelenė“ išlieka svarbiausiu grožio industrijos įvykiu Baltijos šalyse. Šiais metais, balandžio 10–12 dienomis, Vilniuje esantis parodų ir kongresų centras „LITEXPO“ vėl taps grožio, inovacijų ir estetikos epicentru.

Bibliotekininkai pasakoja bei rodo, ką skaitytojai naudoja kaip puslapių skirtukus ir palieka grąžinamose knygose. Jei jaunimas pamiršta meilės laiškelius, piešinius ar eilėraščius, tai saugusieji stebina paliktais lėktuvų bilietais, teigiamais COVID testais ar akiniais. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos darbuotoja Samanta dėlioja netradicinius knygų skirtukus.

Buvusiame nacių bunkeryje Berlyne antradienį atidaroma paroda apie karą Ukrainoje, minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, šitaip siekiant paskatinti tolesnę paramą Kyjivui. Ginklus, kitus iš fronto linijų parvežtus objektus ir liudijimus apie konfliktą surinko „Berlin Story Bunker“ – muziejus, įsikūręs buvusioje Antrojo pasaulinio karo oro antskrydžių slėptuvėje Vokietijos sostinėje.

Vievyje trumpam „apsigyveno“ keturių metrų aukščio, maždaug milijono eurų vertės mamutas, vardu Goša, tiksliau, jo skeletas. Šis, prieš 130 tūkstančių metų gyvenęs milžinas, rastas 2003 m., yra laikomas vienu geriausiai išlikusių pasaulyje, o lūžęs žandikaulis ir šonkauliai liudija jo kovas ledynmečio laikais. Tačiau Lietuvos praeitį atskleidžia ne tik mamuto kaulai – ten saugomos ir daugiau nei pusantro milijardo metų senumo uolienos.

Po ilgos tylos Kaune pagaliau ruošiamasi tvarkyti istorinius centrinio pašto rūmus – vieną įspūdingiausių modernizmo architektūros pastatų. Darbai atsieis apie 10 milijonų eurų ir truks daugiau kaip metus. O jiems pasibaigus ten duris atvers nacionalinis architektūros institutas, kurio atstovai dabar intesyviai kaupia eksponatus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Žagarėje ir vėl kvepia imbieriniais sausainiais. Penktus metus iš eilės žagariškiai kepa ir lipdo iš šių kalėdinių skanėstų įvairias kompozicijas. Šiemet plušėjo iš tešlos gamindami ir kepdami įvairiausias amatų dirbtuves. Kaip jiems sekėsi pavaizduoti batsiuvius, sodininkus, kaliausių meistrus ar net karčiamą? Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Neringoje vandalai išterliojo žymaus fotomenininko garbei, albumo „Žiedai tarp žiedų“ autoriui Rimantui Dichavičiui pastatytą skulptūrą. Nuogomis krūtimis moters skulptūrą vandalai išterliojo raudonais dažais ir ant jos užrašė žodžius – „To jau gana“. Kam nuogo kūno gana, šiuo metu aiškinasi policija. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šiurpi paroda Paryžiuje: eksponuojamos aštuonios iš viso pasaulio surinktos mumijos. Kai kurie eksponatai netgi uždengti užuolaidomis, kad nešokiruotų lankytojų. Kiekvienas pasiryžęs šį šydą gali praverti ir pažvelgti į mumiją. Kartu, parodos kuratoriai kviečia nebijoti ir tvirtina, kad mumijos buvo įkvepimu tokiems dailės virtuozams kaip Polas Gogenas ir Edvardas Munchas. Paryžiuje eksponuojamos iš įvairių pasaulio vietų surinktos aštuonios mumijos.

Nidoje atidaryta unikali ekspozicija. Muziejus pakvietė neringiškius sunešti įvairias šeimose išsaugotas istorines relikvijas. Taip muziejininkai nori parodyti ir šio krašto likimą. Mat po karo, beveik nelikus vietos gyventojų, rusai ten įsikurti verbavo žmones iš tolimiausių Sovietų Sąjungos kampelių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Neringos muziejaus kuratorė Edita rodo dešimtis įvairiausių daiktų bei nuotraukų. Iš pirmo žvilgsnio juos sieja nebent tai, kad visi senoviniai.

Tualetas už 10 mln. dolerių (8 649 770,78 eurų). Amerikos aukcionas už tokią arba didesnę sumą siūlo įsigyti pilnai funkcionuojantį, iš gryno aukso sukurtą tualetą, kurio pavadinimas „America“. Kūrinio autorius Mauricio Atelano yra meno pasaulio provokatorius. Kitas jį išgarsinęs kūrinys – lipnia juosta prie sienos priklijuotas bananas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šis iš gryno aukso pagamintas tualetas yra italų menininko M. Atelano kūrinys.

Vis daugiau smalsuolių traukia pasigrožėti kuklaus pensininko mediniais žmogeliukais į nedidelį Devynduonių kaimą Kėdainių rajone. Pats drožėjas juos vadina tiesiog „balvonais“. O tuos „balvonus“ savotiškame muziejuje po atviru dangumi kūrėjas „įdarbinęs“ – kas groja, kas šienauja ar žvejoja, ar tiesiog stikliuką kilnoja. Tiesa, visgi vieno dalyko senjoro žmogeliukai niekada nedaro. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos genijų Mikalojų Konstantiną Čiurlionį Japonijoje besiruošiantis pristatyti Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus sulaukė akibrokšto – išskirtinei parodai Lietuvos biudžete nenumatyta lėšų. Mūsų šalis įsipareigojusi nuvežti kūrinius ir pasirūpinti jų draudimu bei priežiūra jau kovo mėnesį, tačiau vis dar neaišku, ar paroda įvyks.

Paruošęs bene 150 alumnų, turintis virš 300 rezidentų, meno rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“ persikėlė į miesto centrą. Jau 13 metų su menininkais dirbantys kūrėjai tikisi, kad nauja erdvė padės dar labiau suartinti Lietuvos ir užsienio menininkus, skatins bendradarbiavimą. Taip pat viliasi, kad naujieji „Rupert“ namai taps traukos centru ne tik menininkams, bet ir visiems, ieškantiems naujų kultūrinių patirčių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šeduvoje duris atveria įspūdingas muziejus „Dingęs štetlas“, skirtas tragiškai žydų istorijai Lietuvoje atminti. Išskirtinį muziejų 10 metų projektavo, statė, eksponatus rinko ir istorijas užrašinėjo tarptautinė komanda. Muziejuje vaizduojami ir Šeduvoje, ir visoje Lietuvoje gyvenusių žydų likimai.

Šakių rajone, Vinco Kudirkos muziejuje, įsitaisė menininkė su 0,5 tonos bulvių bei rožių puokštėmis. Lietuvos nacionalinis muziejus buvo skelbęs, kad per savaitę menininkė nuskus 500 kilogramų bulvių ir tai bus performansas apie lyčių lygybę ir iš kartos į kartą perduodamus įsitikinimus, kad buities darbus turi dirbti moterys. Tačiau meno keliai lengvai nenuspėjamI. Menininkė staiga apsigalvojo ir bent jau kolkas kol kas bulvių neskuta.

Vakar Vilniuje prasidėjo jubiliejinis, 10-asis Vilniaus galerijų savaitgalis (VGS). Šiuolaikinio meno renginys davė ženklą meno sezono pradžiai mieste, atverdamas menui netikėtas erdves, meno galerijas ir muziejus. Kaip susigaudyti gausybėje meno renginių? VGS komanda rekomenduoja, ką būtina pamatyti per savaitgalį, rašoma pranešime spaudai.

Vienas produktyviausių Lietuvos menininkų Algis Kriščiūnas pirmą kartą savo kūrybą pristatys Šiauliuose. Rugsėjo 6 dieną prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ atidaroma jo darbų paroda „Akimirka, kurią vadiname gyvenimu“. Parodos lankytojai išvys ypatingo formato kūrinius – kai kurie menininko darbai net 3 x 6 metrų dydžio. „Ši paroda išskirtinė tuo, kad darbai bus didžiuliai. Žmonės gali stovėti šalia ir jaustis tarsi patys patekę į paveikslo vidų“, – sako menininkas.

Rugpjūčio 31-ąją, paskutinę kalendorinės vasaros dieną, Vilniaus centre veikiančiame siaubo viešbutyje įvyko išskirtinė menininko Dominyko Jaro paroda. Netikėta erdvė – pritemdyti koridoriai, girgždantys laiptai ir šiurpą kelianti atmosfera – tapo neatsiejama ekspozicijos dalimi.  Abstrakčiojo ekspresionizmo stiliumi kuriantis menininkas neįprastą vietą parodai pasirinko neatsitiktinai: „Norėjau, kad atėjusieji į parodą ne tik pamatytų paveikslus, bet ir juos išgyventų.

Garsiausiai pasaulyje rekordų knygai – „Guinness World Records“ sukanka 70 metų. Šioje knygoje, kurią sukurti kadaise įkvėpė ginčas, koks paukštis yra greičiausias, šiandien įregistruota dešimtys tūkstančių įvairiausių pasiekimų – nuo ilgiausios nosies iki greičiausio česnako pjaustymo.

Vienas paslaptingiausių ir nuo žmonių akių akylai saugomas objektas – Petrašiūnų elektrinė Kaune kartą metuose atveria vartus. Tad norinčiųjų į ją patekti tūkstančiai, o nemokami bilietai išgraibstomi per kelias valandas. Ten kur įprastai ūžia įrengimai, dabar gimsta gyvas meninis paveikslas. Petrašiūnų elektrinė transformuojasi ir virsta išskirtine kūrybos erdve. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia „pikantiška“ paroda, kurioje eksponuojami seksualūs, kelis šimtmečius skaičiuojantys, radiniai iš Lietuvos ir Europos. Vilniaus vyskupo rūmų teritorijoje archeologų aptiktas ąsotėlis su falu net 30 metų laukė savo šlovės valandos – archeologai kuklinosi visuomenei parodyti tokią istoriją.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ar norėtumėte pamatyti, kaip tiksliai atrodė prieš daugiau nei 3 milijonus metų gyvenę žmonės? Galite tai padaryti Prahoje, Čekijos nacionaliniame muziejuje. Pirmą kartą istorijoje į Europą atgabenti seniausi kada nors rasti primatų skeletai, kurie įprastai net nėra eksponuojami. Prahoje, nacionaliniame Čekijos muziejuje, pristatyta unikali paroda – „Lucy & Selam“ – seniausių aptiktų primatų skeletai.

Londone atgyja garsiausios pasaulyje laivo katastrofos istorija. Jungtinės Karalystės sostinėje atidaryta paroda apie „Titaniką“, kur užsidėjus virtualios realybės akinius galima atsidurti tiesiai ant legendinio laivo denio. Lankytojai išgyvena kelionę nuo išplaukimo iki tragiškos pabaigos. Unikalūs eksponatai ir detalės iš žymaus filmo dar labiau padeda pajusti dramą.

„Gyvendama toli, Pietų Prancūzijoje, vis dažniau jaučiu poreikį atsigręžti į vietas, kurios mane formavo ir kaip žmogų, ir kaip kūrėją“, – sako Prancūzijoje gyvenanti menininkė Rūta Jusionytė. Klaipėdoje, jos gimtajame mieste, atidaryta jos personalinė paroda „Empatija“, rašoma pranešime spaudai. Paroda šeimos įkurtoje erdvėje R. Jusionytės paroda surengta Klaipėdos galerijoje „Jusionis“. Menininkės pavardės ir galerijos sutapimas – neatsitiktinis.

Trys šimtai naujai įsigytų ir dovanotų per pastarąjį dešimtmetį meno kūrinių – vieni, kurie jau yra kultūros paveldas, o kiti, nors ir neseniai sukurti, bet dabar tokie vertingi, kad išties greit gali tuo paveldu tapti. Būtent juos parodoje „Tarp aušrų“ ir pristato meno mylėtojams Lietuvos Nacionalinė dailės galerija. Tiesa, tie trys šimtai eksponatų tėra tik dalis visos 22 tūkstančių meno kūrinių kolekcijos, kurią Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kaupė 10 metų.

Emocingiausi 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinių žaidynių kadrai nuo antradienio skirti Klaipėdos miesto gyventojams ir uostamiesčio svečiams. Vytauto Dranginio nuotraukų, kuriose užfiksuotos mūsų šalies paralimpiečių emocijos, paroda atidaryta Klaipėdos sporto ir sveikatingumo klube „Impuls“.   Atidaryme dalyvavo Klaipėdos „Impuls“ klubo vadovė Filomena Matuzevičiūtė-Lūžienė, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius ir generalinė sekretorė Asta Narmontė, veteran...

Jono Daniliausko paroda „Moterys vakarėjant“ kviečia pažvelgti į moterį kaip į paslaptingą, daugialypę būtybę, kuri jungia kaimo ramybę, miestietišką laisvę ir mitologinį subtilumą. Tapytojo kūryboje moteris tampa emociniu paveikslo centru, per kurį menininkas perteikia vakaro nuotaiką, gamtos ryšį ir subtilų plastinį grožį. Parodos darbai pasižymi jausmingu, kontrastingu koloritu bei klasikinio modernizmo ir liaudies meno įtaka, rašoma pranešime spaudai.

Šią savaitę „Brazzi Studios“ terasoje įvyko išskirtinis kūrybinės bendruomenės renginys – oficialiai pristatyta „Brazzi Academy“, naujos kartos fotografų ugdymo sistema. Tarp saulėlydžio, muzikos, pokalbių ir kūrybinių industrijų atstovų įvyko ir simbolinis „raketos paleidimas“, pažymintis fotografijos akademijos startą – pažadą augti, kilti ir skleisti fotografijos meistrystę tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Dvi karalienės ir dvi ypatingos istorijos. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta tarptautinė paroda apie Lenkijos karalienę Barborą Radvilaitę ir Švedijos – Kotryną Jogailaitę. Paroda kviečia pažvelgti į istorines moteris ne tik kaip į karalienes, bet ir kaip į įtakingas asmenybes. Auksuota Kotrynos Jogailaitės, Švedijos karalienės ir jauniausios Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukros, karūna yra atvežta iš Švedijos.

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ atidaryta nauja paroda „Išmanymo šešėlyje. Skulptūra iki konteksto“ skirta skulptūrai kaip žanrui, tiksliau – pačiai skulptūros prigimčiai. Parodoje pristatoma skulptūros kolekcija: Lietuvos menininkų kūriniai nuo XIX a. pabaigos iki šiandien – nuo tradicinių mažųjų formų iki konceptualių darbų, artimų instaliacijai.

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ atidaryta nauja paroda „Išmanymo šešėlyje. Skulptūra iki konteksto“ skirta skulptūrai kaip žanrui, tiksliau – pačiai skulptūros prigimčiai. Parodoje pristatoma skulptūros kolekcija: Lietuvos menininkų kūriniai nuo XIX a. pabaigos iki šiandien – nuo tradicinių mažųjų formų iki konceptualių darbų, artimų instaliacijai.

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ atidaryta nauja paroda „Išmanymo šešėlyje. Skulptūra iki konteksto“ skirta skulptūrai kaip žanrui, tiksliau – pačiai skulptūros prigimčiai. Parodoje pristatoma skulptūros kolekcija: Lietuvos menininkų kūriniai nuo XIX a. pabaigos iki šiandien – nuo tradicinių mažųjų formų iki konceptualių darbų, artimų instaliacijai.

Šeštadienį sostinę užliejęs trečiasis Vilniaus šaltibarščių festivalis (angl. „Vilnius Pink Soup Fest“) nustebino ne tik rožinės spalvos gausa drabužiuose – šaltibarščių dvasia persikėlė ir į skiautinių parodą. Stilizuoti šaltibarščiai, prie stalo, ant kurio pagrindinis akcentas yra šaltibarščiai, susirinkusi šeima, dubenėlis šaltibarščių ir ąsotis kefyro kaimiškame saulėlydžio peizaže – tik dalis skiautinių, kuriuos susirinkusieji galėjo išvysti šaltibarščių festivalio parodoje.

Kuo vadovaujamės kurdami ir valdydami savo miestus – kultūra ar grubiu dominavimu? Tokį svarbiausią klausimą savo meno tyrime apie viešojo ir privataus intereso derinimą Vilniaus senamiestyje uždavė Vilniaus dailės akademijoje magistro studijas šiais metais baigianti teisininkė, paveldosaugos aktyvistė ir menininkė Rėda Brandišauskienė.

Seime antradienį atidaryta fotografijos paroda „Paryžius 2024“, kviečianti prisiminti emocingiausias pernai Prancūzijos sostinėje vykusių vasaros paralimpinių žaidynių akimirkas.   Į Vytauto Dranginio nuotraukų parodos atidarymą susirinko būrys Seimo narių, Lietuvos paralimpinio komiteto atstovai ir partneriai, paralimpinės komandos sportininkai.   „Sportininkų vardu galiu tvirtai teigti, jog mums, Lietuvos paralimpinės rinktinės nariams, šiandien – ypatinga diena.

Seime antradienį atidaryta fotografijos paroda „Paryžius 2024“, kviečianti prisiminti emocingiausias pernai Prancūzijos sostinėje vykusių vasaros paralimpinių žaidynių akimirkas. Į Vytauto Dranginio nuotraukų parodos atidarymą susirinko būrys Seimo narių, Lietuvos paralimpinio komiteto atstovai ir partneriai, paralimpinės komandos sportininkai, rašoma pranešime spaudai. „Sportininkų vardu galiu tvirtai teigti, jog mums, Lietuvos paralimpinės rinktinės nariams, šiandien – ypatinga diena.

Yra bijančių aukščio, vorų, uždarų patalpų, o štai jauna panevėžietė gali laipioti dvylikaaukščių stogais, bet paniškai bijo senatvės.  Tiesa, mergina bando ieškoti ir vaistų šiai paniškai baimei įveikti. Jaunoji menininkė stengiasi su senatve susidraugauti per fotoobjektyvą. Gilus žvilgsnis, kaip ir veidą vagojančios raukšlės, atspindi visiškai nepagražintą būtį. Dar viena sustabdyta akimirka – godžiai dūmą traukiantis žilabarzdis.