virškinimas

...

Ryte kava paskubomis, pietūs prie kompiuterio, kelios valandos beveik nepakylant nuo kėdės, o vakare – didesnė vakarienė ir poilsis ant sofos. Tokia diena daugeliui atrodo visiškai įprasta, tačiau žarnynas ją gali vertinti kiek kitaip. Pilvo pūtimas, tempimas, sunkumo jausmas ar pasikeitęs tuštinimasis kartais tampa pirmuoju ženklu, kad kasdienėje rutinoje jam kažko trūksta. Sklandi virškinimo veikla dažniausiai neprasideda nuo vieno stebuklingo produkto ar griežtos taisyklės.

Esate jautę pilvo skausmą prieš egzaminą ar darbo pokalbį? Greičiausiai šį skausmą sukėlė ne virškinimo sutrikimai, o nervinė sistema. Vis dažniau kalbama apie vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį – stiprų ryšį, kuris jungia mūsų virškinimo ir centrines nervų sistemas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pataria, kokius savo kasdienybės įpročius galime pakeisti, kad abi šios organizmo sistemos veiktų suderintai.

Matyt, sunkiai rasime žmogų, kuris niekada nesiskundė vienokiu ar kitokiu diskomfortu pilve. Tačiau jei vienais atvejais tai yra laikinas negalavimas, sukeltas netinkamų mitybos įpročių, streso ar perteklinio kavos vartojimo, kitais atvejais tai gali būti rimtas įspėjimas kreiptis į gastroenterologą.

Po vakarienės paskutinis dalykas, kurio norisi – tai pilvo pūtimas, spazmai ar nemalonus sunkumo jausmas. Tačiau jei vakare skrandis „maištauja“ – dėl gausaus valgio, riebesnių patiekalų ar tiesiog per greito valgymo – jūs ne vieni. Specialistai sako, kad net ir nedideli įpročiai po valgio gali turėti didelę reikšmę savijautai, rašoma eatingwell.com. Vienas paprasčiausių sprendimų – tiesiog išgerti puodelį pipirmėčių arbatos po vakarienės. Šis gėrimas padės pagreitinti virškinimą.

Kasdienis diskomfortas krūtinėje, rūgšties pojūtis gerklėje ar net užsitęsęs kosulys dažnai atrodo kaip smulkmenos. Tačiau neretai tai gali būti ženklas, kad virškinimo sistema siunčia aiškų signalą – apie refliuksą. Tai būklė, kuri gali prasidėti tyliai, bet laikui bėgant tampa vis labiau varginanti ir trukdanti įprastam gyvenimo ritmui. Nors kartais ji pasireiškia tik epizodiškai, daliai žmonių refliuksas tampa nuolatiniu palydovu.

Atsirūgimas – tai natūralus procesas mūsų organizme. Nors kai kuriems jis pasitaiko itin retai, kiti gali su juo susidurti kur kas dažniau ar net kasdien. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė paaiškina, kas dažniausiai jį sukelia ir dalijasi patarimais, kaip su juo atsisveikinti.  Kodėl mes atsirūgstame? „Atsirūgimas – tai organizmo būdas pašalinti skrandyje susikaupusias dujas. Valgant ar geriant į virškinimo traktą patenka oras, kuris vėliau turi ir pasišalinti.

Dažna didžiausių metų švenčių palydovė – sutrikusi virškinimo funkcija. Apsunkimas, pykinimo jausmas, graužiantis rėmuo – tik keli simptomai, išduodantys šią būklę. Tad ko reiktų imtis siekiant palengvėjimo? Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininke Giedre Stankevičiene, o ši sutiko papasakoti, koks maistas labiausiai apsunkina virškinimą bei kokiais metodais galime sau padėti.

Per Velykas, kai stalai nukraunami gausiu ir sunkiau virškinamu maistu, daugelis susiduria su nemaloniais pojūčiais – pilvo sunkumu, tempimu ar pykinimu. Nors dažnai tai laikoma laikinu persivalgymo padariniu, „Hila“ šeimos gydytoja Emilė Tilindytė-Muliuolienė sako, kad tokie simptomai gali būti ir pirmasis signalas, jog virškinimo sistema yra jautresnė arba jau patiria didesnį krūvį.

Pavasarį daugelis ima valgyti lengviau, dažniau renkasi šviežias daržoves, kefyrą ar kitus po žiemos rečiau vartojamus produktus. Tačiau toks pokytis virškinimo sistemai ne visada būna sklandus – daliai žmonių pasireiškia pilvo pūtimas, sunkumo jausmas, raugėjimas ar rėmuo. Tačiau ar tai visada tik laikina organizmo reakcija į pasikeitusį racioną?  „Keičiantis sezonams, keičiasi ir mitybos įpročiai.

Sveikatos specialistai vis dažniau ragina žmones neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei vargina nuolat pasikartojantis rėmuo ar virškinimo sutrikimai. Nors daugeliui tai atrodo įprastas ir nepavojingas negalavimas, gydytojai perspėja, kad kartais už šių simptomų gali slėptis kur kas rimtesnė liga. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvai vėžio diagnostikai, nes būtent anksti pastebėjus ligą gydymo galimybės gerokai išauga, rašoma unilad.com.

Visi žino apie alkoholio žalą organizmui ir grėsmę sveikatai, tačiau retas susimąsto, kokią didelę žalą jis daro virškinimo sistemai. Apie realius alkoholio pavojus ir tai, kas vyksta virškinimo sistemoje svaiginantis, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytoja gastroenterologė Evelina Ruibienė. Specialistė taip pat atskleidė ne vienam naudingų patarimų – kaip išvengti pagirių arba jas sušvelninti. Laidos viešnia paaiškino, kas vyksta žmogaus organizme kitą dieną po alkoholio vartojimo.

Deginimo pojūtis krūtinėje – vienas dažniausių simptomų, dėl kurių žmonės pasimeta: ar tai „tik“ rėmuo, ar jau rimtas signalas iš širdies? Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė sako, kad šios būklės neretai painiojamos ne be priežasties, tačiau ignoruoti jų jokiu būdu negalima.

Tai – naujausias vadinamasis sveikatingumo triukas, užvaldęs socialinius tinklus. Pastaruoju metu atrodo, kad kone kas antras rytą pradeda ne nuo kavos, o nuo puodelio karšto vandens. Bet ar šis paprastas ritualas iš tiesų teikia stebuklingą naudą sveikatai? Socialiniuose tinkluose sparčiai populiarėja vadinamasis „karšto vandens triukas“ – ryte, tuščiu skrandžiu, išgerti puodelį šilto ar net karšto vandens.

Daugelis žmonių neįsivaizduoja ryto be riekės duonos. Tačiau tai, kokią duoną pasirenkame, turi įtakos virškinimui, energijos lygiu ir sotumo jausmui. Vienos rūšies duona vadinama viena sveikiausių. Ruginė duona su raugu įvardijama kaip viena sveikiausių. Dėl natūralios fermentacijos ji lengviau virškinama, ilgiau suteikia sotumo jausmą ir neturi dirbtinių priedų. Kuo ji skiriasi nuo viso grūdo duonos? Namuose keptoje duonoje slypi daugiau nei skonis.

Pilvo pūtimas – daugelio pažįstamas ir neretai varginantis pojūtis. Jis dažniausiai atsiranda dėl perteklinio dujų kaupimosi virškinamajame trakte. „Pūtimą gali sukelti tam tikrų produktų, kurių organizmas netoleruoja, vartojimas – pavyzdžiui, laktozės ar gliuteno. Dažnai pilvą pučia ir dėl greito valgymo, persivalgymo, riebių ar sunkiau virškinamų patiekalų, ankštinių produktų, gazuotų ar fermentuotų gėrimų“, – aiškina „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė.

Didžiosios šventės – metas, kai leidžiame sau paskanauti įvairių patiekalų. Ragaudami tai vieno, tai kito, kartais nė nepastebime, kaip persivalgome, o to pasekmė – sutrikęs virškinimas. Vis tik, specialistų teigimu, yra natūralių būdų, kaip pagerinti virškinimą – verta įsiminti šiuos patarimus prieš šventes. Sutrikęs virškinimas, dar vadinamas dispepsija, – tai terminas, vartojamas apibūdinti skausmą ir diskomfortą skrandyje.

Didelis maisto kiekis, riebūs, rūgštūs, aštrūs ar daug perdirbto cukraus turintys patiekalai, gazuoti gėrimai bei alkoholis gali paveikti mūsų virškinimo funkcijas ir sukelti diskomfortą. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė pastebi, kad su virškinimo sutrikimais susiduria bene visi, tačiau nemaža dalis visuomenės vis dar nežino, kokiais atvejais kokių priemonių reikėtų imtis.

Virškinimas – vienas svarbiausių procesų žmogaus organizme, nuo kurio priklauso ne tik fizinė savijauta, bet ir bendra energija bei imunitetas. Kai virškinimas sutrinka, organizmas nebesugeba tinkamai įsisavinti maistinių medžiagų, todėl gali pasireikšti įvairūs nemalonūs pojūčiai – pilvo pūtimas, sunkumo jausmas, nuovargis ar net odos problemos.

Dauguma lietuvių ryte skuba – į darbą, į mokyklą, į gyvenimą. Kava, telefono peržvalga, ir dažnai tik greitas sumuštinis. Tačiau gydytojai primena: būtent rytinė rutina dažnai nulemia, kaip veiks mūsų virškinimo sistema likusią dienos dalį. „Jei rytą pradedame nuo streso, kofeino ar skubėjimo vietoj ramaus pabudimo, kūnas gauna netinkamą signalą“, – aiškina Julija Jankauskienė, gydyk.lt portalo redaktorė.

Kartais rauginti pieno produktai, ypač jogurtas ir kefyras, gali turėti teigiamą poveikį žarnyno sveikatai. Net jei netoleruojate laktozės, galima rasti tinkamų alternatyvų, tačiau prieš tai rekomenduojama pasitarti su gastroenterologu. Rekomendacija gerti kefyrą žarnyno veiklai gerinti yra pagrįsta.

Skausmas dešinėje pilvo ar šono pusėje gali būti įvairios kilmės – nuo visiškai nepavojingų priežasčių iki rimtų sveikatos sutrikimų. Svarbu atkreipti dėmesį, kada jis atsiranda: ar po valgio, fizinio krūvio, ar be aiškios priežasties. Skausmo pobūdis – ar jis aštrus, maudžiantis, pulsuojantis – taip pat suteikia svarbios informacijos apie galimą šaltinį. Virškinimo sistemos įtaka Dažniausia priežastis, kodėl skauda dešinį šoną, – virškinimo sistemos sutrikimai.

Rytoj Lietuvoje numatomi vasariški karščiai – termometro stulpelis kils net iki 25-30 laipsnių. Dietologas perspėja, kad net ir tokią šiltą dieną reikėtų vengti trijų produktų, galinčių apsunkinti savijautą. Nors vasara daugeliui asocijuojasi su lengvesne mityba, netinkami pasirinkimai šiltuoju metų laiku gali baigtis apsunkusiu skrandžiu, prastesniu virškinimu ar kitais nemaloniais pojūčiais po valgio.

Gera savijauta prasideda nuo žarnyno, o prebiotikai ir probiotikai padeda palaikyti jo sveikatą. Šie svarbūs mūsų mikrobiotos pagalbininkai ne tik gerina virškinimą, bet ir stiprina imunitetą, mažina uždegiminius procesus bei prisideda prie bendros emocinės pusiausvyros. Nors šių medžiagų galima gauti papildų forma, jų gausu ir natūraliame maiste – ypač fermentuotose daržovėse ir gėrimuose.

Nuovargis, plaukų slinkimas, svorio augimas, virškinimo bėdos – dažnai apie šiuos simptomus pernelyg nesirūpinama. Tačiau tai gali būti aiškus ženklas, kad jūsų skydliaukei reikia pagalbos. Endobiogenikos specialistė ir šeimos gydytoja Yuliya Asovskaja laidoje „Sveikatos DNR“ atvirai pasakoja, kodėl būtent skydliaukė tampa pažeidžiamiausiu taikiniu mūsų organizme, ypač moterims.

Pajutus sutrikusią kasos veiklą išduodančius simptomus, jų nereikėtų ignoruoti. Nuo pilvo skausmo iki nepaaiškinamo svorio kritimo – nenumokite į šiuos pojūčius ranka, nes tai gali rodyti, kad kasa nefunkcionuoja tinkamai. Kasos problemos gali būti tylios žudikės, o ankstyvų įspėjamųjų ženklų atpažinimas gali padėti išgelbėti gyvybę, rašo southlakegeneralsurgery.com. Virškinimo funkcija ir gliukozės reguliavimas yra dvi svarbiausios kasos funkcijos.

Nors daugelio virtuvėse pankolis vis dar lieka neatrasta daržovė, ši subtilaus anyžių skonio gėrybė slepia kur kas daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Pasirodo, pankolis gali ne tik pagerinti virškinimą, bet ir sumažinti stresą, padėti reguliuoti kraujospūdį, stiprinti imunitetą ar net lengvinti kūdikių dieglius. Kodėl verta jį iš naujo atrasti – aiškinamės kartu su mitybos specialistu Mantu Liekiu.

Vidurių užkietėjimas – tema, apie kurią mažai kas drįsta kalbėti net su sveikatos specialistais. Daugeliui ji vis dar atrodo per asmeniška ar tabu tema, nors šią problemą bet kada gali patirti įvairaus amžiaus žmonės. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė perspėja, jog slėpti šios problemos nereikėtų – uždelstas gydymas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Nuolatinis pilvo pūtimas ne tik vargina fiziškai, bet ir kartais gali sumažinti pasitikėjimą savimi. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad šiuos pojūčius dažnai sukelia netinkami mitybos įpročiai, stresas ir žarnyno mikrofloros disbalansas. Laimei, daugelio šių problemų galima išvengti arba jas sušvelninti pakoregavus kasdienius įpročius, rašoma pranešime spaudai.

Šiltuoju metų laiku staiga prasidėjęs pykinimas, viduriavimas ar vėmimas dažnai priskiriamas apsinuodijimui maistu. Tačiau specialistai įspėja – tai gali būti rimtos virškinamojo trakto infekcijos simptomai. Nors šios ligos dažniausiai prasideda vaikų kolektyvuose, greitai jos persikelia į visą šeimą – ypač paveikdamos tuos, kurių imunitetas silpnesnis. Virškinimo infekcijas gali sukelti ne tik virusai, bet ir bakterijos, grybeliniai ar parazitiniai mikroorganizmai.

Velykos – tai metas, kai susirenkame su šeima ir draugais, džiaugiamės pavasario atėjimu, tačiau po gausių šventinių valgių galime pasijusti asunkę. Šventinė stalo gausa dažnai sukelia virškinimo problemas, tačiau tai nėra neišsprendžiama. Geras virškinimas – svarbus ne tik norint jaustis lengvai ir energingai, bet ir palaikyti bendrą sveikatą.

Gausus ir sotus Velykų stalas – sena lietuviška tradicija, kuriai ištikimi esame ir šiandien. Vis dėlto gyvenimo būdas per šimtmetį pasikeitė: anksčiau šventiniai valgiai žmones džiugindavo po ilgesnio pasninko ir fizinio darbo, o dabar – tik retas po Užgavėnių laikosi pasninko iki Velykų. Tad gausus ir įvairus maistas tampa ne atpildu ar švente, o iššūkiu mūsų virškinimo sistemai.

Obuolių actas – tai vienas tų produktų, dėl kurio galima suklysti. Vieni jį laiko tikru stebuklu, galinčiu pagerinti sveikatą ir netgi padėti mesti svorį, kiti – pavojingu rūgšties šaltiniu, kuris gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Tačiau kokia yra tiesa? Ar šis kasdienis ingredientas iš tiesų yra toks naudingas, kaip dažnai teigiama? Jau šimtmečius obuolių actas buvo naudojamas ne tik maisto gamyboje, bet ir kaip natūrali gydomoji priemonė.

Kasa atlieka svarbų vaidmenį organizme, gamindama virškinimo fermentus ir insuliną, kuris reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Jos sklandi veikla būtina tiek virškinimo, tiek endokrininės sistemos sveikatai. Norint išlaikyti kasą sveiką, svarbu rinktis maisto produktus, kurie jos neapkrauna ir palaiko optimalias funkcijas. Naujienų portalui tv3.lt „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Petras Žukauskas dalijasi patarimais, kokie produktai gali padėti gerinti kasos veiklą.

Puikus skrandžio veikimas yra itin svarbus bendrai savijautai, tačiau kasdienė mityba gali turėti didelę įtaką jo būklei. Tam tikri maisto produktai gali dirginti skrandžio gleivinę, sukelti rėmenį, pilvo pūtimą ar net rimtesnes virškinimo problemas. Jei dažnai jaučiate diskomfortą skrandyje, verta peržvelgti savo racioną ir atsisakyti produktų, kurie gali būti šių negalavimų priežastis.

Daugeliui žmonių rytas neįsivaizduojamas be puodelio kavos, nes ji padeda pralinksminti ir suteikia energijos visai dienai. Tačiau per dažnas jos vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai, įspėja ekspertai. Kodėl turėtumėte riboti kavos vartojimą? Neigiamas poveikis virškinimui Per didelis kavos vartojimas didina skrandžio rūgšties gamybą, o tai gali prisidėti prie tokių ligų, kaip rėmuo ir rūgšties refliuksas, atsiradimo.

Virškinamojo trakto ligos dažnai laikomos viena iš sudėtingiausių medicinos sričių, nes daugelis jų pradinėse stadijose pasireiškia be aiškių arba specifinių simptomų. Toks nebylus ligų pobūdis tampa rimtu iššūkiu tiek pacientams, tiek gydytojams, nes laiku nenustatyta būklė gali progresuoti ir sukelti rimtų pasekmių.  Dažnai virškinamojo trakto ligų mes nejaučiame arba jos nepasireiškia specifiniais simptomais, o daugelis žino, kad neretai nebylios ligos – onkologinės.

Daugybė žmonių rytus pradeda su kavos puodeliu, kad ši suteiktų daugiau energijos dienos pradžiai. Tačiau yra vienas nemalonus poveikis, su kuriuo susiduria daugelis – išgėrus kavos tenka skubėti į tualetą. Kava ne tik suteikia energijos, bet ir suaktyvina žarnyno veiklą. Tai ir yra toji priežastis, kodėl kava skatina tuštinimąsi, rašo dailystar.co.uk. Kavoje yra daugybė maistinių medžiagų, kurios padeda jaustis energingiems ir budriems.

Sezoniniai pokyčiai atsiliepia ne tik mūsų nuotaikai, bet ir virškinimo sistemai: atvėsus orams, sulėtėjus gyvenimo tempui, sulėtėja ir medžiagų apykaita, o nesirūpinant mitybos įvairove, gali varginti pilvo pūtimas, sunkumo jausmas ir kiti virškinimo sutrikimai. Specialistai atskleidė, kokios priemonės padeda išvengti nemalonių simptomų, ką daryti, jei su jais susiduriame, ir atskleidė faktą, nustebinsiantį patiriančius daug streso.

Gražiausių metų švenčių maratonas ir jaukūs susitikimai su šeima bei draugais dažnai yra neatsiejami nuo skalsių ir sunkių patiekalų, desertų bei skirtingo pobūdžio gėrimų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė primena, kad neatsakingai ragaujant vaišes ir nejaučiant saiko, gali tekti susidurti su įvairiais virškinamojo trakto negalavimais.

Kartais po valgio apima nemalonūs pojūčiai – pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ir tai lydi dujų išleidimas. Profesorius Alvydas Unikauskas paaiškino, kas tai sukelia ir kaip sumažinti pilvo pūtimą. Laidoje „Kviečiame daktarą“ LSMU Medicinos akademijos Vidaus ligų klinikos profesorius, LSMU Kauno ligoninės vidaus ligų gydytojas A. Unikauskas išskyrė, kas didina pilvo pūtimą ir išdavė, kuriuos produktus geriau apeiti dažnai susiduriantiems su šia problema.

Virškinimo sistemos ligos yra dažna problema, daranti didelį poveikį žmogaus sveikatai, gyvenimo kokybei bei sveikatos apsaugos sistemai. Anot gydytojų gastroenterologų, į šią sritį verta atkreipti ypatingą dėmesį, nes sutrikimai gali lemti negalią ir netgi ankstyvą mirštamumą. Gydytoja gastroenterologė dr.

Kasa yra maža liauka, esanti pilvo srityje. Ji yra svarbesnė, nei galite įsivaizduoti. Kiekvieną dieną ji gamina fermentus, kurie atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį virškinant maistą, kurį valgote. Be to, ji gamina insuliną, kuris kontroliuoja cukraus kiekį organizme. Trumpai tariant, kasa atlieka itin svarbų vaidmenį organizme.

Išmatų transplantacija, iš pirmo karto išgirdus, gali pasirodyti, kaip išgalvotas gydymas. Iš tiesų tai yra labai efektyvus ligų gydymo būdas, kuris turi daug teigiamų savybių. Gydytojas atsakė plačiau, kaip vyksta ši transplantacija, kokia visgi slypi nauda ir kokiu mastu ji yra paplitusi Lietuvoje. Išmatų transplantacija yra procedūra, kurios specifiką paaiškino gydytojas profesorius, vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.

Atėjus rudeniui ir pradėjus vėsti orams, vis dažniau norisi valgyti riebesnį, aštresnį maistą, kuris suteikia komforto. Specialistai pastebi, kad pasikeitus mitybai, vis daugiau žmonių skundžiasi įvairiais virškinamojo trakto sutrikimais – keli produktai yra tiesus kelias į juos. Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas teigė, kad šaltasis sezonas – ne tik peršalimo ligų, bet ir virškinimo sutrikimų laikas.

Su virškinimo sistemos veikla susiję negalavimai – vieni iš dažniausiai tarp pacientų pasitaikančių sveikatos sutrikimų. Dažnai jie užklumpa netikėtai, sukelia didelį diskomfortą ir apsunkina kasdienines veiklas. Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Karolina Girdvainytė pasakoja, kokių gyvensenos įpročių svarbu laikytis, siekiant sumažinti virškinimo problemų grėsmę, ir kokių požymių itin svarbu neignoruoti.

Kas nutinka, jei negalite atsirūgti? Galbūt manote, kad tai kaip tik yra gerai – juk atsirūgimas nėra pati maloniausia ar socialiai priimtiniausia kūno funkcija, bent jau daugumoje kultūrų. Tačiau ji taip pat yra būtina, o tiems, kurie vengia atsirūgimo, pasireiškia daugybė nemalonių simptomų, kurie iki pat 2019 m. net neturėjo medicininio pavadinimo. Dabar tai pripažinta kaip būklė, vadinama retrogradine krikofaringo disfunkcija (R-CPD), ir gydytojai mano, kad rado tam veiksmingą gydymo būdą.

Mūsų virškinimo sistema – tikrai sudėtinga, tačiau, be abejonės, ji mums labai svarbi, kad galėtume gyventi. Virškinimo sistemą sudarantys organai padeda iš maisto pasiimti organizmui reikalingas maistines medžiagas, skysčius, vitaminus bei mineralus, tačiau šis procesas negali įvykti be sudėtingų etapų, kurių metu maiste esančios medžiagos suskaidomos į paprastesnes medžiagas, jau galinčias patekti į kraują ir vykdyti tolimesnę „misiją“ – prisidėti prie ląstelių augimo, atsinaujinimo, energijos...

Sklandus virškinimas – raktas į gerą savijautą, tačiau jam sutrikus nebūtina skubėti griebtis vaistų, nes kelios vaistažolės padės pagerinti virškinimą. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia Lietuvos fitoterapijos asociacija, virškinimo sistema yra viena svarbiausių žmogaus organizme, ji atsakinga už maisto skaidymą, maistinių medžiagų pasisavinimą, atliekų šalinimą.