Ką iš tiesų „mėgsta“ jūsų žarnynas? Kasdieniai įpročiai, padedantys jaustis geriau

Sklandi virškinimo veikla dažniausiai neprasideda nuo vieno stebuklingo produkto ar griežtos taisyklės. Kur kas daugiau reikšmės turi maži veiksmai, kuriuos kartojame kasdien – kaip valgome, kiek judame ir geriame skysčių bei ar randame laiko pailsėti. Tad kokius įpročius žarnynas „mėgsta“ labiausiai?

Žarnynui svarbus reguliarumas

Vieną dieną pusryčiaujate septintą ryto, kitą dieną pirmą kartą prisėdate pavalgyti tik vidurdienį, o vakare bandote kompensuoti praleistus pietus gausia vakariene? Įtemptomis dienomis toks scenarijus gana dažnas, tačiau virškinimo sistemai nuolat besikeičiantis režimas gali tapti papildomu iššūkiu.

Reguliaresni valgiai padeda palaikyti pastovesnį virškinimo ritmą. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip valgote. Kai pietums turite vos dešimt minučių, maistą dažnai sukramtote paskubomis, o kartu praryjate ir daugiau oro. Nors dalis jo pasišalina raugėjant, kita dalis nukeliauja į žarnyną ir prisideda prie dujų kaupimosi.

Todėl valgydami stenkitės neskubėti, gerai sukramtykite maistą ir bent trumpam padėkite telefoną į šalį. Kuo ramiau valgote, tuo mažiau oro praryjate ir tuo mažesnė tikimybė, kad vėliau vargins pilvo pūtimas ar tempimo jausmas.

Skaidulos ir vanduo – kasdienė pagalba virškinimui

Kartais apie žarnyno veiklą prisimename tik tada, kai kelias dienas nepavyksta normaliai pasituštinti. Norint, kad taip nutiktų kuo rečiau, svarbu kasdien pasirūpinti pakankamu skaidulų kiekiu. Todėl savo lėkštę dažniau papildykite  daržovėmis, vaisiais, viso grūdo produktais ir ankštinėmis daržovėmis. Jie padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą ir reguliarų tuštinimąsi.

Vis dėlto daugiau nebūtinai reiškia geriau. Jei iki šiol skaidulų valgėte nedaug, jų kiekį geriau didinkite palaipsniui. Staiga pakeitus maisto racioną, pilvas gali sureaguoti priešingai, nei tikėjotės – pradėti pūsti ar jaustis sunkesnis.

Kartu su skaidulomis nereikėtų pamiršti ir vandens. Jis padeda skaiduloms sugerti skysčius, didinti išmatų tūrį ir lengviau judėti žarnynu. Tad jei vandens geriate per mažai, o skaidulų suvartojate daugiau, gali pasireikšti priešingas efektas – vidurių užkietėjimas.

Daugiau judėjimo – ne tik dėl nugaros

Aštuonios valandos prie kompiuterio, kelionė automobiliu namo ir vakaras ant sofos. Po tokios dienos sustingusį kūną dažniausiai išduoda nugara ar kaklas, tačiau ilgą sėdėjimą gali pajusti ir žarnynas.

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti normalią virškinimo veiklą, o mažai judant dažniau gali varginti vidurių užkietėjimas ir kartu atsirandantis pilvo pūtimas. Geriausia yra tai, kad tam nebūtina kasdien suplanuoti intensyvios treniruotės.

Daugiau judėjimo į kasdienybę galite įtraukti visai paprastai: nueikite pietauti pėsčiomis, darbo metu dažniau atsistokite nuo kėdės, vietoj lifto rinkitės laiptus, o vakare išeikite pasivaikščioti. Kuo dažniau judėjimas taps natūralia jūsų dienos dalimi, tuo mažiau reikės jį planuoti kaip atskirą veiklą.

Poilsio reikia ne tik galvai

Galbūt esate pastebėję, kad prieš svarbų susitikimą ar itin intensyvią darbo savaitę pilvas staiga tampa jautresnis, nors mityba beveik nepasikeitė. Tai nebūtinai sutapimas.

Žarnynas ir smegenys yra glaudžiai susiję, todėl emocinė įtampa gali paveikti ir virškinimo sistemos veiklą. Vieniems žmonėms stresiniu laikotarpiu tuštintis norisi dažniau, kitiems virškinimo veikla sulėtėja, todėl gali atsirasti pilvo pūtimas, spazmai ar vidurių užkietėjimas. Ypač jautriai į stresą gali reaguoti žmonės, kuriuos vargina dirgliosios žarnos sindromas.

Žinoma, visiškai pašalinti streso iš kasdienybės nepavyks. Tačiau galima pasirūpinti, kad įtempta diena netaptų nuolatine būsena. Pasivaikščiojimas po darbo, ramesnis vakaras, mėgstama veikla, meditacija ar tiesiog laikas, kai nereikia niekur skubėti, gali būti reikalingas ne tik mintims pailsinti.

Ką daryti, kai gerų įpročių ne visada pakanka?

Net ir stengiantis valgyti reguliariau, daugiau judėti ir mažiau skubėti, kartais pilvas vis tiek gali priminti apie save. Tuomet pirmiausia verta pagalvoti, kas pastarosiomis dienomis pasikeitė – galbūt daugiau stresavote, pasikeitė įprastas dienos režimas ar tuštinimosi laikas.

Jeigu diskomfortą lemia žarnyne susikaupusios dujos ir kartu vargina pilvo pūtimas, skausmas ar spazmai, viena iš galimų pagalbos priemonių yra „Ibesan“. Ji gali padėti sumažinti šiuos simptomus ir palaikyti normalią žarnyno peristaltiką. Žinoma, prieš naudojant medicinos priemonę reikėtų susipažinti su informaciniame lapelyje pateikta informacija ir laikytis joje nurodytų rekomendacijų.

Svarbiausia savo žarnyno nevertinti tik pagal vieną gerą ar blogą dieną. Kartais daugiau pasako būtent pasikartojantys scenarijai: kaip jaučiatės po itin įtemptos savaitės, ilgo sėdėjimo ar kelių dienų, kai jūsų įprasta kasdienybė būna pasikeitusi. Jei pilvo negalavimai tampa dažni, stiprėja ar pradeda trukdyti įprastai kasdienybei, verta jų priežastį aptarti su gydytoju.