Pasak Berlyne gyvenančio ir dirbančio marijampoliečio Aivaro Gorskio, šventiškos nuotaikos Vokietijoje įsivyravo prasidėjus adventui, t. y. keturias savaites prieš pačias Kalėdas. „Religingo vokiečio namuose buvo puošiamas advento vainikas su keturiomis žvakėmis ir kiekvieną sekmadienį uždegama viena žvakė. Galiausiai per Kūčias jau degė visos keturios žvakės“, – pasakojo A.Gorskis.
Advento laikotarpiu Vokietijoje prasideda itin populiarios tarp vietos gyventojų ir turistų kalėdinės mugės, kuriose galima įsigyti visokiausių šventinių dekoracijų, rankdarbių, naminių saldumynų, pavalgyti riebių dešrelių, išgerti karšto vyno.
„Vokietijoje per Kalėdas kepamas tradicinis vaisinis pyragas, gardinamas kardamonu, cinamonu, marcipanų įdaru, razinomis, riešutais ar migdolais, o puošiamas cukriniu glajumi, – pasakojo A.Gorskis. – Kalėdas pradedama švęsti gruodžio 6 dieną, kuri vadinama Švento Mikalojaus (Nikolaus) diena. Vaikai išvakarėse nublizgina savo batus ir pakabina juos prie židinio arba palieka laiptinėje už durų. Kalėdų naktį juos aplanko šv. Mikalojus. Jei vaikai buvo geri, jis prideda į batus saldumynų, o jei blogi – palieka tik medžio šaką. Be to, šią dieną vaikai rašo laiškus su dovanų pageidavimais Kalėdų Seniui ir taip pat įdeda į batus.“
Vokiečiai, A.Gorskio teigimu, Kalėdų eglutę namuose dažniausiai puošia Kūčių dieną, klausosi senų kalėdinių dainų ir tai yra ypatingas įvykis šeimoje. Kūčių stalo valgiai lietuvius tikrai nustebins – pagrindinis patiekalas, pasak lietuvio, būna antis arba šernienos kepsnys! „Pasninko vokiečiai nesilaiko, visi čia mėgsta sočiai ir riebiai pavalgyti, – šypsodamasis pasakojo vyras. – Desertui namų šeimininkės kepa obuolius su varškės įdaru. Per Kalėdas aplankomi draugai ir gimines.
Amerikietiškai norvegiškos
Tarp Kupiškio ir tolimojo Bergeno (Norvegija) besiblaškanti Ieva Janusonytė jau pamėgo didžiąsias metų šventes sutikti atšiaurioje fiordų šalyje. „Centrinėse Norvegijos miestelių aikštėse Kalėdų laikotarpiu šurmuliuoja smagios mugės, kuriose visada dalyvauja kameriniai arba vienuolių chorai. Žmonės gieda ne tik norvegiškas, bet ir angliškas kalėdines giesmes. Suaugusieji mėgaujasi karštu vynu, o mažieji smaguriauja saldžia kalėdine ryžių koše, – pasakojo reimigrantė. – Kalėdinės mugės dažnai veikia vos kelias savaites, todėl visi norvegai būtinai nori jose apsilankyti. Jiems tai didelis įvykis.“
I.Janusonytė pasakojo, kad norvegų Kūčių stalas į lietuvių visai nepanašus. Norvegai Kalėdų išvakarėse kremta džiovintos avienos šonkauliukus su bulvėmis, valgo ryžių košę ir tradicinę l iutefisk (pūdyta džiovinta menkė, kuri kepama orkaitėje, skaninama spirgučiais ir patiekiama su virtomis bulvėmis). „Tai tikras išbandymas lietuvio skoniui, – juokėsi Ieva. – Man tas patiekalas iki šiol atrodo keistas: ir kvapas, ir skonis labai specifiški.“
Valgymas norvegams yra labai svarbi švenčių dalis. Daugelyje namų vis dar valgomas senovinis patiekalas rommegrot (miltų košė). Pasak, I.Janusonytės, Kalėdos Norvegijoje neįsivaizduojamos be namuose keptų sausainių, kurių kiekviena save gerbianti šeimininkė stengiasi iškepti ne mažiau kaip septynių rūšių. „Ko gero, iš čia kilęs ir šventinio patiekalo pavadinimas „Septyni vaikai“, – pasakojo lietuvė.
Nuolat besišypsanti I.Janusonytė prisiminė, kad norvegiškos Kalėdos neįsivaizduojamos be raudonos spalvos. „Labai raudonos čia tos Kalėdos – tarsi amerikietiškos. Ne veltui Norvegija yra vadinama Europos Amerika. O ir Naujieji metai čia – amerikietiškai triukšmingi: daug fejerverkų, pilni barai švenčiančiųjų. Tiesa, šventinis gėrimas – akevit – tikrai unikalus: tai iš bulvių gaminama degtinė“, – sakė amerikietiškai norvegiškas šventes pamėgusi lietuvė.
Speciali kalėdinė produkcija
Drėgnu Klaipėdos oru persmelktoje Danijoje šventinės nuotaikos juntamos jau gruodžio pradžioje. Kopenhagos universitete dirbanti Milda Ulonaitė pasakojo, kad danai mėgsta itin gausiai puošti savo namus: sienas ir balkonus jie nukabinėja žybsinčiomis lemputėmis. „Kaimynai varžosi, kuris gražiau papuoš savo sodybą. O Kalėdų eglutė kambaryje puošiama gan kukliais žaislais“, – sakė M.Ulonaitė.
Pasak Mildos, danai, kaip ir lietuviai, švenčia ir Kūčias, netgi valgo kažką panašaus į mūsų kūčiukus. „Tie daniški kūčiukai apliejami keisto skonio padažu, kuris lietuviui ne itin priimtinas, – šypsojosi Milda. – Kalėdų dieną šeimos skirstosi, susitinkama su draugais.“
Mergina per keletą gyvenimo Kopenhagoje metų pastebėjo, kad Kalėdų laikotarpiu parduotuvėse atsiranda specialiai gaminamų produktų. „Parduotuvių lentynose atsiranda kalėdiniai pyragai, specialia
i verdamas silpnas, vos 1,6 proc. stiprumo alus Jule øl. Visi labai laukia naujų daniškos kalėdinės muzikos kompaktinių diskų, kurių kasmet išleidžiama gausybė“, – įspūdžiais dalijosi M.Ulonaitė.
„Naujieji metai Danijoje sutinkami kaip ir Lietuvoje, tik danai ta proga geria Moet šampaną. Na, o eglė miesto rotušės aikštėje būna tokia skurdi, kad net gėda apie ją ką ir sakyti. Kai nuotraukose pamačiau unikalią Kauno rotušės eglę ir nuotraukas parodžiau draugams danams, jie sakė norintys kitas šventes sutikti Lietuvoje“, – šypsodamasi pasakojo lietuvaitė.
Baziliko ritualas
O štai graikų vaikai vis dar laukia kalėdinių dovanų ir gausiai nukrauto šventinio stalo. Viename Atėnų restoranų dirbanti lietuvė Kristina Rudokaitė sakė nekantriai laukianti graikiškų kalėdinių saldumynų, kuriais darbuotojus švenčių metu vaišina restorano savininkas. „Po 40 dienų pasninko Kalėdų šventės nekantriai laukia ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Namie kepami dideli įvairių formų saldžios duonos kepalai Christopsomo (Kristaus duona). Jų pluta išraižoma šeimos užsiėmimą atskleidžiančiais simboliais arba joje įspaudžiamas kryžius“, – pasakojo K.Rudokaitė.
Kūčių vakaras ir Kalėdos, pasak Kristinos, yra mėgstamiausios graikų šventės. „Kiekvienuose namuose puošiamos eglutės, o stalas nukraunamas riešutais ir figomis, razinomis bei daugybe kitų vaisių. Šeimininkės kepa sausainius k ourambiedes su migdolais ir medumi bei sezaminę baklavą . Pirmą Kalėdų dieną valgoma agvolemono (vištienos, kiaušinių, citrinos sulčių ir ryžių) sriuba bei yiaprakia (panašūs į lietuviškus balandėlius). Svarbiausią vietą ant stalo užima galopoula semisti (kalakutas, kepamas su aviena ir vyno užpilu)“, – šventinio stalo valgius vardijo Atėnuose 3 metus gyvenanti mergina.
„Beveik kiekvienuose namuose pagrindinis Kalėdų simbolis yra negilus medinis dubenėlis su vandeniu, kurio kraštai apsukti baziliko šakelėmis. Kartą per dieną vienas šeimos narys (dažniausiai motina) pamerkia kryželį ir baziliko šakelę į šventintą vandenį ir juo apšlaksto kiekvieną namo kambarį. Taip yra vaikomos piktosios dvasios, – apie graikų papročius pasakojo lietuvė. – Dovanos dalijamos Šv. Baziliko dieną (sausio 1-ąją). Tada atliekamas ir vandens atnaujinimo ritualas – iš visų ąsočių išpilamas senas vanduo ir į juos pripilama švento Baziliko vandens.“
Liepsnojanti Kalėdų eglė
Tbilisio priemiestyje gyvenantis istorikas Isandrijus Linkus pasakojo, kad gruzinai, kaip ir graikai, Kalėdas, kurios čia vadinamos Šoba, švęs sausio 7 d. Pasak istoriko, gruzinų Kalėdų eglutė skiriasi nuo tradicinių Europoje puošiamų žaliaskarių – ji lipdoma rankomis iš medžio drožlių. „Tokia rankų darbo eglutė chichilaki dažniausiai būna apie pusmetrio aukščio ir dekoruojama džiovintais vaisiais, – pasakojo I.Linkus. – Kalėdų dieną gruzinai apsirengia specialiais apdarais ir eina į gatvę vieni kitų sveikinti, o vaikai gauna saldainių.“
„Pagrindiniai Naujųjų metų sutiktuvių patiekalai yra satsivi (iš riešutų gaminamas padažas, kuriame mirkoma šalta mėsa arba žuvis ir valgoma su šviesia duona), kiauliena, marinuoti užkandžiai, chačiapuri (panašus į picą kepinys su sūriu viduje), čiurčelos (pagrindinis gruzinų saldumynas – vynuogių sirupu apipilti žemės riešutai, kurie vėliau išdžiovinami ir patiekiami į stalą). Ant šventinio stalo turi būti kuo daugiau saldumynų. Tikima, kad jei bus laikomasi tradicijų, kitais metais bus saldesnis gyvenimas“, – šventines gruzinų tradicijas atskleidė I.Linkus.
O štai pagrindinis Naujųjų metų sutiktuvių akcentas yra, pasak I.Linkaus, Kalėdų eglutės sudeginimas! „Gruzinai tiki, kad tokiu būdu atsikrato bėdų ir problemų“, – sakė istorikas.
Pasaulis Naujuosius pasitiko triukšmingai
Australija. Pasaulinės linksmybės prasidėjo malonią vasaros naktį Sidnėjuje, kurio dangų nušvietė 6,9 mln. dolerių (18 mln. Lt) vertės fejerverkai. Jiems vadovavo pasaulinė popmuzikos žvaigždė Kylie Minogue.
Mianmaras. Įspūdingos ugnys žėrėjo didžiausiame buvusios izoliuotos socialistinės šalies mieste Jangone. Maždaug 50 tūkst. žmonių susirinko prie auksinės Švedagono pagodos pirmai istorijoje sekundžių iki Naujųjų metų skaičiavimo ceremonijai ir fejerverkams, kurie laikomi dar vienu įrodymu, kad šalis po kariškių valdymo dešimtmečių atsiveria išoriniam pasauliui.
JAV. Tūkstančiai amerikiečių ir beveik milijardas televizijos žiūrovų visame pasaulyje stebėjo Naujųjų sutikimą Niujorke, kur per iškilmių kulminaciją „The Rockettes“ šokėjų padedamas meras, likus minutei iki vidurnakčio, pasiuntė garsųjį stiklinį rutulį žemyn stulpu. Danguje virš Manhatano prasidėjus fejerverkams, sausakimšose gatvėse žmonės puolė bučiuotis ir šokti.
Rusija. Pagrindinė Rusijos šventė – Naujieji metai – kaip visada buvo pasitikti audringai. Maskvos Raudonoje aikštėje, Sankt Peterburgo Dvorcovaja aikštėje ir kitų miestų centrinėse aikštėse susirinko minios žmonių su kaukėmis ir šampanu, vyko šventinės eisenos. Prezidentas Vladimiras Putinas, sakydamas tradicinį Naujųjų sveikinimą, paragino šalies gyventojus siekti vienybės po 2012 m., kai vyko protestai prieš jo sugrįžimą į Kremlių trečiai kadencijai.
