Romuvių teigimu, kaip medis jėgų semiasi iš žemės gelmių, taip ir jie dvasinės patirties ir stiprybės semiasi iš senų giesmių, sakmių, padavimų, papročių, iš viso savo protėvių palikimo.
Romuvos bendruomenės tikėjimo tiesų šaltinis – per amžius sukaupta ir tradicijose pasireiškianti dvasinė patirtis.
„Tai ryšys su supančiu pasauliu, su gyvybe ir su didžiosiomis jėgomis, kurios stipresnės už žmogų“, – sako R. Regelskytė.
Rudens lygiadienio reikšmė ir apeigos
Šiandienos romuviai švenčia kalendorines šventes, puoselėja protėvių paveldą ir gyvena pagal senąją pasaulėžiūrą, kurios pagrindas – pagarba žmogui, protėviams, gamtai ir dieviškoms jėgoms.
Kaip pabrėžia vaidilė, tai nėra vien apeigų atlikimas – tai gyva, šiuolaikinį žmogų galinti keisti pasaulėjauta. Ji sako: „Dainuodami senąsias dainas, sutartines, vienas su kitu susijungiame ir taip patiriame tam tikrą pakylėtą būseną.“
Baltų vienybės diena sutampa su Rudens lygiadieniu – gamtos virsmu, kai diena ir naktis tampa lygios. Šis laikas nuo seno buvo suvokiamas kaip riba, kai šviesos ir tamsos jėgos trumpam susilygina, o žmogus kviečiamas „persiversti“ į naują būseną.
„Anksčiau lygiadieniai reiškė šiltojo šviesiojo ir šaltojo tamsiojo laikmečių kaitą, žmonės gyveno derindamiesi prie šio gamtos ritmo, – aiškina R. Regelskytė. – Jų minėjimas padeda žmogui neužstrigti ankstesniame būvyje ir eiti, keistis kartu su gamta.“
Tokiose apeigose svarbi vieta tenka aukai. Šiandien tradicijos prisitaiko prie žmogaus gyvenimo būdo, todėl gyvenantys mieste nebeaukoja gyvulių, juos pakeitė šiaudiniai oželiai bei kitos simbolinės aukos.
„Svarbiausia, kad auka būtų nuoširdi ir žmogaus dvasią žadintų geriems darbams, geresnės ateities siekimui,“ – teigia vaidilė.
Nors šventės vyksta vieną dieną, jų esmė išlieka. Didmiesčiuose – kultūriniai renginiai, ugnies instaliacijos, koncertai. Apeiginės grupės ir bendruomenės švenčia ant piliakalnių, kūrena ugnį, gieda.
Baltų vienybės diena primena ir apie Saulės mūšį
Baltų vienybės diena taip pat primena apie 1236 m. Saulės mūšį. R. Regelskytė, simboliškai lygindama jį su kova už šviesą, pažymi: „Tai buvo pirmas didžiulis mūšis, kurio metu susivienijusios baltų gentys – žemaičiai ir žiemgaliai – sutriuškino kalavijuočius.“
Ši pergalė reikšminga ne tik tuo, kad sunaikino Kalavijuočių ordiną – ji užkirto kelią įsiveržimui į baltų žemes, leido susiformuoti stipresnei Lietuvos valstybei ir įkvėpė kitus didingus mūšius – Durbės ir Žalgirio.
„Mūsų protėviai narsiai ir atkakliai kovėsi su kryžiuočiais šimtmečius. Jei jie būtų pralaimėję, šiandien nebūtume lietuviais, o latviai – latviais. Už tai, kad gyvename savo žemėje, kalbame gimtąja kalba, turime gilias šaknis, tradicijas ir prigimtines teises, turime būti dėkingi protėvių narsai“, – sako pokalbininkė.
Lygiai prieš 25 metus Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.
„Tai diena, kai prisimename savo šaknis, vienybės jėgą ir tautų dvasią. Ji primena, kad suvieniję jėgas galime įveikti stipriausius priešus, kad kartu esame daug stipresni nei atskirai“, – priduria vaidilė.
Šią dieną piliakalniai Lietuvoje ir Latvijoje nušvinta ugnimis
Baltų vienybės dieną visoje Lietuvoje ir Latvijoje piliakalniai ir kalvos nušvinta ugnimis. Tuo pat metu švenčiamas ir Rudens lygiadienis, tad jos stipriai susilieja viena su kita.
Ugnis – pagrindinė apeigos dalis. Leidžiantis saulei, žmonės aplink ją gieda giesmes, dėkoja motinai Žemei už derlių, aukoja aukas, prisimena istoriją, mini ir pagerbia Baltų gentis bei narsius protėvius, dalijasi apeigine duona, gėrimu ir vaišėmis.
Pasak R. Regelskytės, ugnis skleidžia žinią: „Mes esame“. „Ugnis ant kalnų ir piliakalnių – tai ne tik šviesa ir šiluma, tai gyvasties ir vienybės ženklas, – tęsia pašnekovė. – Kai ugnys vienu metu sužimba Lietuvoje, Latvijoje ir kitur, jos susilieja į vieną bendrą baltų balsą, jungiantį mus su protėviais ir žeme.“
Vilniuje apeigai pasirinkta ypatinga vieta – Gedimino kapo kalnas, kur nuo seno besiburiuojantys romuviai užkuria šventąją ugnį. Tai ne tik istorijos, bet ir dvasinės atminties vieta, kur susilieja legendos, protėvių gyvastis ir šiandienos tradicija.
„Ši diena primena apie mūsų broliškumą, mūsų giminystę. Nors buvome skirtingos baltų gentys, mes turime tą patį prigimtinį tikėjimą, artimą ryšį. Mūsų požiūris į gyvastį, į gamtą, tradicijas labai panašus, todėl bendrystė teikia mums galias. Kaip vienas pirštas ir visa ranka – visai kitokia jėga“, – pasakoja vaidilė.
Vienybė – gyva jėga
Baltų vienybės diena jungia istoriją ir dabartį, gamtos ciklus ir žmonių bendruomenę, pergalės atmintį ir ateities viltį. Nors tradicijos įgauna naujus pavidalus, jų esmė – bendrystė, vienybė ir pagarba gamtai – išlieka.
Be to, pašnekovė primena: „Mes nepaveldime žemių iš senelių, mes esame jas pasiskolinę iš anūkų, ir labai svarbu, ką jiems paliksime po savęs.“
Romuviai kviečia susipažinti su protėvių palikimu, jų dvasine gija, perimti tai, kas geriausia ir perduoti ateities kartoms.
Vilniaus romuvos vaidilė Rasa Regelskytė šią dieną ragina būti vieningiems – ne tik šeimoje, draugų rate ar bendruomenėje, bet ir tautoje, juk vienybė nėra tik istorijos atgarsis – tai gyva jėga, leidžianti išlikti stipriems šiandien ir rytoj.
Autorius: Georgijus Neverovskis
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
