Naujienų portalui tv3.lt Rita, vartodama vaistą per 27 savaites numetusi daugiau nei 23 kilogramus, atvirai papasakojo, kodėl pradėjo vartoti minėtą vaistą, kiek svorio jau pavyko numesti, taip pat prabilo ir apie šalutinius poveikius, su kuriais susiduria daugelis, vartojančių vaistą.
Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis. Dėl savo sveikatos ir mitybos visuomet rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju arba vaistininku.
Sverdama 92 kilogramus ėmė ieškoti būdų, kaip atsikratyti svorio
Vaisto informaciniame lapelyje nurodoma, kad jis skiriamas keliais atvejais. Pirmas – preparatas su tirzepatidu skiriamas suaugusiųjų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, gydymui. Vaistas cukraus kiekį organizme mažina tik tais atvejais, kai jis yra didelis.
Antras – kai suaugusiojo kūno masės indeksas (KMI) siekia 30 kg/m² ir daugiau, t. y. diagnozuotas nutukimas, arba kai KMI yra ne mažesnis kaip 27 kg/m², bet ne didesnis kaip 30 kg/m², t. y. diagnozuotas antsvoris, ir yra su svoriu susijusių sveikatos sutrikimų.
Rita problemų su cukriniu diabetu neturi, tačiau atitiko antrąją sąlygą – jos KMI siekė 35,2 kg/m², diagnozuotas antro lygio nutukimas.
„Mano normalus svoris visada buvo apie 58–60 kilogramų, bet po pirmo vaiko – bum, 10 kilogramų, ir jie liko. Po antro vaiko – bum, dar 10 kilogramų, kurie taip pat liko. Ir toliau, nekeičiant gyvenimo būdo, kilogramai vis kilo ir augo“, – pasakojo pašnekovė.
Didžiausias svoris, kurį pasiekė, – 92 kilogramai. Sako, pamačiusi tokius skaičius išsigando – niekada gyvenime tiek nesvėrė, svoris nuo pat pilnametystės visad laikėsi ties 60 kilogramų riba.
Išbandyti svorio metimo būdai ilgalaikio rezultato nedavė
Moteris pasakoja apie vaistus pirmąkart išgirdusi iš draugės, gyvenančios užsienyje, – tik tuomet daugiau pasidomėjusi sužinojo, kad jie skirti sergantiems cukriniu diabetu, tad galvojo, kad toks sprendimo būdas Lietuvoje – negalimas.
Tiesa, Rita užbėga už akių ir sako, kad būdų, kaip su papildomomis priemonėmis numesti svorio, ieškoti pradėjo po ne vieno bandymo kilogramus numesti savo jėgomis.
Pavyzdžiui, metus laiko taikė protarpinį badavimą – apie 10 valandą pavalgydavo pusryčius, apie 13–14 valandą – pietus ir vakarienę praleisdavo.
„Per metus numečiau 15 kilogramų, bet tik pradėjus valgyti vakarienę visi kilogramai sugrįžo su kaupu – priaugau 25 kilogramus. Viskas sugrįžo ir dar prisidėjo papildomai, metodas buvo trumpalaikis“, – paaiškino ji.
Tuomet metėsi į sportą, buvo dažna viešnia sporto salėje, tačiau ir tai nedavė norimų rezultatų – svoris ne krito, o toliau augo. Moteris sako, kad po sporto būdavo alkana kaip vilkas, tad sugrįžusi namo nesusilaikydavo, mityba, pripažįsta, taip pat nebuvo „pati geriausia“.
Vietoj skrandžio mažinimo operacijos pasiūlė išbandyti vaistus
Rita pripažįsta, kad apie vaistus kaip pagalbinę svorio metimo priemonę iš pradžių nė negalvojo – planavo darytis skrandžio mažinimo operaciją, nes savo jėgomis susitvarkyti nebepajėgė. Vis tik planas pasisuko kita linkme, apsilankius pas gydytoją.
„Susiradau chirurgą, kuris padarytų skrandžio mažinimo operaciją, ir konsultacijos metu jis man pasakė, kad skrandžio mažinimo operacija yra rimta, visam gyvenimui, grįžti atgal nebegalima. Ar tikrai to norite? Paklausė, galbūt noriu pabandyti su vaistais.
Dar perklausiau: „Ar galima Lietuvoje su vaistais?“ Sakė, kad taip, galima, reikia nueiti pas endokrinologą ir gauti siuntimą, kad būtų padaryti visi tyrimai, ir galėsiu išbandyti vaistus“, – viską pakeitusį pokalbį prisiminė R. Bernotaitė-Moussalem.
Gydytojas iškart įspėjo, kad jei vaistai nepadės, jei pasireikš labai stiprūs šalutiniai poveikiai, tuomet galės sugrįžti ir pasidaryti operaciją.
Tik išgirdusi apie galimybę rinktis vaistus, o ne operaciją, Rita savęs paklausė: „Kodėl to nepabandžius?“ Juolab kad svorio kritimas ir atlikus operaciją, ir vartojant preparatą, panašus – nukrenta apie pusė–vienas kilogramas per savaitę. Tai – saugus svorio kritimo tempas.
Po pirmos vaisto dozės iškart pastebėjo kelis dalykus
Pagal gydytojo nurodymus, toliau sekė apsilankymas pas endokrinologę, kuri išrašė siuntimus įvairiems tyrimams – patikrinti, ar nėra jokių ligų, dėl kurių svoris auga. Kaip sako Rita, per pusę metų priaugo penkis kilogramus nieko nekeičiant nei mityboje, nei bendrai gyvensenoje, tad buvo baimės – galbūt už to slypi kokios nors sveikatos problemos?
Tyrimų atsakymai nuramino, kad ji – sveika, teliko pasirinkti norimą vaistą. Vienas iš siūlytų buvo populiarusis „Ozempic“, kitas, naujasis – „Mounjaro“. Pradėjusi skaityti ir domėtis abiem vaistais, pasirinko antrąjį variantą.
Prieš penkis mėnesius kelionė prasidėjo svarstyklėms rodant 90,5 kilogramo. Prisimindama pradžią, pašnekovė sako daug nepatogumų nepatyrusi, nes gydytoja iškart pasakė: jei valgant ims pykinti, valgyti mažesnėmis porcijomis ir labai lėtai.
„Mano pirmi valgymai trukdavo pusę valandos–valandą, valgiau labai iš lėto, kad nesupykintų“, – pridūrė ji.
Taip pat kasdienė užduotis – išgerti tris litrus vandens. Tai taip pat padeda sumažinti šalutinius poveikius. O pokyčius teigia pastebėjusi jau po pirmosios dozės susileidimo:
„Man po pirmos dozės labai stipriai pasijuto, kad aš esu visiškai soti ir išsijungė maisto „triukšmas“ (angl. food noise). Kai skaičiau apie šiuos vaistus, rašė, kad jie suteikia sotumo jausmą, ir iškart pagalvojau: aš juk ir soti galiu valgyti, ir noriu valgyti, noriu suvalgyti kažką skanaus.
Dabar, jeigu žinau, kad spintelėje yra šokolado, aš apie jį net nebegalvoju. Ir atsimenu, dar vaikus pasiėmusi iš darželio, jau buvau prižadėjusi, kad po jo važiuosime pirkti ledų, – ir aš pirmą kartą nepirkau jų sau, nes tiesiog nenorėjau.“
Prakalbo apie šalutinius poveikius
Vis tik ji pripažįsta, kad pirmasis mėnuo, kalbant apie šalutinius poveikius, buvo sunkesnis – pirmiausia, apimdavo stiprus šaltkrėtis. Nors visi šeimos nariai namuose vaikščiojo apsirengę marškinėlius trumpomis rankovėmis, nes šilta, Rita rengdavosi keliais sluoksniais, kad įveiktų jaučiamą šaltį.
„Bet tai nebuvo nuolatinis pojūtis. Užeidavo kokiai valandai, dviem, paskui viskas vėl būdavo normaliai. Bet šaltis pirmą mėnesį labai krėtė“, – atviravo pašnekovė.
Kitas šalutinis poveikis – išdžiūvusi burna. Net atsigėrus vandens atrodydavo, kad ji sausa ir niekas nepadėdavo, bet tik pirmąjį mėnesį. Du kartus buvo apėmęs ir siaubingas nuovargis. Pastarasis buvo toks stiprus, kad kelias dienas reikėdavo save versti kažką daryti, o jei negalėdavo prisiversti – gulėdavo lovoje ir skaitydavo knygą.
Kaip dar vieną nepageidaujamą poveikį ji išskyrė pilvo spazmus, vis tik pažymi, kad juos patyrė tik kartą – daugiau jie nebesugrįžo, o, kiek domėjosi, tai gali būti vienas iš vaistų vartojimo poveikių.
Rita pasakoja, kad šie šalutiniai poveikiai eigoje ėmė pasirodyti vis rečiau, tačiau dabar susiduria su kitomis problemomis. Ji pastebi, kad ėmė stipriai slinkti plaukai – kone kuokštais. Moteris šypteli, kad plaukų turi daug ir viliasi neteksianti jų nedaug, nes, kiek teko skaityti, kai kurioms išslenka ir 70 proc. plaukų.
Kad slinkimas būtų kuo mažesnis, R. Bernotaitė-Moussalem sako papildomai vartojanti maisto papildus: kolageną, reikalingus vitaminus (D, B), magnį. Sako, anksčiau tai neatrodė taip svarbu, o dabar, vartojant vaistą, tai yra būtina.
Kitas šalutinis poveikis, kurį jaučia iki šiol, – vidurių užkietėjimas, su kuriuo kovoja į mitybą įtraukdama daugiau skaidulų, t. y. didžiąją dalį lėkštėje dabar užima įvairios daržovės. Šalia – baltymai, kurie būtini vartojant preparatą, nes tirpsta ne tik kilogramai, bet ir raumenys. Stipriai sumažėjo suvartojamų angliavandenių kiekis – ne dėl to, kad save stipriai riboja, o dėl sumažėjusio poreikio prie mėsos į lėkštę įsidėti bulvių ar kito angliavandeniais gausaus garnyro.
Papasakojo, kas pasikeitė pradėjus vartoti vaistą
Be to, pasakodama apie tai, kas pasikeitė, R. Bernotaitė-Moussalem priduria ir tai, kad nustojo užkandžiauti. Anksčiau labai mėgo saldumynus, o jei spintelėje turėdavo šokoladą, neapsiribodavo vienu gabalėliu – suvalgydavo visą 100 gramų ir dar atrodydavo maža:
„Tarp pusryčių ir pietų visada užkandžiaudavau, tarp pietų ir vakarienės vėl kažko užkąsdavau. Buvo labai daug užkandžiavimų ir tai buvo mano silpnybė. O dabar užkandžiavimų visiškai neliko ir, man atrodo, tai yra pagrindas, kodėl svoris krenta.“
Paklausta apie fizinį aktyvumą, moteris sako kasdien nueinanti bent 10 tūkstančių žingsnių. Vis tik planuoja, kad po kurio laiko vėl sugrįš į sporto salę, nes norimą svorį – 60 kilogramų – tikisi pasiekti iki Naujųjų metų, o tada ims mažinti vaisto dozę ir galiausiai jo atsisakys.
Vaistų planuoja atsisakyti
Šiuo metu kartą per mėnesį ji leidžiasi mažiausią dozę – 2,5 miligramo. Kadangi vaisto negalima leisti į tą pačią vietą, naudoja programėlę, kurioje pasižymi vietą, į kurią leidosi prieš tai, – taip visada žino, kad nepataikys ten pat.
Pasakodama apie planus ateityje atsisakyti vaisto, ji sako girdėjusi, kad tai – visam gyvenimui, kad kitiems nustojus jį vartoti svoris atauga, tačiau yra ir sėkmės istorijų žmonių, kurie nutraukė vartojimą ir toliau džiaugiasi rezultatais.
„Dabar trečiadieniai pas mane – vaistų diena, bet toliau planuoju leistis kas 10 dienų, paskui gal kas 14 dienų. Mažinsiu dozę ir taip po truputį bandysiu „atjunkyti“ save, bandysiu pati kontroliuoti savo alkį ir maisto „triukšmą“, – ateities planus dėstė pašnekovė.
Apibendrindama pasiektus rezultatus, Rita šypteli – seniau pažiūrėjus į save veidrodyje norėdavosi verkti, o dabar ji šypsosi. Drabužius pirkti vėl tapo ne kančia, o malonumas, be to, jei kas į ją pažvelgia gatvėje, nebegalvoja, kad tai – dėl to, kad yra stambi. Priešingai – pasidžiaugia, kad akį patraukė jos grožis ir šypsena.
„Psichologinė būsena nežinau, kiek procentų pakilo, dabar tikrai esu daug laimingesnė ir labiau savimi pasitikiu“, – šypsosi vilnietė.
Šiandien ji sako gailisi vieno – kad anksčiau neįsigijo išmaniųjų svarstyklių, kad galėtų tiksliai stebėti, kaip keičiasi jos kūno sudėtis. Mat pradėjo stebėti prabėgus trims–keturioms savaitėms nuo vaisto vartojimo pradžios.
Gydytojas papasakojo apie vaistų poveikį
Anksčiau apie šiuos svorio metimui naudojamus vaistus naujienų portalui tv3.lt pasakojo šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.
Anot jo, pacientų, prašančių išrašyti šiuos vaistus, pasitaiko, tačiau ne taip dažnai, kaip galėtų pasirodyti.
„Šių vaistų paprastai neišrašome be papildomų indikacijų – tam reikalingas gydytojų konsiliumo leidimas“, – teigė gydytojas.
Pasak gydytojo, nors šie naujieji vaistai svorio mažinimui yra išties veiksmingi, jie tikrai neturėtų būti pirmasis pasirinkimas norintiems sulieknėti.
„Šie vaistai yra labai veiksmingi, iš tiesų mažina svorį. Tačiau pirmiausia reikėtų išbandyti kitus metodus – mitybos korekciją, dietologo konsultacijas, didesnį fizinį aktyvumą. Jei visa tai buvo bandyta, bet nepadėjo, tada galime kalbėti apie vaistus, ypač nutukusiems pacientams“, – aiškina jis.
Gydytojas pabrėžia, kad Lietuvoje GLP-1 receptorių agonistai gali būti skiriami pacientams tik po gydytojų komisijos sprendimo.
„Aš, asmeniškai, gana skeptiškai vertinu jų skyrimą, ypač pacientams, kurie net neatitinka nutukimo kriterijų. Tokiais atvejais šių vaistų tikrai neskiriu – geriau nukreipiu pas dietologą ar rekomenduoju kitus gyvenimo būdo pokyčius“, – sakė medikas.
Internete dažnai kalbama, kad šie vaistai tirpdo ne tik riebalus, bet ir raumenų masę. Dėl to keičiasi vaistus vartojančio žmogaus kūno linijos, kai kurie tampa kone neatpažįstami. Pasak gydytojo, šiame teiginyje tikrai yra tiesos.
„Taip, gali mažėti ir raumenų masė. Kol kas dar nėra pakankamai mokslinių tyrimų, kad galėtume padaryti galutines išvadas, bet logiška, kad krentant bendrai kūno masei mažėja tiek riebalų, tiek raumenų“, – kalbėjo I. Aleksa.
Vis dėlto, pasak gydytojo, dažniausi šalutiniai poveikiai yra visai kiti, ir jie neturi nieko bendro su raumenimis: tai nuolatinis pykinimas bei sulėtėjusi skrandžio evakuacija.
Maistas ilgiau užsibūna skrandyje, ko pasekoje žmogus iš tiesų nustoja jausti alkį. Būtent tokiu principu ir veikia šie vaistai: jie nesunaikina riebalų stebuklingai, o tiesiog dirbtinai sustabdo alkio jausmą. Tačiau gydytojas perspėja: tai – tas pats, kaip savęs marinimas badu, nors ir nesijaučiame alkani.
„Žmonės, kurie vartoja šiuos vaistus, jaučiasi nuolat sotūs, pilni, tarsi „prikimštu“ pilvu, lyg būtų sustojęs skrandis. Taip apgaunamas organizmas, bet tai nėra natūralus procesas“, – paaiškino gydytojas.
Ar svoris nustojus vartoti vaistus grįžta?
Didelė dalis pacientų baiminasi, kad nutraukus gydymą svoris grįš. Dėl šios priežasties sklinda kalbos, jog pradėjus vartoti svorio metimo vaistus, teks tai daryti visą likusį gyvenimą. Ar tai tiesa? Pasak gydytojo – dažnu atveju, taip.
„Tikėtina, kad nutraukus vaistus svoris gali sugrįžti. Bet nebūtinai. Jei pacientas, vartodamas vaistus, ėmėsi ir kitų pokyčių – daugiau sportavo, sveikiau maitinosi – tuomet svoris gali nebegrįžti.
Tačiau jeigu žmogus toliau laikosi senų įpročių ir nesiima fizinės veiklos, tuomet svoris sugrįš beveik užtikrintai“, – įspėjo I. Aleksa.
Nors, kaip minėjo gydytojas, svorio metimo injekcijos gali būti išties veiksmingos, jos nėra stebuklingas sprendimas, tinkantis visiems.
Be tinkamų gyvenimo būdo pokyčių jų poveikis dažnai būna laikinas, o šalutinių reiškinių rizika – didelė. Todėl specialistai ragina šiuos vaistus vertinti atsargiai ir tik tada, kai yra aiškios medicininės indikacijos.
Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis. Dėl savo sveikatos ir mitybos visuomet rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju arba vaistininku.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
