10 tūkst. žingsnių, atitinkančių maždaug 8 kilometrus, gali būti visiškai ne tas skaičius, kurio privalome siekti. Tiesą sakant, net jei tai skamba stebinančiai, Australijos tyrėjai siūlo siekti mažesnio žingsnių skaičiaus, rašo dailymail.co.uk.
Naujame tyrime palygintas skirtingo žingsnių skaičiaus poveikis
Naujoje beveik 60 tyrimų analizėje tyrėjai nustatė, kad vos 7 tūkst. žingsnių per dieną pakako, kad sumažėtų demencijos, širdies ligų ir kai kurių vėžio formų rizika. Tai atitinka maždaug 5,63 kilometro.
Mokslininkai palygino 7 tūkst. žingsnių per dieną poveikį su 2 tūkst. žingsnių.
Remiantis 160 tūkst. žmonių sveikatos duomenimis, tie, kurie per dieną nueidavo 7 tūkst. žingsnių, 25 procentais sumažino širdies ir kraujagyslių ligų, kurios yra viena dažniausių mirties priežasčių, riziką.
Be to, 7 tūkst. žingsnių per dieną sumažino demencijos riziką 38 procentais.
Žmonės, kurie laikėsi šio nurodymo, taip pat rečiau sirgo depresija nei tie, kurie per dieną nueidavo tik 2 tūkst. žingsnių.
Ir nors daugelis per dieną vidutiniškai nueina tik apie 4–5 tūkst. žingsnių, pasak CDC, tyrėjai teigė, kad net ir toks aktyvumo lygis gali sumažinti lėtinių ligų riziką.
Dažnas vaikščiojimas padeda apsisaugoti nuo rimtų ligų
Neaišku, kaip tiksliai vaikščiojimas apsaugo nuo vėžio, demencijos ir kitų lėtinių ligų, tačiau manoma, kad tai lemia hormonų lygio reguliavimas ir nutukimo rizikos mažinimas, kuris nuolat siejamas su ilgalaikėmis sveikatos problemomis.
Įrodyta, kad mankšta apskritai, įskaitant vaikščiojimą, mažina lėtinių ligų riziką, o ypač vaikščiojimas gali sudeginti apie 100–200 kalorijų per kilometrą ir pagerinti sąnarių, širdies bei smegenų sveikatą.
Dr. Melody Ding, pagrindinė tyrimo autorė ir Sidnėjaus universiteto epidemiologė, sakė: „Laikausi nuomonės, kad turėtume kasdien nueiti bent 10 tūkst. žingsnių, tačiau tai nėra pagrįsta moksliniais įrodymais.“
Šis skaičius atsirado Japonijoje vykusios rinkodaros kampanijos, skirtos 1964 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms, metu. Tuo metu buvo pristatytas žingsniamatis, vadinamas „manpo-kei“, kuris reiškia „10 000 žingsnių matuoklis“.
Dr. M. Ding teigė, kad šis skaičius vėliau buvo „ištrauktas iš konteksto“ ir tapo neoficialia gaire net ir šiuolaikiniams kūno fizinio parengimo stebėjimo įrenginiams bei fitneso programėlėms.
Vis dėlto ji pažymėjo, kad labai svarbu, jog perskaitę šį tyrimą, žmonės, kurie jau viršija 10 000 žingsnių, nesiimtų žingsnių mažinimo, jei jiems tai nėra būtina.
Jei per dieną nueinate daugiau nei būtina, nesustokite
Ekspertė teigė, kad nėra taip, jog „po 7 tūkst. žingsnių tai tampa žalinga“. Idėja yra ta, kad 7 tūkst. tiesiog yra „daug labiau prieinama ir įveikiama“ dideliam žmonių kiekiui, nei anksčiau minėtas didesnis skaičius.
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „The Lancet Public Health“, analizavo 57 tyrimus, atliktus 2014–2025 m.
Tyrimuose buvo pateikti duomenys apie mirties nuo visų priežasčių, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, 2 tipo diabeto, kognityvinių rezultatų, psichinės sveikatos rezultatų, fizinės funkcijos ir kritimų riziką.
Apskritai žmonės, kurie kas 24 valandas nueidavo bent 7 tūkst. žingsnių, turėjo 25 proc. mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir 47 proc. mažesnę riziką mirti nuo jų, palyginti su žmonėmis, kurie per dieną nueidavo 2 tūkst. žingsnių.
Tie, kurie daugiau vaikšto, turi mažesnę tikimybę susirgti vėžiu
Be to, tiems, kurie per dieną nueidavo daugiau žingsnių, buvo šešiais procentais mažesnė tikimybė susirgti vėžiu ir 37 procentais mažesnė tikimybė nuo jo mirti, nors tyrime nebuvo atskirtos konkrečios ligos formos.
7 tūkst. žingsnių riba taip pat galėtų sumažinti demencijos išsivystymo tikimybę 38 procentais ir depresijos – 22 procentais.
Mirties nuo bet kokios priežasties tikimybė taip pat sumažėjo 47 procentais žmonėms, kurie per dieną nueidavo 7 tūkst. žingsnių, palyginti su 2 tūkst.
Ėjimas gali padėti apsisaugoti nuo ligų, sumažinant nutukimo, kuris yra susijęs su širdies ligomis, diabetu, depresija, demencija ir kai kuriomis vėžio formomis, riziką.
Taip pat įrodyta, kad jis pagerina kraujotaką į smegenis ir mažina uždegimą – tai pagrindinės demencijos prevencijos priemonės.
Be to, vaikščiojimas sumažina tokių hormonų kaip estrogenas ir insulinas kiekį, kurie gali skatinti krūties, kiaušidžių, endometriumo ir kasos vėžio atsiradimą.
Vaikščiojimas netgi išskiria gerą savijautą sukeliančius endorfinus – natūralias chemines medžiagas, kurios gerina nuotaiką ir skatina gerovės jausmą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
