Pastaruosius ketverius metus Lietuvos mokyklose taikomos patobulintos mokinių ugdymo programos. Jose didesnis dėmesys skiriamas mokinių bendrųjų kompetencijų ugdymui, kurios padėtų mokiniams pasirinkti studijas ir sėkmingai integruotis į darbo rinką. Nors mokiniai teigia pradedantys jausti pasikeitusius ugdymo sistemos prioritetus, tačiau sako vis dar pasigendantys profesinio orientavimo renkantis mokymosi pakraipas mokykloje.
Šiandien mokyklai keliamas uždavinys padėti mokiniui išsiugdyti tiek dalykines, tiek bendrąsias kompetencijas, kurios itin reikšmingos asmens brandai ir rengimuisi tolesniam mokymuisi ir profesinei karjerai. „Galiu pasakyti, kad pastaraisiais metais situacija pamažu keičiasi, mokytojai ne tik perduoda informaciją ir žinias, pamažu atsiranda ir visuomeniškumo pagrindų, daugėja praktinių užduočių“, teigia Lietuvos mokinių parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, dvyliktokė Ugnė Jakubauskaitė.
Ugnė, beveik įpusėjusi paskutiniuosius savo metus mokykloje, sako jau nusprendusi kokias studijas pasirinks. Tačiau politikos mokslų ir ekonomikos studijas rinktis ją paskatino tėvų pavyzdys, visuomeninės veiklos metu gauta patirtis. „Turėjome įvairių paskaitų, mokytojai šnekėjo apie studijų pasirinkimą. Tačiau to neužtenka ir apie tai buvo kalbama šiek tiek per vėlai, kai jau visi buvome pasirinkę mokymosi pakraipas. Norėtųsi turėti daugiau skirtingų profesijų pristatymų, kur turėtume galimybę išgirsti tam tikrų specialybių privalumus“, pasakoja U. Jakubauskaitė.
Už nuoseklų moksleivių profesinį ugdymą ir orientavimą mokyklose atsakingi karjeros koordinatoriai. Vilniaus Ozo gimnazijos Ugdymo karjerai centro koordinatorė Eglė Česnulevičiūtė pasakoja, kad gimnazijoje prieš porą metų buvo pradėtos vesti pasirenkamojo dalyko – karjeros planavimo pamokos 11–12 klasių moksleiviams, siekiant padėti jiems pasirinkti studijų pakraipą ir taip pradėti rengtis profesinei veiklai. Nuo šių mokslo metų gimnazija dalyvauja projekte „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas)“, kurį įgyvendinant gimnazijoje buvo įsteigtas Ugdymo karjerai centras. Užsukę į centrą moksleiviai gali pasikonsultuoti bei atlikti įvairius savęs pažinimo testus, padedančius nustatyti, kokia veiklos sritis jiems tinkamiausia. „Pastebime, kad 9–10 klasių moksleiviams karjeros planavimas dar atrodo tolimas, tuo tarpu 11–12 klasių mokiniai jaučia realų patarimų, konsultacijų šioje srityje poreikį. Nors didesnis įsitraukimas jaučiamas iš vyresnių klasių moksleivių, manau, kad yra naudinga pradėti dirbti šia linkme ir su jaunesniais mokiniais, nes taip jie sužino, kokie gebėjimai ir kompetencijos kokiai profesijai reikalingi ir turi laiko juos ugdyti ir tobulinti“, kalbėjo E. Česnulevičiūtė.
E. Česnulevičiūtė neseniai užsiregistravo iniciatyvos „Kam to reikia?!“ interneto svetainėje ir planuoja pirmąsias pamokas su praktikais. „Šiuo metu ugdymo karjerai centras vykdo 9–12 klasių moksleivių poreikių apklausą, kuria siekiame išsiaiškinti, ko mokiniams labiausiai trūksta kalbant apie karjeros planavimą. Pirminiai apklausos rezultatai rodo, kad jie labiausiai norėtų susipažinti ir pabendrauti su įvairių profesijų atstovais ir apsilankyti įmonėse, kur galėtų realiai pamatyti, kaip planuojamas ir organizuojamas darbas. Tikimės, kad susitikimai su „Kam to reikia?!“ praktikais moksleiviams bus naudingi ir patenkins jų praktinių žinių poreikį“, pasakojo E. Česnulevičiūtė.
