Simptomai gali būti klaidinantys
Dirgliosios žarnos sindromas išsiskiria didžiule simptomų įvairove – tai, kas pasireiškia vienam pacientui, nebūtinai pasireikš kitam. Be to, bėgant laikui, simptomai yra linkę keisti vieni kitus arba pranykti, o vėliau ir vėl sugrįžti.
Pagrindiniai dirgliosios žarnos simptomai:
- pilvo skausmas, kuris sustiprėja pavalgius maisto;
- pilvo pūtimas;
- viduriavimas arba vidurių užkietėjimas;
- Rečiau pasitaikantys DŽS simptomai:
- nuovargis ir energijos trūkumas;
- pykinimas ir/ar vėmimas;
- apatinės nugaros dalies skausmas;
- šlapinimosi problemos, pavyzdžiui, noras dažnai šlapintis arba jausmas, kad negalite visiškai ištuštinti šlapimo pūslės.
Pasireiškus pirmiesiems nemaloniems pojūčiams, neretai įtariamos kitos ligos, pavyzdžiui, krono liga, opinis kolitas ar netgi žarnyno vėžys. DŽS nepasižymi jokiais išskirtiniais, tik šiai ligai būdingais simptomais, todėl šis sindromas nustatomas tik nuodugniai ištyrus pacientą ir atmetus visas kitas galimas ligas.
Netinkama mityba – viena iš galimų priežasčių
Dirgliosios žarnos sindromas kankina kas 7 pasaulio gyventoją, be to moterims šis sindromas pasireiškia dažniau nei vyrams. Nors tiksli dirgliosios žarnos sindromo priežastis kol kas nėra aiški, tačiau ilgą laiką manyta, kad didžiausią įtaką simptomų paūmėjimui turi stresas bei mityba. Dėl pastarosios priežasties pacientams dažniausiai rekomenduojama atsisakyti tam tikrų maisto produktų: vengti greitojo maisto, mažinti suvartojamo cukraus kiekį, atsisakyti gazuotų saldžių gėrimų ir kito nevertingo maisto ir vietoj to rinktis sveiką mitybą, dažniau valgyti skaidulų turintį maistą.
Norintiems pasijusti geriau, vertėtų keisti požiūrį į gyvenimą
Kaip ir minėta, kita galima DŽS priežastis – stresas bei įtampa. Numalšinti stresą gali padėti fizinė veikla, kvėpavimo pratimai, meditacija, savęs palepinimas malonia veikla, kokybiškas miegas ar kitos įtampą malšinančios veiklos.
Jau 2019 metais „The Lancet Gastroenterology & Hepatology“ pasirodė tyrimas, atskleidžiantis, kad kognityvinė elgesio terapija, kurios metu keičiamas žmogaus požiūris į stresines situacijas ir mokoma mąstyti racionaliau, ženkliai sumažina DŽS sukeliamus simptomus, o teigiami rezultatai išlieka praėjus net 2 metams po terapijos.
Šį atradimą taip pat patvirtina kitas, 2020 metais atliktas tyrimas, kurio metu buvo pastebėta, kad sąmoningo pastabumo ugdymas (angl. mindfulness) gerina nuo dirgliosios žarnos sindromo kenčiančių žmonių gyvenimo kokybę ir netgi gali užkirsti kelią nemaloniems simptomams. Tyrimui vadovavusi Kalifornijos universiteto medicinos mokslų daktarė pastebi: „Šis tyrimas įrodė, kad sąmoningumo ugdymas ir streso mažinimas gali padėti pacientams pagerinti savo gyvenimo kokybę be vaistų vartojimo“.
Kaip sumažinti nemalonius simptomus?
Viena iš pagalbų, galinčių padėti sušvelninti ar atsikratyti nemalonių DŽS simptomų yra probiotikai (gerosios bakterijos). Dirgliosios žarnos sindromo atsiradimą, kaip ir buvo minėta, lemia skirtingi veiksniai, tačiau vienas iš dažnai pasitaikančių – žarnyno mikrobiotos disbalansas, atsirandantis dėl streso, netinkamos mitybos ir kitų priežasčių.
Pastarasis gali sukelti padidėjusį žarnų sienelės pralaidumą, dėl ko ilgainiui atsiranda ir padidėjęs žarnų jautrumas bei skausmas. Teigiamas probiotikų poveikis mažinant dirgliosios žarnos simptomus pagrįstas moksliškai, todėl jei skundžiatės anksčiau įvardintais simptomais, probiotikai – vienas iš galimų variantų, kaip sau padėti.
Gerosios bakterijos prisijungia prie žarnyno sienelių ir sudaro sluoksnį, kuris pasižymi raminamuoju ir apsauginiu poveikiu. Vartodami probiotikus atkursite gerųjų bakterijų balansą, normalią mikroflorą ir sumažinsite žarnų jautrumą bei skausmą.
