kapai

Artėjant Vėlinėms ir Visų šventųjų dienai, verta pagalvoti apie artimųjų kapų sutvarkymą ir plokščių bei antkapių nuvalymą. Kaip tinkamai tam pasiruošti ir kuo geriausia valyti ? Iš esmės geriausia naudoti šiltą vandenį su nedideliu kiekiu švelnaus indų ploviklio arba acto, taip pat minkštą šluostę ar kempinę – tai padeda išvengti įbrėžimų, rašo fakt.pl. Jei yra sudėtingiau pašalinamų nešvarumų, pavyzdžiui, samanų, galima naudoti specialias priemones arba pasitelkti naminius būdus.

Žvakės uždegimas – tai ne tik tradicija, bet ir artimųjų atminimo simbolis, todėl norime, kad kapų žvakės degtų kuo ilgiau. Vis tik rudenį, kai orai atšąla ir sustiprėja vėjas, daugelis žvakių užgęsta greičiau, nei norėtume. Laimei, yra keli paprasti naminiai triukai, padedantys prailginti žvakės degimo laiką be papildomų išlaidų ar pastangų, rašoma fakt.pl. Artėjant Vėlinėms, žmonės vis dažniau klausia, kaip užtikrinti, kad žvakės degtų ilgiau.

Nors chrizantemos daugybę metų karaliauja kapinėse per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną, po kelių dienų jos jau nebeatrodo gražiai. Vis tik yra kitų augalų, kuriuos rekomenduojama sodinti kapuose Vėlinėms – jie atrodys gražiai daug ilgiau. Rudeninės šalnos greitai atima chrizantemų grožį, o vešlūs žiedynai nuvysta dar nesibaigus pirmajam lapkričio savaitgaliui.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Vėlinių, prekybininkai raitojasi rankoves ir žmonėms siūlo vis daugiau naujienų puošiant artimųjų kapavietes. Vis labiau kelią skinasi naujovė – žvakės, pasikraunančios nuo saulės. Žmonės už jas pasiruošę pakloti net ir dvidešimt ar trisdešimt eurų. Tiesa, dažnas prisipažįsta, artimiesiems svarbiausias dėmesys ir malda, ir nesvarbu, kokia ant kapo bus uždegta žvakutė. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kai dauguma žmonių galvoja apie kapus, įsivaizduoja ramybę, gėles ir tylų pagerbimą. Tačiau ne visos gėlės yra vienodos – dirbtinės puokštės, nors ir patogios, gali turėti ilgalaikį poveikį aplinkai. Vietoj jų galima rinktis natūralias gėles, kurios ne tik papuošia kapus, bet ir prisideda prie gamtos pusiausvyros, o po kurio laiko natūraliai suyra, nepalikdamos šiukšlių.

Gargžduose Virginiją pažįsta beveik visi – pas ją žmonės eina ir džiaugsmo, ir liūdesio akimirkomis. Ji ruošia gražiausias puokštes gimtadieniams, vestuvėms, krikštynoms, taip pat ir laidotuvėms. Virginija Ruškienė valdo du šeimos verslus – gėlių saloną ir laidojimo namus, abu pavadinimu „Pas Virginiją“. Artėjant Vėlinėms, moteris dalijasi, kokios gėlės šiemet dominuoja kapų puokštėse ir kas jau traukiasi iš mados.

Anapilin išėjusių artimųjų lankymas kapinėse daugeliui žmonių yra neatsiejama tradicija – tiek per Vėlines, tiek kitomis progomis, o dažnai ir be progos. Tačiau neretai pamirštama, kad ši vieta reikalauja ypatingos rimties, susikaupimo ir pagarbos. Apie tai, kas kapinėse leidžiama, o ko būtina vengti, siekiant nepasidaryti sau gėdos bei nesudrumsti mirusiųjų ramybės, pasakoja MB „Memorus“ direktorė Eglė Balčiūnienė.

Kapinės – tai vieta, kur sustoja kasdienis šurmulys ir įsivyrauja rimtis. Nors jos matomos beveik kiekviename mieste ar kaime, lankymasis jose nėra įprasta kasdienybės dalis. Čia ateiname pabūti tyloje ir pamąstyti, prisiminti išėjusius. Įžengus į kapines lyg pereiname į kitą erdvę: čia nebegalioja kasdienio gyvenimo skubėjimas ar triukšmas. Vietoje to atsiranda pagarba, susikaupimas ir ramybė, tarsi nerašytos taisyklės primintų, kad esame tarp tų, kurie ilsisi amžinai.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba žengė dar vieną žingsnį link sovietų karių kapų iškėlimo iš miesto centro – ketvirtadienį sudaryta tarpinstitucinė komisija, kuri vadovaus šiam procesui. Sprendimą palaikė visi posėdyje dalyvavę tarybos nariai. Laikinajai karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos paženklinimo komisijai vadovaus savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis. Komisija sudaryta, kad kuo greičiau būtų pradėti realūs palaikų perkėlimo darbai.

Lietuviai, prižiūrėdami artimųjų kapavietes, vis dažniau susiduria su dilema, kuo geriau dengti kapą: skaldos sluoksniu ar akmens plokšte? Abu pasirinkimai turi savų privalumų ir trūkumų – vieniems svarbiausia estetika ir patvarumas, kitiems patogesnė priežiūra ar mažesnės išlaidos. Sprendžiant, kas tinkamiausia konkrečiai kapavietei, svarbu įvertinti ne tik grožį, bet ir praktiškumą bei ilgaamžiškumą.

Artėjant rudeniui, kai reikės sugrįžti į įprastą rutiną, ne vienas skuba pasirūpinti artimųjų kapais – apsodinti augalais, kurie ne tik gražiai ir tvarkingai atrodytų dabar, bet ir iki pat Vėlinių.  Apie tai, kokias gėles verta sodinti kapuose dar vasarą, o kurių sodinimą pasilikti rudeniui bei kokių darbų nepamiršti atlikti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo „Eram service“ įkūrėja Rūta Matulienė.

Nors pasvarsčius apie kapavietę daugeliui prieš akis iškyla dailiai susodintų gėlių eilės ir šalia padėtos uždegtos žvakutės, vis tik Lietuvoje jau kelerius metus populiariu pasirinkimu išlieka 3D antkapiai. Tai – kapo uždengimas specialiu stikliniu antkapiu, į kurį yra integruotas pasirinktas vaizdas. Pasidairius kapinėse vis dažniau galima išvysti 3D antkapius. Juos ne vienas giria dėl to, kad uždengus šiuo antkapiu kapą nebereikia sodinti gėlių ar kas savaitgalį važiuoti jų laistyti.

Lietuvoje galima atrasti įvairių antkapių – vieni iš jų skiriasi savo forma, kiti spalva, o tretieji – paskirtimi. Vis tik tokio antkapio, koks buvo užfiksuotas Šėtos miestelio kapinėse, per visus savo darbo metus nebuvo matę net specialistai. Tai – kenotafas – simbolinis paminklas, skirtas žmogui, kurio kūnas ilsisi svetur arba nebuvo surastas. Paaiškino, kam skirtas paminklas su tokiu užrašu Socialiniame tinkle „Facebook“ „Cemety.

Atėję aplankyti kapų Rukų kaimo kapinėse lietuviai išvydo tai, ko nesitikėjo – apgadintą kapavietę. Tauragės apskrities policija kreipiasi pagalbos ir prašo atsiliepti mačiusius įvykį arba turinčius informacijos apie tai, kas įvyko. Apie reikalingą pagalbą aiškinantis, kas apgadino kapavietę, socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Tauragės apskrities policija.

Į naujienų portalą AlytusPlius.lt kreipėsi alytiškis, kuris lankėsi Užupių kapinėse ir nustebo, kad žolė tarp kapaviečių – siekia kelius. „Lankiau klasioką, ėjau link kapo ir matau, kad vos ne pieva. Nesu besiskundžiantis ir ypatingai priekabus, bet žolę tarp kapaviečių, kur yra takas – reiktų nušienauti“, – sakė alytiškis Vilius, atsiuntęs ir nuotrauką. Alytaus miesto savivaldybė pateikė atsakymą Alytaus miesto savivaldybė pakomentavo, jog užsakymas rangovui – jau pateiktas.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi vyriškis Zigmas, netekęs brangiausio žmogaus – žmonos, su kuria pragyveno net 48 metus. Tačiau net ir po metų skausmas nenuslopo, Zigmas kreipėsi į televizijos laidą su neįprastu ir skaudžiu klausimu – kokios jėgos ardo jo mylimos žmonos kapą? Pasak Zigmo, viskas prasidėjo po metinių, kai kažkas padegė antkapį, sunaikino jo dukros padėtas gėles ir net sudegino žvakidę.

Kėdainių miesto gyventojai, lankantys artimųjų kapus, jau kurį laiką pageidauja, kad Kauno gatvės kapinėse būtų įrengtos vietos su bendro naudojimo įrankiais – laistytuvais, kauptukais ir kita smulkia įranga, reikalinga kapų priežiūrai.

Artėjanti Tėvo diena visus priverčia prisiminti ne tik tuos tėčius, kurie lauka išskėstomis rankomis, tačiau taip pat ir tuos, kurie mylėjo visa širdimi, tačiau paliko šį pasaulį. Būdas parodyti savo meilę Anapilin iškeliavusiems tėčiams – kapavietės sutvarkymas, o ši paslauga ima vis labiau populiarėti Lietuvoje. Vieni prieš Tėvo dieną susikrauna grėblius ir kauptukus bei važiuoja į kapines, o kiti dėl laiko stokos ar atstumo pasirenka kapavietės sutvarkymo paslaugą.

Pirmąjį birželio sekmadienį tradiciškai yra minima Tėvo diena. Šiemet jo sulauksime birželio 1 dieną, o dar iki to laiko galima pamatyti sujudimą kapinėse. Kiekvienas jau dabar renkasi gėlių žiedus, kuriais papuoštų mylimų tėvų kapus, tad kokias gėles geriausia pasirinkti? Šia tema naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti Rūta Matulienė, kapų priežiūros paslaugas teikiančios „Eram service“ įmonės vadovė.

Ne paslaptis, kad šiame amžiuje gyvenimo tempas yra greitas, o skubėjimas tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tai atsispindi ir kapų priežiūroje – kapinėse vis rečiau matome gėlėmis apsodintas kapavietes, o vis dažniau – akmens plokštėmis uždengtas. Apie kapaviečių dengimą akmens plokštėmis naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo įmonės „Memoria“ statybos vadovas Mindaugas Jonaitis.

Pirmasis gegužės sekmadienis, Motinos diena, jau visai arti, o likus vos kelioms dienoms iki jos galima matyti sujudimą kapinėse. Daugelis lietuvių siekia pasirūpinti mylimų mamų kapais tam, kad parodytų pagarbą ir meilę išėjusioms Anapilin, bei tam, kad per Motinos dieną kapai  džiugintų gražiais žiedais. Apie tai, kokius žiedus Motinos dienai pasirinkti geriausia, sutiko papasakoti „Eram Service“ kapų priežiūros paslaugas teikiančios įmonės vadovė Rūta Matulienė.

Kapinės – unikali vieta, kurioje yra palaidoti mirusieji artimieji ir jose dera laikytis priimtinų etiketo taisyklių. Tylos laikymasis, ramybė ir pagarba aplinkiniams – tai tik kelios etiketo kapinėse taisyklės. Jungtinių Amerikos Vasltijų (JAV) Nacionalinė parkų tarnyba pateikė pagrindines taisykles, kurių reikėtų laikytis atvykus į kapines. Jie rašė, kad nors kapinės yra kasdienio gyvenimo dalis, tuo pat metu taip ir nėra.

Pavasaris kviečia ne tik džiaugtis gamtos atgimimu, bet ir prisiminti tuos, kurie jau iškeliavo. Motinos diena – tai laikas, kai galime parodyti meilę ir pagarbą savo mamoms, net jei jų nebėra šalia. Kapavietės dažnai tampa vieta, kurioje norime išreikšti šiuos jausmus. Gražios, nuolat žydinčios gėlės gali papuošti kapus ir suteikti jiems jaukumo, tačiau svarbu pasirinkti tinkamus augalus, kad jie išliktų gražūs.

Nors įprastai esame įpratę prie mylimųjų kapaviečių pamatyti kryžius ar kuklius antkapius su mirusiųjų nuotraukomis, vis tik kai kurie iš jų nustebina net visko mačiusius.  Pamatykite, kaip atrodo patys įdomiausi antkapiai, rašo funeral.guideco.uk.

Vienos iš išskirtiniausių kapinių Lietuvoje yra Karklėje. Šios kapinės yra išskirtinėje vietoje – visai ant jūros kranto ir apie jas žino ne visi. Manoma, kad šios kapinės yra vienintelės tokios Lietuvoje. Čia palaidotas ir ypatingas žmogus, o atėjus čia pasivaikščioti galima išvysti senųjų Mažajai Lietuvai būdingų kryžių. Išskirtinės kapinės Socialiniame tinkle „Facebook“ Pajūrio regioninis parkas pasidalijo įrašu apie išskirtines kapines ant jūros kranto.

Lapkričio 2-oji – Vėlinių diena – Lietuvoje yra skirta mirusiųjų pagerbimui. Šią dieną žmonės keliauja į kapines, uždega žvakutes ant artimųjų kapų, prisimena mirusiuosius ir mintimis būna su tais, kurių nebėra šalia. Etnologės Eglės Valentės teigimu, Vėlinės yra šventė, per kurią žmonės nuoširdžiai išreiškia pagarbą ir meilę mirusiesiems bei dėkoja už visa tai, ką jie paliko, pagerbdami juos ir jų pasaulį.

Lapkričio pradžioje Lietuvoje minimos dvi svarbios šventės – Visų Šventųjų diena ir Vėlinės. Nepaisant šių švenčių skirtingo pobūdžio, daugelis žmonių jas dažnai painioja, nes abiejose dienose akcentuojamas mirusiųjų pagerbimas. Naujienų portalui tv3.lt etnologė Eglė Valentė atskleidė, kuo skiriasi šios dvi dienos, kada protėviai lankydavo kapus ir kokie yra Visų Šventųjų dienos papročiai.

Ritualinių paslaugų specialistai tvirtina, kad vis daugiau lietuvių ryžtasi perlaidoti artimųjų palaikus šeimos kapavietėse. Prieš penkmetį buvo gaunami vos 1–3 tokie prašymai per metus, dabar jų tiek sulaukiama kiekvieną mėnesį. Laidojimo paslaugų teikėjai tvirtina, kad dažniausiai šiais laikais perlaidojimas vykdomas siekiant patogumo – žmonės nori, kad kapus būtų lengviau pasiekti ir nereikėtų keliauti po visą Lietuvą. Tačiau kartais perlaidojimo priežastis būna kur kas labiau stebinanti.

Vėlinių laikotarpiu išaugant žmonių srautams kapinėse, kasmet tokiu metu gyventojai fiksuoja ir daugiau kapavietėms padarytų žalų. Audrų ar vagysčių padaryta žala kapavietėms gali tapti ne tik nemalonia staigmena atvykus aplankyti artimųjų kapų, bet ir tapti nemažu finansiniu nuostoliu. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius dėl kapavietėms, paminklams, tvorelėms, apdailos elementams padarytos žalos kreipinių skaičius išaugo 50 proc.

Artėjant Vėlinėms, gyventojai suskubo tvarkyti kapus. Vis dažniau kapavietės apdengiamos plokštėmis ar skalda. Už tokį kapavietės apdengimą gyventojai negaili ir 20 tūkst. eurų. Specialistai įvardijo, kada verta kapavietę sutvarkyti būtent taip, kas renkasi vienokį ar kitokį būdą uždengti kapą.

Per Vėlines lankysime artimųjų ir bičiulių kapus, degsime žvakes, susitiksime su seniai matytais giminėmis. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, per šimtmečius išliko šios šventės turinys ir esmė, kai ne tik pagerbiami ir geru žodžiu prisimenami mirusieji, bet ir susitinkama su skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenančiais giminaičiais.

Nors daugelis grožisi Visų šventųjų ir Vėlinių vakarais sužibusiomis žvakutėmis kapinėse, tačiau ne paslaptis, kad praėjus šioms dienoms aplink amžinojo poilsio vietas galima aptikti kalnus šiukšlių. Padidėjęs vartotojiškumas ypač atsispindi pošventiniu laikotarpiu. Visgi, svarbiausia tinkamai pasielgti su atlikusiomis atliekomis.

Vėlinėms lietuviams – svarbi diena, kurią lydi tūkstančiai kapinėse jaukiai plevenančių žvakių. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis žvakes, kurios papuoš artimojo kapą? Šiuo laiku rekomenduojama ne tik pasirūpinti žvakėmis, bet ir dar vienu svarbiu atributu, rašoma pranešime spaudai. Kuo lietuviai puošia kapus? Rinkdamiesi žvakes kapams, pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, lietuviai kaip ir ankstesniais metais lieka ištikimi klasikai.

Ne paslaptis, kad šiomis dienomis daugelis važiuoja aplankyti artimųjų kapaviečių, apsodinti jas gėlėmis ir simboliškai papuošti žvakėmis. Visgi, kapai priežiūros reikalauja ne tik prieš šventes, bet ir kitomis dienomis, o daugelis žino, kad gėlių sodinimas ir kiti darbai gali atimti nemažai laiko. Dėl to vis dažniau susimąstoma apie kapavietės padengimą akmens plokšte.

Tvarkingos ir savotiškai jaukios, medžių apsuptos senos kapinaitės miško pakraštyje vis dar naudojamos pagal paskirtį. Artėjant Vėlinėms, žmonės paprastai stengiasi sutvarkyti artimųjų kapus, pasirūpinti tvarka ir teritorijoje apie kapines. Tačiau atvykusių čia Parovėjos seniūnijos darbuotojų laukė netikėtumas – kažkas atvežė ir sukrovė prie kapinių šūsnį atliekų maišų.

Akmens plokštės ant kapų tapo dažnu pasirinkimu Lietuvos kapinėse, suteikdamos kapavietėms tvarkingą ir ilgaamžį vaizdą. Nors šios plokštės dažnai naudojamos kaip simbolinis būdas pagerbti mirusiuosius, kartu jos daugeliui kelia klausimų apie žmogaus santykį su gamta. Vilniaus arkivyskupijos kunigas Ričardas Doveika sako, kad kapų dengimas akmens plokštėmis – nėra žmogaus atskyrimas nuo gamtos.

Vėlinės – ypatingas metas, kai aplankome artimųjų kapus ir pagerbiame jų atminimą. Šiuo laikotarpiu daugelis skiria laiko ne tik uždegti simbolines žvakes kapinėse, bet ir nori pasirūpinti kapų priežiūra, juos papuošti ir sutvarkyti. Norint tinkamai pasiruošti Visų Šventųjų ir Vėlinių laikotarpiui, patariama atkreipti dėmesį ir į tvarumo aspektus, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.

Intensyvesnis lankytojų srautas per mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienas reiškia ir išaugusį atliekų kiekį. Dirbtinių gėlių puokštės ir daugybė plastiko žvakių – toks vaizdas neretai neatrodo skoningai, be to, palieka ryškų pėdsaką gamtai.  Specialistai vykstantiems lankyti artimųjų kapaviečių primena, kad dauguma  kapinėse susidariusių atliekų yra neperdirbamos, todėl verta paieškoti alternatyvų.

Kapo dekoravimas – tai galimybė sukurti prasmingą atminimo vietą, kuri atspindi žmogaus gyvenimo istoriją. Juk kiekviena detalė – nuo akmens plokštės iki augalų – gali atspindėti išėjusiojo asmenybę. Ar renkatės griežtą ir tvarkingą spalvų paletę, ar natūralias ir laukines gėles, kiekvienas sprendimas suteikia kapui unikalumo ir sukuria vietą, kuri pabrėžia tai, kas artimajam buvo svarbu, kas jį džiugino ir kokį pėdsaką jis paliko pasaulyje.

Artėjant Vėlinėms, kapinėse prasideda didysis rudens pasiruošimas, kai žmonės nori pagerbti išėjusius artimuosius, puošdami jų kapus gėlėmis. Šis laikas simbolizuoja ne tik prisiminimus, bet ir naują etapą gamtoje, kai vasaros ryškios spalvos blėsta, o rudens žiedai tampa kapų akcentu. Chrizantemos ir viržiai – dvi gėlių rūšys, kurios jau seniai tapo neatsiejamos nuo Vėlinių. Jos žavi ne tik savo ilgu žydėjimo laikotarpiu, bet ir atsparumu šaltoms rudeninėms sąlygoms.

Meistrų samdymas antkapiams ar paminklams statyti daugeliui, matyt, yra neišvengiamas, o taip pat gali būti ir labai brangus. Taigi, išleidus tūkstančius eurų norisi, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir kapas stovėtų metų metus. Vis tik specialistai vis dažniau pastebi, kai vos per keletą metų paminklai ar antkapiai skyla ir ima griūti, tačiau pinigus atgauti toli gražu pavyksta ne visiems.

Su artimojo laidojimu, taigi ir su kapo sutvarkymu, antkapio ir paminklo užsakymu galiausiai tenka susidurti daugeliui. Tokiu atveju išvengti išlaidų yra neįmanoma, tačiau tačiau lietuviams jos darosi vis sunkiau pakeliamos. Šiuo amatu užsiimantys asmenys ir įmonės neslepia, kad ir paprasčiausi projektai vidutiniškai atsieina nuo 5 tūkst. iki 8 tūkst. eurų, kas yra bent dvigubai brangiau, nei buvo prieš pandemiją.

Rudens sezonui įsibėgėjus dažnas ima svarstyti apie artėjančias Vėlines ir amžinybėn išėjusius artimuosius, o pasirūpinti mylimo žmogaus kapo aplinka tampa ne tik estetine, bet ir emociškai svarbia pasiruošimo šiai dienai dalimi. Tad ne veltui šiuo metu kapų tvarkymo paslaugos tampa aktualios ir sulaukia milžiniško susidomėjimo.

Ruduo – tai metas, kai gamta ruošiasi poilsiui, tačiau tai nereiškia, kad kapai turi likti niūrūs ir pilki. Tinkamai parinktos gėlės gali suteikti kapavietėms jaukumo ir spalvų net ir šaltuoju metų laiku. Naujienų portalui tv3.lt „Monumento“ naujų kapaviečių įrengimo, kapų priežiūros ir apželdinimo projektų vadovė Deimantė atskleidžia, kokias gėles sodinti, norint išlaikyti kapus tvarkingus šaltuoju metų sezonu.

Sekmadienio vakarą naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojo pranešimas. Neveronių kapines lankęs kaunietis liko apstulbęs: jose gėles skabo iš kažkur atklydęs veršiukas. „Buvom Neveronių kapinėse ir pamatėm veršiuką, kuris trypia kapavietes ir ėda nuo kapų gėles“, – teigia skaitytojas. Pranešė policijai Apie įvykį kaunietis teigė pranešęs policijai.

Rugpjūčiui atėjus, daugelis pradeda svarstyti, kokias gėles būtų geriausia sodinti kapuose artėjančiam rudens sezonui. Svarbu žinoti, kurios gėlės ilgai išlieka dekoratyvios ir kokius augalus vertėtų rinktis, kad kapai atrodytų estetiškai ir tvarkingai net ir šaltėjant orams. Reikia atkreipti dėmesį į augalus, kurie ne tik gražiai atrodo, bet ir gerai prisitaiko prie rudens sąlygų.

Šiaulių miesto savivaldybė pranešė ėmusis veiksmų iškelti sovietinių karių kapus iš miesto centro. Anot jos, tam sąlygas sudarė Seimo birželį priimtas sprendimas į Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme numatytą viešųjų objektų sąrašą įtraukti ir laidojimo vietas. Taip pat nustatyta, kad pripažinus kapines ar kapus propaguojant totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją, jiems negaliotų kultūros paveldo apsauga.

Daugelis sutiks, jog kapų gėlių pasirinkimas turi būti ir praktiškas, ir estetiškas. Kapavietėje pasodinti tinkami augalai gali užtikrinti funkcionalumą ir išėjusio artimo žmogaus pagerbimą. Apie tai šiandien pasakoja kapų tvarkymo verslu užsiimanti Rūta Matulienė. „Vasaros metu gėlė numeris vienas yra sandovilė (sundaville)“, – vienareikšmiškai teigia įmonės „Eram service“ vadovė. Anot jos, ši gėlė brangesnė, tad ją renkasi ne visi.

Panevėžio Šilaičių kapinėse Anapilin iškeliavusių artimųjų kapavietes lankiusi panevėžietė atkreipė dėmesį į netoliese esančius apleistus ir neprižiūrimus kapus – ant jų moteris uždega žvakeles, nors amžinojo poilsio ten atgulę svetimi. Panevėžietė Angelė pasakojo, kad atvykus į Šilaičių kapines jos žvilgsnis visad užkliūva už apleistų kapaviečių. Kai kuriose įsmeigtos lentelės su užrašu – „Netvarkoma kapavietė“ . „Nors tai ir ne mano artimųjų kapai, bet jaučiu pareigą bent uždengti žvakutę.