„Ypač šiandien noriu priminti, kad širdies, kitaip nei automobilio, neatnaujinsi, todėl norint apsaugoti širdį svarbu judėti, sveikai maitintis, kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį kraujyje,“ – sako LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Struktūrinių širdies ligų intervencijų sektoriaus vadovas doc. dr. Kasparas Briedis.
Keli paprasti žingsniai
Kasdien su ligoniais susiduriantis kardiologas akimirksniu įvardija, su kokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje dažniausiai susiduria pacientai: arterine hipertenzija, ateroskleroze, išemine širdies liga, galvos smegenų insultu ir įvairiomis širdies ritmo sutrikimų formomis, rašoma pranešime spaudai.
„Bet svarbu suprasti, kad už visų šių diagnozių slypi tie patys rizikos veiksniai – nekontroliuojamas, aukštas kraujospūdis, rūkymas, antsvoris, cukrinis diabetas, cholesterolio apykaitos sutrikimai. Yra ir kita, mažiau matoma dalis – vožtuvinės širdies ligos. Jos dažnai lieka šešėlyje, nes iš pradžių nesukelia simptomų, tačiau būtent jos dažnai tampa širdies nepakankamumo priežastimi,“ – pastebi doc. dr. Kasparas Briedis.
Vienas svarbiausių dalykų – judėjimas. Kardiologas patikina, kad bent pusvalandis vidutinio intensyvumo fizinės veiklos kasdien, jau sumažina riziką susirgti širdies ligomis:
„Antra – mityba. Mažiau druskos, daugiau daržovių, žuvies, viso grūdo produktų, mažiau perdirbto maisto. Trečia – žalingų įpročių atsisakymas. Ketvirta – reguliari sveikatos patikra. Bent kartą per metus verta pasimatuoti kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį kraujyje, o esant simptomams – atlikti širdies echoskopiją.
Echoskopija yra neskausminga ir labai informatyvi. Nesigėdykite ir neatidėliokite, nes kuo anksčiau kreipsitės, tuo daugiau galimybių turėsime padėti. Konsultacija – tai tik pokalbis ir keli paprasti tyrimai, kurie gali išgelbėti gyvybę.“
Simptomai apgauna
„Širdies nepakankamumas – tai būklė, kai širdis nebepajėgia pakankamai efektyviai pumpuoti kraujo. Taip nutinka dėl to, kad populiacijoje daugėja rizikos veiksnių – hipertenzijos, nutukimo, diabeto. Širdies nepakankamumas gali būti ir kaip miokardo infarkto vėlesnė komplikacija. Įprastai šis negalavimas pasireiškia dusuliu – ypač lipant laiptais – nuovargiu, tinimu, sumažėjusiu fiziniu pajėgumu, nepaaiškinamu svorio didėjimu dėl skysčių kaupimosi, nuolatiniu nuovargiu.
Jeigu žmogus pastebi, kad anksčiau galėdavo nueiti kelis šimtus metrų be sustojimo, o dabar turi sustoti pailsėti, tai jau – irgi signalas. Pasitaiko ir taip, kad naktį net tenka prabusti ir atsisėsti, nes atrodo, jog trūksta oro. Tokiais atvejais nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar kardiologą.“
Docentas K. Briedis didelį dėmesį atkreipia į vožtuvines širdies ligas. Dažniausiai sutinkama aortos vožtuvo stenozė, kuomet vožtuvas susiaurėja ir kraujas ima sunkiau tekėti: „Toks pats dažnas ir mitralinio vožtuvo nesandarumas, o pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriame ir triburio vožtuvo nesandarumui.
Didžiausia problema su vožtuvinėmis širdies ligomis ta, kad dauguma šių ligų ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų. Pacientai tiesiog prisitaiko prie laipsniškai mažėjančio fizinio pajėgumo, o dusulį ar nuovargį priskiria amžiui ar stresui, todėl neretai pas gydytoją ateina tik tada, kai liga jau yra pažengusi.“
Pažangios gydymo galimybės
Visgi docentas džiaugiasi, kad per pastaruosius penkiolika metų širdies vožtuvų gydyme galime jausti pažangą. Ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.
„Dar prieš du dešimtmečius vienintelė išeitis daugeliui pacientų buvo atvira širdies operacija, o šiandien medicinos pažanga suteikia naujų galimybių. Minimaliai invazinės kateterinės procedūros TAVI ir TEER leidžia vožtuvus pakeisti ar sutaisyti be atviros operacijos. TAVI procedūra skirta kateterinės aortos vožtuvo implantacijai, o štai TEER – kateteriniam mitralinio ar triburio vožtuvo nesandarumo gydymui. Šie būdai skirti pacientams, kuriems atvira operacija būtų per didelė rizika, arba kai norima greitesnio atsigavimo.
Vyresnio amžiaus pacientams ir turintiems daug gretutinių ligų, minimaliai invaziniai metodai dažnai yra vienintelė galimybė: tokios procedūros mažiau traumuoja, – pasakoja kardiologas, doc. dr. K. Briedis. – TAVI procedūra rekomenduojama beveik visiems pacientams nuo 70 metų amžiaus, nepriklausomai nuo atviros širdies operacijos rizikos balo. O tai labai svarbi žinia, nes nebereikia laukti, kol rizika taps bent jau „vidutinė“ ar „didelė“, kaip buvo iki šiol.“
Gydytojas pastebi, kad Lietuva širdies ligų gydyme pagal kai kuriuos rodiklius pirmauja, lyginant su kai kuriomis kitomis vakarų Europos šalimis – Kauno klinikos yra vienintelis centras Baltijos šalyse, kuriame atliekamos triburio vožtuvo kateterinės TEER procedūros.
„Tai rodo ne tik mūsų gydytojų komandos patirtį, bet ir technologijų prieinamumą šalyje. Klinikose vykdomos ir tarptautinės Ekscelencijos centro mokymų programos, dalyvaujama tarptautiniuose tyrimuose. Technologijos nuolat tobulėja, įranga tampa vis saugesnė ir visiems prieinamesnė. Manau, per ateinančius kelerius metus minimaliai invazinės procedūros taps standartu net ir tiems pacientams, kurie nepriklauso didelės rizikos grupėms“, – viliasi doc. dr. K. Briedis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
