Tiems, kurie savo kaimo ar vasaros namuose negyvena šaltuoju metų laiku, šis laikotarpis tampa itin svarbus – nuo tinkamo pasiruošimo priklauso ne tik pavasario darbų lengvumas, bet ir pačios sodybos ilgaamžiškumas.
Žiemai palikta be priežiūros troba, net ir nauja, gali patirti daugiau žalos nei jos pridaro daugelio metų vėjas ar lietus. Todėl sodybos žiemojimo paruošimas nėra tik formalumas – tai savotiškas ritualas, kuris išsaugo ne tik turtą, bet ir ryšį su vieta.
Namas: tylusis žiemos keleivis
Svarbiausia sodybos dalis – pats namas. Nesvarbu, ar tai sena molinė troba su samanomis apaugusiu stogu, ar naujas rąstinis vasarnamis, žiema pastatams yra išbandymas.
Pirmiausia reikėtų pasirūpinti stogu ir lietaus sistema. Net menkiausias plyšys ar nuslinkusi čerpė per kelis mėnesius gali pridaryti bėdų, kai tirpstantis sniegas veržiasi į vidų. Todėl dar rudenį verta apeiti visą pastatą, apžiūrėti stogo dangą, patikrinti lietvamzdžius ir latakus – juos būtina išvalyti nuo lapų, šakelių ir spyglių. Užsikimšęs latakas kaups vandenį, kuris šalant išplės metalo ar plastiko siūles, o pavasarį atneš nutekėjimus į sienas ar pamatų plyšius.
Langai ir durys – kitas svarbus punktas. Svarbu užtikrinti, kad į namo vidų nepatektų lietus ir sniegas, bet oras vis dėlto cirkuliuotų. Geriausia šiek tiek praverti vėdinimo angas ar palikti mažą mikroventiliacijos tarpą. Hermetiškai uždarytas namas per žiemą gali „uždusti“: kaupiasi drėgmė, pelėsis, pūva mediena. Švelnus oro judėjimas palaiko pusiausvyrą tarp šalčio ir drėgmės, leidžia išlaikyti vidaus mikroklimatą. Langų rėmus verta patepti apsauginiu aliejumi ar vašku, kad jie neišdžiūtų ir neįtrūktų.
Viduje pravartu išnešti viską, kas gali sugesti ar pritraukti graužikus: maisto atsargas, sėklas, net muilus ar aliejus. Visus tekstilės gaminius – patalynę, užuolaidas, kilimus – geriausia išdžiovinti ir laikyti sandariai supakuotus. Žiemą pelės ieško šilumos ir medžiagų lizdams, tad net ir gražiai sulankstyta vilnonė antklodė joms atrodo kaip dovana.
Krosnys ir židiniai taip pat reikalauja dėmesio. Prieš žiemą būtina išvalyti kaminą, kad nesikauptų suodžiai ir neliktų pavojaus užsidegti. Krosnies dureles palikite praviras – oras cirkuliuos, o metalinės detalės nepasidengs rūdimis. Jei sodyboje yra elektrinis šildymas ar katilas, jį reikėtų išjungti ir apsaugoti nuo drėgmės. Automatinius jungiklius geriausia palikti išjungtus, tačiau jei yra signalizacija ar šildomas vamzdynas, reikia užtikrinti, kad tam būtina grandinė liktų įjungta.
Ramybė be kibirkšties
Lietuviška žiema – ne tik šaltis, bet ir drėgmė. Net ir išjungta elektros instaliacija gali patirti žalą, jei patalpose kaupiasi kondensatas. Todėl svarbu patikrinti, ar visos jungtys, kištukiniai lizdai ir skydeliai yra sandarūs.
Jei name nėra nuolatinio šildymo, metalo detalės linkusios trauktis ir plėstis, todėl laisvi kontaktai gali sukelti pavojų, kai pavasarį sistema vėl įjungiama. Patartina visus jungiklius ir lizdus apžiūrėti, o jei name yra išorinė instaliacija – apšvietimas ar kiemo rozetės – jas uždengti nuo kritulių.
Daugelyje sodybų yra įrengti įtampos reguliatoriai ar apsaugos nuo viršįtampių. Kai buitinė technika ir kiti įrenginiai nenaudojami, geriausia viską atjungti nuo tinklo. Neužtenka tik išjungti jungiklio – reikia ištraukti kištukus iš rozetės, nes net ir išjungtus prietaisus gali sugadinti įtampos šuolis, jei per žaibavimą ar audrą kyla svyravimai. Taip pat patartina atjungti antenas, interneto modemus, maršrutizatorius ir kitas sistemas. Verta palikti užrašą ant elektros skydelio su informacija, kas išjungta ir kas turi likti įjungta – tai padės pavasarį viską paleisti tvarkingai.
Lauko apšvietimą, jei jis reikalingas apsaugai, galima palikti prijungtą prie judesio daviklio ar laikmačio. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti hermetiškas LED lemputes, kurios atsparios šalčiui ir drėgmei. Geriau vengti kaitrinių lempų – jos linkusios trūkti, kai temperatūra svyruoja. Be to, LED apšvietimas suvartoja mažiau elektros, todėl, jei sodyba turi saulės baterijas ar autonominį maitinimą, tai ekonomiškesnis sprendimas.
Kai vanduo tampa ledu
Didžiausias priešas negyvenamai sodybai – ne šaltis, o vanduo. Vandentiekio ir nuotekų sistema, kuri vasarą atrodo patikima, žiemą gali virsti lediniais spąstais. Užšalęs vanduo plečiasi, dėl ko trūksta vamzdžiai, todėl viską reikia ištuštinti. Jei namas prijungtas prie centrinio vandentiekio, pagrindinį ventilį būtina užsukti, o vandens likučius išleisti iš visų čiaupų. Vamzdžius galima prapūsti oru – tai paprastas, bet veiksmingas būdas pašalinti likučius. Tiems, kurie turi šulinį ar gręžinį, reikia atjungti siurblį, išleisti vandenį iš hidroforo ir palikti atvirus čiaupus, kad sistema kvėpuotų.
Tualetai, praustuvai ir vonios taip pat reikalauja dėmesio. Į sifonus rekomenduojama įpilti šiek tiek neužšąlančio skysčio, pavyzdžiui, automobilių langų ploviklio, kuris neleis susidaryti ledo kamščiams ir apsaugos gumines tarpines. Svarbu, kad skystis būtų biologiškai suyrantis ir nepakenktų aplinkai, ypač jei nuotekos išleidžiamos į vietinę sistemą.
Nuotekų talpyklos ar valymo įrenginiai turi būti patikrinti. Jei jie plastikiniai, vandens lygį geriausia palikti iki pusės, kad talpa nebūtų tuščia – priešingu atveju grunto slėgis šąlant gali ją išstumti. Metalinės talpyklos gali būti paliekamos pilnesnės, bet reikia įsitikinti, kad jose nėra perteklinės drėgmės, kuri šąlant plečiasi. Papildoma apsauga – šilumos izoliacija aplink dangčius ir vamzdžius, kad nuotekos neužšaltų iki pat įėjimo.
Lauko kranai, laistymo sistemos ir žarnos turėtų būti išardytos ir sudėtos į sausą vietą. Net ir nedidelis vandens kiekis žarnoje gali ją suardyti, kai ledas plečiasi. Vandens siurbliai ir filtrai turi būti ne tik išleisti, bet ir laikomi sausoje patalpoje, pavyzdžiui, sandėliuke ar garaže, kur temperatūra išlieka bent šiek tiek aukštesnė nei lauko.
Tvarka – geriausia apsauga
Sandėliukas – tarsi sodybos širdis, kurioje laikomi visi ūkio daiktai, įrankiai, konservai, sėklos. Kad pavasarį jis pasitiktų be rūdžių ir nemalonių kvapų, reikia pasirūpinti švara ir tvarka. Pirmiausia – išnešti viską, kas gali sugesti: bulves, obuolius, daržoves, net konservus, jei nėra tinkamos temperatūros. Per žiemą sandėlyje temperatūra svyruoja, todėl net sandariai užsukti stiklainiai gali prarasti sandarumą.
Metalinius įrankius geriausia nuvalyti ir patepti plonu aliejaus sluoksniu, kad neatsirastų rūdžių. Medienos gaminius – rankenas, lentynas – galima patepti vašku arba sėmenų aliejumi. Plastikiniai kibirai, laistytuvai ir dėžės turėtų būti ištuštintos ir sausos, kitaip žiemą jie gali sutrūkti. Svarbu patikrinti, ar sandėliuke nėra skylučių ar plyšių, pro kuriuos gali patekti graužikai. Jie mėgsta šiltą ir sausrą, todėl verta paspęsti spąstus ar naudoti kvapinius repelentus, tačiau patartina vengti nuodų – pavasarį gali likti nemalonių padarinių.
Sėklas ir trąšas laikykite atskirai, hermetiškuose indeliuose. Drėgmė greitai paverčia trąšas kietais gabalais, o sėklos gali prarasti daigumą. Jei sandėliukas nėra šiltas, sėklas geriau parsivežti į miestą ir laikyti kambario temperatūroje.
Dirvos poilsis
Rudenį, kai paskutinės daržovės iškeliamos į rūsį, daržas lieka nuogas, bet jam taip pat reikia priežiūros. Tinkamai paruošta dirva per žiemą ilsisi, o pavasarį atsilygina derlingumu. Pirmiausia reikėtų išrauti visas augalų liekanas, nes jose žiemoja ligos ir kenkėjai. Vėliau dirvą verta lengvai supurenti ir išlyginti, kad vanduo nesikauptų duobėse. Sunkesnėse, molingose vietose galima palikti grumstus – žiemą jie sušąla, suskyla, ir pavasarį dirva tampa puri.
Jei dirvožemis rūgštus, rudenį pats metas barstyti kalkes ar dolomitmilčius – jie per žiemą spėja sureaguoti ir pavasarį pusiausvyra būna atkurta. Taip pat verta įterpti komposto ar mėšlo, kad mikroorganizmai spėtų jį perdirbti iki pavasario. Tik svarbu mėšlą užarti ar uždengti, kad maistingosios medžiagos neišsiplautų.
Daugelis daržininkų naudoja mulčiavimą – sausų lapų, šiaudų, žolės sluoksnį, dengiantį lysves. Mulčias ne tik apsaugo dirvą nuo išdžiūvimo ir erozijos, bet ir sulaiko sniegą, kuris pavasarį suteikia natūralios drėgmės. Jei turite šiltnamį, jį taip pat verta išvalyti: nuplauti vidines sieneles, išnešti laistymo sistemas. Duris galima palikti šiek tiek praviras, kad viduje nesikauptų kondensatas ir pelėsis.
Medžių ramybė
Medžiai per žiemą kaupia jėgas, o nuo to, kaip juos paruošime, priklauso pavasario žydėjimas. Pirmiausia verta pašalinti visus nudžiūvusius ar ligotus vaisių likučius, nukritusius lapus ir šakas. Juose gali peržiemoti kenkėjai – obeliniai vaisėdžiai, kandys ar šašai. Sveikus lapus galima kompostuoti, tačiau sergančius reikėtų sudeginti ar išvežti.
Kamienus patartina nubalinti kalkių mišiniu – tai ne tik apsauga nuo saulės nudegimų, kai žiemos saulė atšildo žievę, o naktį ji vėl staigiai sušąla, bet ir natūralus būdas atbaidyti kenkėjus. Jaunus medelius galima aprišti eglišakėmis ar specialia tinklelio medžiaga, kad jų nenugraužtų zuikiai ar pelės. Svarbu, kad medžiaga būtų orui pralaidi ir nekauptų drėgmės.
Krūmus – serbentus, agrastus, avietes – reikia patrumpinti, pašalinti senus, išdžiūvusius ūglius. Dirvą aplink juos galima mulčiuoti, o pjuvenų sluoksnis apsaugos šaknis nuo šalčio. Vynuoges ar rožes, jei jos auga sodybos šiltose vietose, taip pat verta pridengti – pakanka sauso lapų sluoksnio ar eglišakių. Pavasarį šią dangą reikia laiku nuimti, kad augalai nepradėtų pūti.
Vaismedžių atramas ir vielas reikia patikrinti. Po sniegingos žiemos ant šakų gali susikaupti didelis svoris, todėl silpnos atramos lūžta. Geriausia naudoti medines atramas, kurias galima pavasarį atnaujinti, o metalines – patepti nuo korozijos.
Švelnus miegas po sniegu
Gėlynas, ypač senosios lietuviškos sodybos, ne mažiau svarbus nei sodas ar daržas. Jis liudija šeimininkų meilę grožiui ir tradicijai. Rudens pabaigoje gėlyną reikia ne tik sutvarkyti, bet ir paruošti pavasario džiaugsmui. Vienmečiai augalai pašalinami, o daugiamečiai apkarpomi paliekant 5–10 cm stiebelius. Jie apsaugo šaknis nuo šalčio ir sulaiko sniegą. Dalis gėlių, pavyzdžiui, bijūnai, ežiuolės ar šeivamedžiai, ištveria net stiprų šaltį, bet tokie jautrūs augalai kaip rožės, levandos ar kai kurios jurginų rūšys reikalauja papildomos globos.
Jurginų gumbus būtina iškasti, nuplauti, nudžiovinti ir laikyti vėsiame rūsyje. Gladiolių, begonijų ir kanų gumbai taip pat žiemoja tik patalpose. Jei sodyboje nėra tinkamos vietos jiems laikyti, geriau parsivežti į miestą. Gėlyną galima uždengti eglišakėmis ar šiaudais – tai tradicinis, bet veiksmingas būdas apsaugoti augalus. Svarbu naudoti sausą, neperpuvusią medžiagą, kad po danga nesikauptų drėgmė ir neatsirastų pelėsis.
Daugelis sodininkų klaidingai mano, kad storesnis dangos sluoksnis reiškia geresnę apsaugą, tačiau per stora danga gali sulaikyti šilumą taip stipriai, kad pavasarį, kai saulė ima šildyti, po ja augalai pradeda dygti per anksti. Svarbu surasti pusiausvyrą – lengvas, orui laidus sluoksnis, kuris sulaiko sniegą, bet leidžia žemei kvėpuoti.
Kai kuriuos augalus verta pažymėti kuoliukais ar mažomis lentelėmis – po storu sniego sluoksniu pavasarį sunku atpažinti, kur buvo pasodintos gėlės, o neatsargiai kapstant galima pažeisti šaknis. Tokie ženklai ne tik padeda išvengti klaidų, bet ir suteikia sodybai tvarkos pojūtį.
Jei gėlynas ribojasi su veja ar takeliais, verta apžiūrėti jų kraštus – ten dažnai kaupiasi lapai ir šakos. Juos reikėtų surinkti, nes pūdami jie traukia drėgmę ir gali paskatinti samanų ar piktžolių plitimą. Pavasarį tokios vietos tampa sunkiai prižiūrimos, todėl geriau iš anksto pasirūpinti švara.
Gėlynų žiemojimas Lietuvoje visada buvo tarsi menas. Mūsų močiutės dengdavo gėles eglišakėmis, linų pluoštu ar net senomis drobėmis, o pavasarį jas su džiaugsmu atidengdavo kaip lobį. Ši tradicija išliko ne be priežasties – ji įkūnija pagarbą gyvybei, kuri per šalčius tyliai laukia atgimimo.
Kiemo ramybė
Kai namas, daržas, sodas ir gėlynas paruošti, lieka dar vienas svarbus aspektas – pati sodybos aplinka. Kiemo tvora, vartai, takeliai, suolai ir kiti smulkūs elementai per žiemą taip pat patiria išbandymus. Mediena sugeria drėgmę, metalas rūdija, o betoniniai paviršiai, nuolat šąlant ir tirpstant, skilinėja.
Medinius paviršius verta peržiūrėti – jei dažai suskilę, prieš žiemą geriau nepalikti jų atvirų. Pažeistas vietas galima lengvai nušlifuoti ir patepti impregnantais arba natūraliu sėmenų aliejumi. Tai ne tik apsaugos nuo drėgmės, bet ir pailgins medžio gyvavimą. Metalinius elementus, ypač vartų vyrius, spynas ir rankenas, galima patepti tepalu ar silikonu, kad neįšaltų ir neužrūdytų.
Jei sodyboje yra terasa ar pavėsinė, geriau išnešti lauko baldus arba juos uždengti specialiais, vandeniui atspariais užvalkalais. Plastikiniai baldai atrodo tvirti, bet žiemą, kai temperatūra krenta, plastikas tampa trapus, o nuo sniego svorio gali lūžti.
Takelius, ypač iš trinkelių ar akmenų, verta apžiūrėti ir užtaisyti plyšius. Į juos patekęs vanduo žiemą plečiasi, o pavasarį gali iškilnoti visą dangą. Žvyrkeliai ar natūralūs takai turėtų būti išlyginti, kad nesusidarytų balos.
Svarbu pasirūpinti ir sodybos aplinkos augmenija. Gyvatvorės – tiek lapuočių, tiek spygliuočių – per žiemą nukenčia nuo vėjo ir sniego svorio. Aukštesnes galima švelniai surišti, kad šakos neišsiskėstų ir nelūžtų. Spygliuočiams naudinga nuvalyti sniegą nuo viršūnių, jei jis šlapias ir sunkus – kitaip gali deformuoti augalą.
Apsauga nuo gyvūnų
Kai sodyba lieka tuščia, ją okupuoja įvairūs žvėreliai, kurie ieško šiltesnių vietų, todėl svarbu užtikrinti, kad į namą ar ūkinius pastatus jie nepatektų. Mažiausi plyšiai prie pamatų ar ventiliacijos angų turėtų būti uždengti metaliniu tinkleliu. Plastikas ar medis tam netinka – graužikai juos lengvai pragraužia.
Rūsius, kuriuose laikomi daržovių likučiai ar gumbai, reikia reguliariai vėdinti. Įėjimus galima apsaugoti kvapais – mėtų, levandų, eukalipto – ar specialiais augaliniais repelentais. Tai natūralus, nekenkiantis aplinkai būdas atbaidyti peles.
Kiaunės ir voverės, ypač sodybose netoli miško, kartais bando įsikurti palėpėse. Kad to išvengtumėte, užtikrinkite, kad stogo kraštai ir ventiliacijos angos būtų sandarios, o šalia namo nebūtų pakabintų vaisių ar lesyklų, viliojančių smalsius gyvūnus.
Kalbant apie didesnius nepageidaujamus lankytojus – žmones, verta pasirūpinti apsaugos priemonėmis. Paprasčiausias būdas – judesio jutikliai su LED apšvietimu, kurie įsijungia naktį. Jei yra galimybė, galima palikti įjungtą signalizaciją ar stebėjimo kamerą, prijungtą prie mobilios aplikacijos. Žiemą tokios sistemos sunaudoja mažai elektros, bet suteikia didelį ramybės jausmą.
Vandens telkiniai ir kiti kampeliai
Ne viena sodyba turi tvenkinį, mažą kūdrą ar dekoratyvinį baseiną. Jie irgi reikalauja dėmesio prieš žiemą. Jei tvenkinyje yra žuvų, reikia pasirūpinti, kad jis neužšaltų iki dugno. Tam galima įrengti aeratorių, kuris palaiko nedidelį vandens judėjimą ir deguonies kiekį. Mažesnius baseinus ar dekoratyvinius fontanus geriau išleisti – vandens likučiai sušalę ardo dangą.
Jei sodyboje yra šiltnamis su stiklo ar polikarbonato danga, būtina patikrinti jo konstrukcijas. Kai sniego daugiau, stogas turi atlaikyti svorį. Verta jį sustiprinti papildomais atraminiais tašais arba bent jau po didesnės pūgos nuvalyti sniegą.
Medinės konstrukcijos, pavyzdžiui, pavėsinės ar liepteliai, taip pat turėtų būti apžiūrėti – įvertinkite, ar nėra įtrūkimų, ar visos metalinės jungtys tvirtos. Ten, kur susikaupia drėgmė, galima naudoti impregnavimą, kad medis nepelytų.
Rūpestis, kuris sugrįžta
Sodybos paruošimas žiemai – tai savotiškas atsisveikinimas su vasara, kai kiekvienas daiktas surandamas savo vietoje, kiekvienas įrankis nuvalomas, o augalai paruošiami žiemos miegui. Šis procesas užima laiko, tačiau suteikia gilaus pasitenkinimo jausmą.
Tiems, kas atvyksta į sodybą tik savaitgaliais, rudens darbai gali atrodyti varginantys, bet patirtis rodo, jog iš anksto pasiruošus pavasaris sutinkamas be rūpesčių. Užšalęs vamzdis, pelių apgraužtas maistas ar pelėsiu dvelkiantis kambarys gali sugadinti ne vieną savaitgalį. Todėl verta investuoti laiko ir dėmesio rudenį, kad pavasarį viskas būtų taip, kaip palikta – švaru, sausa ir saugu.
Autorius: Darius Mykolaitis
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
