REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Savaitgalį Lietuvą sukrėtė žinia apie staiga aikštelėje užgesusią 39-erių krepšininko Beno Steponėno gyvybę. Žinia apie jo mirtį pasidalinęs vienas Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) įkūrėjų Andrius Čerškus su apmaudu teigė, kad greitosios pagalbos reikėjo laukti net pusvalandį. Pati greitoji tai neigia ir kritikuoja praktiką, kad draugiškose rungtynėse medikai budėti neprivalo.

Savaitgalį Lietuvą sukrėtė žinia apie staiga aikštelėje užgesusią 39-erių krepšininko Beno Steponėno gyvybę. Žinia apie jo mirtį pasidalinęs vienas Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) įkūrėjų Andrius Čerškus su apmaudu teigė, kad greitosios pagalbos reikėjo laukti net pusvalandį. Pati greitoji tai neigia ir kritikuoja praktiką, kad draugiškose rungtynėse medikai budėti neprivalo.

REKLAMA

Penktadienis pažymėtas skaudžiu įvykiu – draugiškų krepšinio rungtynių tarp „KKSC–Elmio“ ir „Biržų“ komandų metu sąmonę prarado, o vėliau mirė Anykščių ekipos 39 metų žaidėjas B. Steponėnas. Apie tai pranešė Anykščių sporto centras.

„Vakar Anykščiuose krepšinio rungtynių metu mūsų draugui Benui sustojo širdis. Jam buvo tik 39-eri. Benas buvo tvirtas kaip ąžuolas, jo pastumt buvo neįmanoma. Ilsėkis ramybėje, bičiuli“, – šeštadienį feisbuke rašė ir vienas iš SKM krepšinio mokyklos įkūrėjų Andrius Čerškus.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, greitoji pagalba į Anykščių sporto centrą važiavo net pusvalandį. „Tikiuosi, LTU Basketball inicijuos reglamento pakeitimus, kad tiek NKL, tiek RKL rungtynių metu privalomai budėtų medikų brigada. Juk laiku suteikus pagalbą galima išgelbėti gyvybę“, – rašė jis.

REKLAMA

Atvyko arčiausiai buvusi brigada

Toks vyro pareiškimas paskatino ne tik gyventojų, bet ir pačių medikų diskusijas, ar viskas su mūsų greitosios medicinos pagalbos sistema yra gerai, jei tokios nelaimės atveju pagalbos reikia laukti net pusvalandį.

Visgi Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktorė Rūta Ramoškienė neigė paskleistą informaciją, kad greitoji į įvykio vietą važiavo pusę valandos.

„Tikrai ne pusvalandį važiavo, kai žmonės laukia, gal jiems taip pasirodo. Kvietimas pas mus priimtas 19.54 val., perduotas brigadai 19.57 val. ir ji atvyko 20.15. Taigi nuo kvietimo priėmimo gaunasi 18 minučių. Arčiausiai Anykščiuose įvykio buvusi brigada, kuriai ir buvo perduotas kvietimas, budėjo Laviškio kaime, Kavarsko seniūnijoje.

REKLAMA
REKLAMA

Anykščiuose budi dvi brigados, viena tuo metu buvo Svedasuose, ji buvo užimta, pas pacientą. O ši brigada buvo laisva arčiausiai įvykio esanti brigada. Kitos artimiausios brigados buvo jau Utenoje, Kupiškyje, Panevėžyje ir Skapiškyje. Ir įvertinus atstumą ši brigada palyginti atvyko labai greitai. Aš suprasčiau, jei ji būtų tuo metu buvusi Anykščiuose, tada galėtume kalbėti, kodėl taip nutiko“, – komentavo ji.

Portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu numatoma, jog skubiais atvejais greitoji mieste turi atvykti per 15 minučių, už miesto – per 25 minutes.

Pašnekovė teigė, kad iki kol atvyko brigada dispečeris visąlaik davė nurodymus, ką daryti, kaip gaivinti. „Žmonės stengėsi, bet, deja, nepavyko“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. Ramoškienė pažymėjo, kad ne tik Anykščiai, bet ir kiti rajonai labai norėtų turėti daugiau brigadų ir visur spėti laiku, tačiau viską stabdo nustatytas reglamentavimas.

„Greitųjų brigados yra skiriamos pagal gyventojų skaičių. Ir nepaisant to, kad Anykščiuose pagal tai gaunasi vos virš vienos brigados, bet dar sugebama išsilaikyti dvi“, – kalbėjo GMP atstovė. 

Draugiškose varžybose medikams budėti neprivaloma

Kaip daug didesnę problemą, dėl kurios ateityje galima ir toliau neišvengti tokių nelaimių, ji nurodė tai, kad tokiose draugiškose rungtynėse medikams budėti nėra privaloma.

„Nesuprantama, kodėl LKL žaidynės negali prasidėti be budinčių medikų, o mėgėjų varžybos gali. Koks skirtumas – mėgėjiškai žaidžiant gal krūviai kitokie? Varžybos trumpesnės, reikalavimai kitokie? Ne. Tai gal pati krepšinio bendruomenė turėtų peržiūrėti reglamentavimą. Jei ne greitoji turėtų budėti, tai bent medikas, kuris žino, ką reikia daryti, galų gale vaistų turėtų.

REKLAMA

Vyrą klinikinė mirtis ištiko iš pat pradžių, taigi tada negana vien krūtinės ląstą spaudyti, reikia ir specializuotos pagalbos. Jei šalia būtų buvęs medikas, būtų galėjęs ir vaistus suleisti, ir defibriliatorių panaudoti. Tada gal ir kitokia išeitis galėjo būti. Aišku, dabar galime tik spėlioti“, – kalbėjo R. Ramoškienė.

Panevėžio miesto GMP stoties duomenimis, Anykščių sporto centre defibriliatoriaus nebuvo.

Pašnekovė taip pat priminė, kad panašus atvejis Panevėžio rajone jau buvo nutikęs prieš kelis metus: „Taip pat buvo draugiškos rungtynės, ištiko klinikinė mirtis, nors buvome čia pat, kelios minutės tebuvo, gaivinome, bet nepavyko. Medikų irgi jokių šalia tada nebuvo.“

REKLAMA

Turėjo pasirūpinti organizatoriai

Lietuvos krepšinio namų prezidentas Vydas Gedvilas patikino, kad visų vykstančių oficialių varžybų metu medikai budėti privalo, tačiau visų šalyje organizuojamų turnyrų nesukontroliuosi.

„Tose varžybose, kurias organizuoja krepšinio federacija, medikai visuomet budi, rinktinės turi savo gydytojus, taigi mes šiuos dalykus esame sutvarkę. O krepšinį žaidžia beveik visoje Lietuvoje ir visų draugiškų turnyrų, sporto renginių nesukontroliuosi.

Tad čia turėtų būti jau atsakingi tie žmonės, kurie organizuoja rungtynes. Aišku, būna, miršta žmonės ir nieko nepadarysi, bet reikia maksimaliai apsisaugoti. Turėjo organizatoriai tuo pasirūpinti“, – kalbėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Griežtins sveikatos patikrą

Jauno krepšininko mirties sukrėstas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas savo ruožtu teigė, kad jau yra aišku, kokių priemonių ketinama imtis siekiant užkirsti kelią tokioms nelaimėms. Jo manymu, pirmiausia tokių atvejų prevencija turėtų būti per išankstinę sveikatos patikrą.

„Visos lygos savo nuostatuose turi privalomą punktą, kad bet koks žaidėjas prieš sezoną turi pateikti sveikatos pažymą. Taigi pirmiausia bus maksimaliai griežtinama ši patikra. Taip pat ketinama įvesti papildomas priemones – defibriliatorius salėse.

Jau kalbėjau su Regioninės krepšinio lygos vadovais ir jie dabar žada papildomai reikalauti defibriliatorių. Aišku, tai kai kam gali finansiškai būti našta, bet, manau, visi solidariai prisiims šiuos kaštus. Taip pat turėtų būti ir švietėjiška veikla, kad vos pajautę mažiausius negalavimus ir simptomus žaidėjai turėtų priėjimą prie medikų“, – kalbėjo LKF sekretorius.

REKLAMA

Jis apgailestavo, kad nutiko tokia nelaimė, juolab Anykščių ligoninė buvusi už kelių šimtų metrų, tačiau pridūrė, jog kitą kartą nuo to niekas nėra apsaugotas. „Aišku, labai liūdna, didžiausia užuojauta jo šeimai. Bet kartais tokie įvykiai ne tik krepšinyje, ir mėgėjiškame sporte, ir gatvėje atsitinka. Žaidė jis ir anksčiau, niekada nebuvo sustojęs sportuoti. Labai liūdna, visi esame sukrėsti“, – sakė M. Balčiūnas ir pridūrė.

Iš reformos stebuklų nesitiki

Nors GMP pasiekiamumui gerinti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia ir viso tinklo reformą, R. Ramoškienė neslėpė daug entuziazmo dėl to neturinti.

„Žada 10-čia daugiau brigadų visai Lietuvai. Nežinau, ar tai yra pakankama“, – sakė ji.

Portalas tv3.lt primena, kad SAM yra numačiusi, jog nuo 2023 m. pradės veikti centralizuota GMP viešoji įstaiga.

REKLAMA

Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, pagrindinė užduotis naujai viešai įstaigai – padengti šiomis paslaugomis visos Lietuvos teritoriją.

„Užduotis yra viena: mieste 15 minučių, už miesto – 25 min. Ir tada atitinkamai darbas organizuojamas, skiriama tiek brigadų tiek reikia, dispečerinės, budėjimo postai yra tose vietose, kur reikia, o ne tose vietose, kur yra savivaldybių ar kažkokios kitos ribos“, – pristatinėdamas pokyčius aiškino jis.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė patikino, kad reforma tam ir yra, kad būtų tolygesnis brigadų išdėstymas, jos būtų vienodo techninio pasirengimo.

„Kitas dalykas, kur vien GMP neužteks, tai pačių žmonių pasirengimas teikti pirmąją pagalbą. Tą turėtų mokėti daryti kiekvienas. Taip pat tokiose įstaigose kur vyksta sporto varžybos, turėtų būti defibriliatoriai, ten yra instrukcijos, jos pasako, ką žmogui reikia daryti, bet svarbu žinoti, kad toks dalykas yra ir nebijoti jį panaudoti tokiose kritinėse situacijose“, – kalbėjo Seimo narė.

Ji kartu pridūrė, kad neišvengiamai pasitaiko tokių situacijų, kai žmogui padėti nepavyksta: „Nepaisant to, vis tik yra situacijų, kai nepavyksta išgelbėti žmogaus. Tą reikia pripažinti. Ir nežinau, ar ši situacija nebuvo tokia. Be abejo, sportas labiau tai išprovokuoja, būtent – jauniems vyrams staigią koronarinę mirtį.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų