MB „Kornema“ įkūrėja ir vadovė, buvusi Vilniaus miesto kapinių priežiūros vadybininkė Alina Butėnienė teigia, kad rudenį pirmiausia reikėtų ne puošti, o sutvarkyti tai, ką paliko vasara.
Nuo ko reikėtų pradėti?
Anot A. Butėnienės, reikėtų pradėti ne nuo dekoravimo, o nuo bendro sutvarkymo. Po vasaros kapavietėje gali būti susikaupę ne tik nukritusių lapų ar nužydėjusių augalų, bet ir kitų nešvarumų. Todėl prieš galvojant apie naujas dekoracijas pirmiausia verta pašalinti tai, kas per vasarą susikaupė, ir įvertinti bendrą kapo būklę. Taip kapavietė atrodys tvarkingiau, o vėliau bus lengviau ją prižiūrėti.
„Reikėtų pašalinti nužydėjusius vienmečius augalus, nurinkti lapus, išravėti piktžoles, apžiūrėti, ar nėra samanų, ar nenusėdo skalda, ar neišsikraipė borteliai“, – pasakoja moteris.
Specialistė pastebi, kad jeigu kapavietėje yra granito plokštės ar paminklas, juos taip pat reikėtų nuvalyti dar prieš šalčius. Taip pat rudenį labai gerai matosi, kas per vasarą nepasiteisino: kurie augalai per daug išsikerojo, kur pradėjo trūkti vietos, ar kur susikaupė per daug drėgmės.
A. Butėnienė taip pat paaiškino, kokius augalus po vasaros galima palikti, o kuriuos jau reikėtų pašalinti. Pasak specialistės, atėjus rudeniui nereikėtų skubėti visų augalų nukirpti ar išrauti – kai kurie jų ir vėsesniu metų laiku išlieka dekoratyvūs, o kiti gali būti naudingi ir ruošiantis žiemai.
„Vienmečius, kurie jau baigė vegetaciją ar prarado dekoratyvumą, paprasčiausia pašalinti. Daugiamečių nereikėtų automatiškai visų nukirpti iki žemės. Kai kuriems naudinga palikti antžeminę dalį iki pavasario, nes ji šiek tiek apsaugo augalą nuo šalčio. Jeigu auga žemaūgiai spygliuočiai, šilokai, alūnės, viržiai ar kiti daugiamečiai, kurie gražiai atrodo ir rudenį, jų tikrai nereikia išrauti vien todėl, kad baigėsi vasara“, – pasakoja specialistė.
Kokius augalus rinktis rudenį?
Rudenį norintys atnaujinti kapavietę turėtų atkreipti dėmesį ne tik į augalų išvaizdą, bet ir į jų atsparumą vėsesniems orams. Pasak A. Butėnienės, tokiu metu verta rinktis augalus, kuriems nebaisios pirmosios šalnos.
„Labai tinka viržiai, alūnės, šilokai, kai kurios dekoratyvinės žolės, žemaūgiai visžaliai augalai. Gražiai atrodo ir dekoratyviniai kopūstai – atšalus jie dažnai dar labiau išryškina spalvą. Našlaitės taip pat pakankamai atsparios vėsesniam orui ir dažnai išlaiko dekoratyvumą gerokai ilgiau nei tipinės vasarinės gėlės“, – sako pašnekovė.
Vis dėlto, jos teigimu, kapavietėje nereikėtų sodinti kuo daugiau skirtingų augalų. Geriau rinktis kelias rūšis ir iš jų sudaryti vientisą kompoziciją. Taip kapavietė atrodo tvarkingiau ir ją lengviau prižiūrėti.
„Kapavietei nebūtina daug augalų – kartais keli tinkamai parinkti augalai atrodo daug gražiau nei dešimt skirtingų“, – pastebi A. Butėnienė.
Kokių augalų geriau atsisakyti?
„Pagal kapinių priežiūros taisykles galima sodinti tik žemaūgius augalus iki 1,2 m aukščio. Taip pat reikėtų vengti augalų, kurie greitai leidžia šakniastiebius ar šliaužiančius ūglius“, – teigia specialistė.
Anot jos, neverta sodinti mėtų, taip pat atsargiai reikėtų elgtis su garšvomis, kai kuriais labai greitai plintančiais kiliminiais augalais, gebenėmis ar žiemėmis. Jie gali atrodyti gražiai, tačiau neprižiūrimi greitai perima didelę kapavietės dalį.
„Jeigu žmogus kapą aplanko tik kelis kartus per metus, geriau rinktis lėčiau augančius, kompaktiškus augalus“, – sako A. Butėnienė.
Kaip paruošti kapus žiemai?
Prieš šalčius reikėtų pasirūpinti ne tik augalais, bet ir kapavietės žeme. Jeigu dirva labai skurdi, A. Butėnienė pataria papildyti ją kompostu ar tinkamu substratu. Taip pat, jos teigimu, dirvai naudingas mulčiavimas. Jis padeda sulaikyti drėgmę ir sumažina piktžolių augimą. Tačiau nereikėtų užberti augalų iki pat šaknies kaklelio storu sluoksniu.
„Jeigu kapavietėje auga daugiamečiai augalai, žeme pasirūpinti verta, bet rudenį nereikėtų persistengti su trąšomis, ypač turinčiomis daug azoto, nes jos skatina naują augimą tuo metu, kai augalas jau turi ruoštis ramybės periodui“, – aiškina A. Butėnienė.
Pasak moters, kapinėse labai svarbus ir praktiškumas – kuo geriau paruošta žemė rudenį, tuo mažiau darbo reikės pavasarį. Be to, gerai prižiūrima dirva sudaro palankesnes sąlygas augalams augti ir padeda išlaikyti tvarkingą kapavietės vaizdą.
Ar verta rinktis dirbtines gėles?
Dirbtinės gėlės kapuose išlieka populiarios dėl paprastos priežasties – jų nereikia laistyti, o žmogui, kuris gyvena kitame mieste ar kapus gali aplankyti tik retkarčiais, tai atrodo patogus sprendimas. Vis dėlto A. Butėnienė atkreipia dėmesį, kad ilgainiui ir tokios dekoracijos praranda spalvą, apsineša, lūžta ir tampa atliekomis.
„Nesakyčiau, kad dirbtinės gėlės savaime yra blogis, tačiau tikrai verta pagalvoti, ar jų reikia daug ir ar jos turi būti keičiamos kiekvieną sezoną. Kartais viena kokybiška, santūri kompozicija yra geriau nei kelios pigios, kurios po kelių mėnesių keliauja į šiukšlių konteinerį“, – sako specialistė.
Kokių klaidų nedaryti?
Tvarkant kapus rudenį, svarbu ne tik žinoti, ką daryti, bet ir nepersistengti. Anot A. Butėnienės, viena dažniausių klaidų – viską palikti paskutinei dienai ir tada norėti per kelias valandas ne tik sutvarkyti kapą, bet ir visiškai jį pakeisti. Taip pat daugelis žmonių kapą apkrauna dideliu kiekiu dekoracijų.
„Kartais ant vienos kapavietės atsiranda daug skirtingų žvakių, vazų, gėlių, dirbtinių puokščių ir dekoracijų. Nuo to kapas nebūtinai atrodo gražiau“, – sako A. Butėnienė.
Dar viena dažna klaida – sodinti augalus neįvertinus, kokio dydžio jie bus po dvejų ar trejų metų.
„Žmonės mato mažą augalą vazonėlyje ir pamiršta, kad po kelerių metų jis gali užimti pusę kapavietės. Per Vėlines gražiausiai atrodo ne gausiausiai papuoštas, o prižiūrėtas kapas“, – teigia specialistė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
