Ne mažiau stiprūs, sako Š. Joneikis išlieka ir sentimentai pirmajai jo Alma mater – Vilniaus dailės akademijai:
„Aš mėgau Akademijoje viską – jos pastatų architektūrą, aplinką, žmones. Į valgyklą ir studijas baigęs užsukdavau. Visada gera praeiti aliejumi kvepiančiais koridoriais, pamatai naujų skulptūrų, paveikslų.
Gal kiek ir romantizuoju, bet išties – į pamokas keldavausi labai sunkiai, o į paskaitas Akademijoje – visiškai lengvai. Būdavo, keliesi netgi po vakarėlių, skaudančia galva, ir eini piešti. Savo noru, niekieno nevaromas“.
Vilniaus dailės akademija iki šiol kelia šiltus prisiminimus
Smagūs prisiminimai Š. Joneikį vis grąžina atgal, į Dailės akademijos kiemus ir sales. Šiais metais Šarūnas pradėjo ketvirtą kartą vykstančios Baigiamųjų darbų parodos koncertą.
Vilniaus dailės akademijos fakultetuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose iki birželio 13 dienos vyksianti paroda visuomenę supažindina su nauja dizainerių, architektų, restauratorių, scenografų, meno kuratorių ir menotyrininkų karta. Didžiausias Lietuvoje jaunųjų kūrėjų pristatymas šiais metais subūrė daugiau nei 400 absolventų.
Paklaustas, koks buvo jo baigiamasis darbas Vilniaus dailės akademijoje, Š. Joneikis prisimena projektą „Beieškant Mona Lizos“.
Naudodamas senovinę reprodukavimo techniką, menininkas mėgino išsiaiškinti, kodėl paveikslas dažniau vadinamas ne tikruoju pavadinimu – „Gioconda“ („Džokonda“), o „Mona Liza“. „Buvo įdomu“, – prisimena ir pasakoja, kad į meno veiklas dar mažą jį nukreipusi močiutė.
Šarūnas darželio nelankė, daug laiko leisdavo su močiute, kartu lipdė, piešė. Dažnai ir pagrodavo.
„Vienu metu dvejojau, ką iš tiesų norėčiau veikti. Kadangi lankiau Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklą, buvo lyg ir natūralu pasinerti į vizualumą, o ir Vilniaus dailės akademijoje studijuojantys bičiuliai patarė – išmoksi piešti, bus amatas“.
Savo sprendimo menininkas nė kiek nesigaili. Sako, šiandien greičiausiai darytų lygiai taip pat – studijos Akademijoje suteikė ne tik amato pagrindus, bet ir platesnį suvokimą apie kūrybą, kurioje susipina visos meno sritys.
Muzika ir dailė kalba ta pačia kūrybos kalba
Anot Šarūno, dailėje ir muzikoje veikia panašūs principai – ritmas, įtampa, atoslūgis, kompozicija. Skiriasi tik kalba, kuria kūrinys prabyla į žiūrovą ar klausytoją.
„Mano dėstytojas Rimvydas Kepežinskas visada akcentuodavo – jaučiasi, kad muzikuoji, gerai jauti ritmą, o jis svarbus ne tik muzikoje, bet ir dailėje, grafikoje. Muzika ir vizualieji menai tarnauja vieni kitiems, šios sritys susijungia“, – pasakoja.
Kaip tik todėl ir šiandien, kai kasdienybę užvaldžiusi muzika, dailės Šarūnas nenori išbraukti.
Anksčiau kūręs albumų viršelius, koncertų plakatus Lietuvos ir užsienio atlikėjams, jis vis dar piešia, tapo, o kartais pagalvoja apie naujus vizualiųjų menų projektus.
„Galbūt tikrai ateis laikas, kai norėsis ramiai pabūti savyje, papasakoti istorijas tylesniais būdais – papiešti, palipdyti“, – rimtai sako muzikantas ir priduria tikintis, kad kūryba mezga santykį su kitais žmonėmis, todėl svarbu ja dalintis, ją rodyti ir sulaukti reakcijų.
VDA baigiamųjų darbų parodų ekspozicijos – Vilniuje, Kaune, Telšiuose ir Klaipėdoje
Baigiamųjų darbų parodos ekspozicijos Vilniuje išsidėsčiusios VDA parodų salėse „Titanikas“, 5 Malūnai“, kitose Senųjų ir Naujųjų rūmų erdvėse, VDA galerijose „Akademija“, „Artifex“, „Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“, VDA lauko ekspozicijų erdvėje „Lauko ekspo + 1000“ ir kitose Vilniaus galerijose.
Kaune ekspozicijos pristatomos VDA Kauno fakulteto erdvėse ir galerijoje „Muitinė“, galerijose „Meno parkas“ ir „Balta“, projektų erdvėje „Avietė“ bei laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje.
Telšiuose paroda vyksta VDA Telšių fakulteto erdvėse, VDA Telšių galerijoje, Žemaičių muziejuje „Alka“.
Klaipėdoje darbai eksponuojami VDA Klaipėdos fakulteto „Daržų“ galerijoje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
