Apie tai, kad už mokyklų durų dažnai smurto aukomis tampa ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, Lietuvoje kalbama tik puse lūpų. Dažnai mokytojų skundai dėl patiriamo psichologinio ar net fizinio smurto nukreipiami prieš juos pačius tiegiant, kad pedagogai nesugeba dirbti su moksleiviais. Dar vienas įspėjimas apie prastėjančių situaciją yra tai, kad anksčiau tik amerikietiškuose filmuose matyti vaizdai apie jaunuolių gatvės gaujas ir į mokyklą atsinešamus ginklus šiandien jau tampa ir lietuviškų mokyklų relybe.
Į mokyklą – tik praleisti laiko
Paprašytas apibūdinti situaciją šalies mokyklose, Lietuvos švietimo drabuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas sakė: „Padėtis šalies mokyklose tragiška, nes apie 70 proc. mokinių į mokyklą ateina praleisti laiko, o ne mokytis. Ateinama į mokykla kartais į antrą ar trečią pamoką, o išeinama prieš šeštą ar septintą. Dar vienas paskatinimas ateiti – nemokamas maitinimas. Tokie vaikai neturi motyvacijos, jiems svarbu prastumti dieną. Šie mokiniai kelia destrukciją tarp bendraamžių, kurie motyvuoti ir nori mokytis, o tuo pačiu žlugdo visą mokymo procesą, nes jų norai ir tikslai yra visai kitokie.“
Pašnekovo teigimu, sunkaus auklėjimo vaikai, priešingai nei jų bendraamžiai, savo ateities nemato šalies aukštosiose mokyklose ir dažnai po mokyklos baigimo, jei ją pabaigti pavyksta, tokie žmonės išvyksta į užsienį.
„Tokie mokiniai prieš savo bendraamžius naudoja smurtą ir patyčias. Kad ir kaip būtų keista, į tokią veiklą dažnai įsilieja vaikai iš vaidinamųjų „gerų“ šeimų – gydytojų, teisininkų, valdininkų. Tokiose šeimose jie auga tėvų aprūpinti, bet, matyt, tėvai vaikams laiko skiria labai mažai, o dėmesio stoką „kompensuoja“ pinigais, tuomet vaikai ima ieškoti įvairių atrakcijų, būdų į save atkreipti dėmesį ir tampa įvairių „pramogų“ organizatoriais", – kalbėjo E. Jesinas.
Buriasi į gaujas ir grasina mokytojams
Pasak pašnekovo, didelė problema yra tai, kad moksleivių drausmė mokykloje nėra vertinama: „Jau nuo pradinių klasių moksleivių elgesys ir drausmė nevertinami, o ketvirtoje ir penktoje klasėje atsiranda nusikaltimų užuomazgos – viskas prasideda nuo mažų vagysčių, reketo, bendraamžių gąsdinimo. Tokie vaikai paaugę buriasi į gaujas ir organizuotai eina vogti į prekybos centrus“, – kalbėjo pedagogas.
E. Jesinas užsiminė, kad neretai neigiamas emocijas mokiniai nukreipia į mokytojus ir net šiems grąsina: „Mokytojui sakoma, kad žinoma, kur stovi jo automobilis, ar kurį darželį lanko jo vaikas. Taip sunkiai auklėjami vaikai „pasisemia patirties“ ir vėliau jų veikla pereina į aukštesnį lygmenį – prasideda detalių rinkimas nuo automobilių, išgėrusių asmenų užpuldinėjimas, plėšikavimas ir kiti smulkūs nusikaltimai. Dar vėliau situacija aštrėja ir nusikaltimai tampa vis sunkesni, ne paslaptis, kad užfiksuojama ir nužudymo atvejų.“
Jaunieji nusikaltėliai – ypač žiaurūs
Pedagogo teigimu, atlikti tyrimai rodo, kad jaunieji nusikaltėliai yra ypač žiaurūs ir jų padaryti nusikaltimai ypač brutualūs, lyginat su pilnamečių asmenų padarytais nusikaltimai: „Neseniai buvo užfiksuotas atvejis, kai viename Lietuvos regionų du vienuolikmečiai padegė savo aštuonmetę žaidimų draugę, prieš tai mergaitę apipylę degiu skysčiu. Vėliau jie prisipažino, kad buvo smalsu pažiūrėti, kaip ji dega. Tokių atvejų yra ne vienas ir ne du: moksleiviai į mokyklą ateina su peiliais ar net atsineša šaunamąjį ginklą“, – kalbėjo pašnekovas.
E. Jesinas užsiminė, kad yra atvejų, kai mokiniai įsiveržė į kabinetą, kuriame buvo mokytojas ir jį sumušė, o bandęs gintis mokytojas buvo apkaltintas smurtu.
Į klausimą, ar tiesa, kad drausminimo priemonės, kurios leistos naudoti mokyklose, visiškai neapsaugo nei mokytojų, nei kitų mokinių interesų, specialistas sakė: „Jei vienas ar du mokiniai ima siautėti pamokos metu, mokytojas neturi jokių priemonių juos sutramdyti ir taip žlunga visa pamoka“.
Mokytojai – bejėgiai
Apie tai, ką realiai gali padaryti pedagogas, drausmindamas mokinius, pašnekovas sakė: „Nieko. Teoriškai galima kreiptis į policiją, rašyti pareiškimą, bet tai užima labai daug laiko, reikia surinkti įrodymus, o geriausiu atveju rezultatas bus toks, kad tėvai bus nubausti 50 litų bauda.“
Pedagogo teigimu, teisinė sistema taip pat nepakankamai funkcionali, kad būtų užkirstas kelias sunkiai auklėjamiems vaikams nusikalsti: „Plėšimais ir nužudymais kaltinami moksleiviai nuteisiami lygtinai ir teismas įpareigoja juos toliau mokytis - taip šie žmonės grįžta į mokyklos suolą.“
Apie tai, kokios priemonės būtų efektyvesnės sprendžiant mokinių elgesio problemas, pašnekovas sakė: „Reiktų įstatymiškai didinti mokinių ir jų tėvų atsakomybę. Estija, spręsdama panašaus pobūdžio problemas, praėjusių metų birželį priėmė įstatymą, kad už netinkamą savo vaiko priežiūrą tėvai gali būti nubausti 700 eurų bauda. Kai mes siekėme, kad panašios drausminės priemonės būtų įvestos ir Lietuvoje, gavome atsakymą, kad tai prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, tuomet kyla klausimas – ar Estija ne ES narė?“
Nusikaltamumas persimetė į kaimo mokyklas
Pašnekovo teigimu, kitose šalyse sėkmingai taikomos tokios priemonės, kaip dalinis šalinimas iš mokyklos tam tikram laikui, skiriamos piniginės baudos tėvams, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tokia bauda gali siekti net 1,5 tūkst svarų. „Vaikas gali būti pašalintas iš mokyklos atsiimant teisę mokytis kitoje bendrojo lavinimo mokykloje ir jam belieka tik vienas kelias – mokytis darbininkiškos profesijos, o apie jokią karjerą negali būti nė kalbos“, – kalbėjo E. Jesinas.
Paprašytas palyginti šalies didmiesčių ir rajonų mokyklų situaciją, pašnekovas sakė: „Moksleivių nusikalstamumas auga ne tik mažuose miesteliuose, bet jau persimetė ir į kaimo mokyklas. Tarp moksleivių, ypač itin jauno amžiaus, plinta alkoholizmas. Duomenys apie šios problemos mastą neviešinami ir niekas nenori to pripažinti, bet į ligonines patenka tik labai maža dalis vaikų. Jau nieko nebestebina dėl girtumo ištikti komos į ligonines patenkantys 9-11 metų moksleiviai.“
Lietuvoje yra ne viena gyvenvietė, kur mokykla yra tapusi vieninteliu švietimo centru, ne jau visuomenei tapo visai nesvarbu, kokia auga jaunoji karta? „Iš dalies taip būtų galima teigti, nes dažnai žmonės, norėdami sudrausminti svetimą vaiką, bijo atsakomųjų veiksmų. Baiminasi, kad duš langų stiklai, bus sugadintas ar suniokotas turtas, nuskriausti jų pačių vaikai, tad, vengiant konflikto, daugelis tiesiog „nepastebi“. Tokių žmonių yra ir tarp mokytojų, kurie leidžia sau nematyti to, kas vyksta visai šalia, nes tai tarsi kova su vėjo malūnais“, – kalbėjo E. Jesinas.
Mokyklos saugo savo įvaizdį
Specialistas pripažino, kad daugelis mokyklų vadovų tokią situaciją yra linkę slėpti, nes saugo mokyklos įvaizdį, bijoma, kad dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus sumažės ir finansavimas, juk paskui kiekvieną moksleivį žygiuoja ir jo krepšelis.
Pašnekovas apgailestavo, kad Lietuvoje vis dar nėra atskirtas vaikų auklėjimas ir ugdymas, o mokytojams dažnai tenka atlikti tėvų darbą. „Užsienyje moksleivių auklėjimu užsiima ne mokytojai, o mokyklose dirbantys auklėtojai, kurie bendrauja su moksleiviu, jo šeima, jei reikia, ir su teisėsauga, o pas mus viskas gula ant mokytojų pečių, kaltinimai, kur mokytojas žiūrėjo, kai vyko vienas ar kitas įvykis - taip pat. Jei mokytojai užsiims auklėjimu, kada vaikus mokysime?“ – klausė E. Jesinas.
Policijos pareigūnai: situacija nėra grėsminga
Naujienų portalo „Balsas.lt“ kalbintas Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, paklaustas, ar mokytojų nuogastavimai dėl prastėjančios situacijos šalies mokyklose kelia nerimą ir policijos pareigūnams, sakė: „Į mūsų funkcijas neįeina situacijos mokyklose stebėjimas, o labiau domina kriminaliniai nusikaltimai, bet aktyviai stebime situaciją, kuri susijusi su nepilnamečių įtraukimu į nusikalstamų grupuočių veiklą ar naujų grupių subūrimą.“
Pašnekovo teigimu, už prevencijos priemonių, susijusių su nepilnamečių girtavimu ar įsitraukimu į nusikalstamą veiklą atsakingi teritorinių policijos padalinių pareigūnai, kurie tiesiogiai dirba su jaunimu.
„Situacija, susijusi su nepilnamečių nusikalstamumu, šiandien nėra labai bloga ir kokių nors potencialių grėsmių šiuo metu nėra“, – kalbėjo A. Roginskis. Į klausimą, ar tiesa, kad nepilnamečių padaromi nusikaltimai yra ypač žiaurūs, pašnekovas sakė: „Sunku pateikti bendrą nepilnamečių nusikaltimų charakteristiką, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Būtina atsižvelgti į aplinką, kurioje vaikas auga, kiek jam tėvai ir artimieji skiria dėmesio.“
Pašnekovo teigimu, tirdami nepilnamečių padarytus nusikaltimus policijos pareigūnai bendrauja ne tik su tėvais, bet ir su mokytojais bei mokyklų psichologais ir, tik surinkus visą informaciją, sudėliojamas visas situacijos kontekstas.
Taip pat skaitykite: