Programuotojas Mindaugas Mitkevičius, kažkada nešiojęs -4 dioptrijų stiprumo akinius, per porą metų sugebėjo susigrąžinti sau gerą regėjimą natūraliais būdais.
„Dažnai žmonės sako, kad be akinių nieko nemato ir negali atlikti įprastų kasdienių veiklų, ypač jei akiniai stipresni. Bet čia tik susikurta idėja galvoje. Svarbu prisijaukinti akis, pradėti jomis pasitikėti ir ryškesnis vaizdas, detalės pačios atkeliaus“, - sako Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorius.
Pratybų nauda
Regėjimo gerinimo pratybos Mindaugui padėjo suprasti, kiek daug dalykų jis pats daro nesąmoningai. Pavyzdžiui, kai pereinamuoju laikotarpiu kartais užsidėdavo silpnesnius akinius, nepagalvodavo ar jam tikrai jų reikia, dėdavosi juos automatiškai.
„Keletą kartų prieš užsidedant akinius suvokiau, kad viską matau. Tada dar pažiūrėdavau pro akinius - viskas tas pats. Ir po tokių atvejų supratau, kad akinių nebereikia, nes praktiškai jokio skirtumo tarp ryškumo nebuvo“, - dalinasi savo patirtimi.
Jaunas vyras tikina, kad jo vedamų pratybų metu žmonės pajaučia naudą ir tuo pasidalina iškart: „Kiekvienas žmogus individualus, padeda skirtingi dalykai.
Technikų įvairovė leidžia prisitaikyti prie individualumo ir pateikti konkrečių, būtent jam labiausiai tinkančių patarimų, praktikų. Dažnai nuvertintus svarbius dalykus geram regėjimui - nuolatinį mirksėjimą, kvėpavimą, kūno judėjimą – žmonės atranda iš naujo, pastebėję, kad iš tikrųjų jie mažai mirksi, retai kvėpuoja ir nejuda“.
Pašalinus įtampą regėjimas gerėja
„Žiūrėjimas į tolį atpalaiduoja akis, kurios daugeliu atveju yra įpratę žiūrėti tik į arti esančius objektus: kompiuteris, telefonas, TV, ofiso/buto sienos ir t.t. Dėl to akys patiria įtampą. Vienas dalyvis labai stebėjosi, kaip regėjimas momentais tai pagerėja, tai susilpnėja žiūrint į tolį.
Tokiais atvejais žmonės ima suprasti, kad regėjimas - labai kintantis procesas. Vieną sekundę vienoks, kitą sekundę jau visai kitoks. Mano tikslas yra savo patirtimi ir dalyvių patyrimais sustiprinti pojūtį, kad regėjimas gali gerėti. Tolimesnis progresas priklauso nuo kiekvieno motyvacijos“, - sako pašnekovas.
Mindaugas savo praktikoje vadovaujasi amerikiečių oftalmologo V.H. Beitso paliktomis žiniomis apie regėjimo gerinimą natūraliais būdais: „Daug kam regėjimo praktikos asocijuojasi su akių mankšta, apie kurią V. H. Beitsas niekada nekalbėjo. Jis savo tyrimais ir sėkmingu gydymu įrodė, kad sutrikusio regėjimo savininko gyvenime visuomet yra įtampa.
Pašalinus įtampą regėjimas grįžta pats. Todėl nėra jokio tikslo treniruoti akis, jas reikia kiek įmanoma labiau atpalaiduoti.“
Vaikams pavyksta lengviau
Labiausiai lektorių džiugina stovyklų dalyvių reakcija programos pabaigoje: „Kartais prieš užsidėdami akinius žmonės sako, kad regėjimas nepagerėjo. Tačiau juos užsidėję supranta, kad akiniai tapo per stiprūs.
Kai kurie vaikai sako, kad per akinius nieko nebemato, akiniai visiškai netinka, arba jokių akinių apskritai nebereikia. Vaikams regėjimas grįžta greičiau dėl jų geresnio gebėjimo atsipalaiduoti.“
Ajurvedos akademijoje studijuojantis jaunuolis regėjimo gerinimo praktikų dėka sakosi išmokęs iš naujo pamatyti, pažinti, tyrinėti aplinką, gamtą, garsus, jo kasdienybėje liko mažiau skubėjimo. Prie viso to labai prisidėjo tokios praktikos: spalvų medžioklė, formų medžioklė, atspindžių medžioklė ir visokių kitų objektų ir ženklų medžioklės.
„Kai domimės prieš mus esančiu pasauliu, regėjimas gerėja natūraliai, nes įsijungia vaikiškas smalsumas, atsiranda tiesioginis ryšys tarp vaizdo, akių ir smegenų. Kai pasiduodame nuolatiniam skubėjimui, savo minčių analizavimui, planavimui, akys „atsijungia“, nes įdomiu tampa ne išorinis pasaulis, o vidinis minčių srautas“, - teigia pratybas Vilniuje vedantis vyras.
Sigita Kriaučiūnienė, www.sveikuoliai.lt
