Seksualiai aktyviausia visuomenės grupė – iš tėvų kišenės gyvenantys paaugliai ir studentai – už prezervatyvus (vadinamuosius sargius) turi mokėti kone brangiausiai Europos Sąjungoje, todėl dažnai į apsaugą nuo ligų ir nepageidaujamo nėštumo jie numoja ranka ir sargių neperka. Sveikatos apsaugos ministerija mano, kad yra daug sričių, kurioms verčiau skirti pinigus, nei kompensuoti bent dalį prezervatyvų kainos jaunimui ir nepasiturintiems.

Prezervatyvai Lietuvoje brangiausi

Sargiai per brangūs studentams“, – teigia Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LIMSA) reprodukcinės sveikatos bei AIDS koordinatorė Giūla Mačkina. Būsimieji medikai dėl intensyvių studijų negali dirbti mažiausiai iki ketvirtojo kurso, todėl dauguma gyvena tik tėvų remiami. O tų, kurie vis dėlto gauna stipendijas pajamos – 200–300 litų. Būsimosios medikės manymu, prezervatyvas daugiausiai turėtų kainuoti litą, tuomet studentai įstengtų jų įsigyti.

Tai, kad studentams labai reikia sargių, G. Mačkina susidarė nuomonę iš vieno vakarėlio, kurio metu buvo dalijami prezervatyvai. „700 prezervatyvų išgaravo vos per dvi minutes“, – pasakojo studentų atstovė.

REKLAMA

Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, vidutinė vieno prezervatyvo pardavimo kaina Lietuvoje ir Estijoje pernai buvo 2,08 Lt, o kaimyninėje Latvijoje – 1,72 lito. Įdomu tai, kad vidutinė prezervatyvų kaina per pastaruosius trejus metus drastiškai šoktelėjo būtent Lietuvoje – 39,5 proc., tuo tarpu Latvijoje – 21,1 proc., o Estijoje – 18,4 procento.

Paklaidžiojus po interneto platybes galima rasti informacijos, kad Vakarų valstybėse prezervatyvų galima įsigyti už 1,3–2 litus. Ir prisiminkime: Vakaruose gerokai aukštesnis žmonių gyvenimo lygis.

„Briuselyje prezervatyvai pigesni nei Vilniuje“, – teigia Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė. O taip, pasak jos, yra todėl, kad valstybės, suinteresuotos gyventojų lytine sveikata, per įvairias programas kompensuoja bent dalį sargio kainos. Taigi, Vakarų valstybių gyventojai už prezervatyvus moka dar mažiau, nei aš radau internete.

Tai, kad sargių vartotojai neįperka, rodo ir krintantys šių prekių pardavimai. „Prezervatyvų pardavimai Lietuvoje ir Latvijoje trejus metus iš eilės gan stipriai krito. Tuo tarpu Estijoje antrus metus iš eiles pardavimai auga“, – teigia „Nielsen“ vadovas Lietuvoje Artūras Urbonavičius. Lietuvoje prezervatyvų rinka 2009 m. susitraukė 13,2 proc., 2010 m. – 11,2 proc., o pernai – 8,8 proc. Taigi, iš viso daugiau nei trečdaliu! Latvijoje per šiuos trejus metus sargių pardavimai sumažėjo beveik 21 procentu. Tik neprasiskolinusioje Estijoje išaugo daugiau kaip 9 procentais. Beje, senoko, 2006 m. atlikto E. Kuliešytės tyrimo duomenimis, Lietuvoje prezervatyvus naudojo 18,5 proc. lytiškai aktyvių žmonių, o visokias kontraceptines priemones – vos 27 procentai.

„Šią rinką stebime ir žinome situaciją, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. – Šių prekių kaina pakilo dėl padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio, bet mes negalime daryti įtakos, kad ją sumažintume“.

Tik ar tikrai kainos kyla vien dėl to? Tarptautinis AIDS sveikatos apsaugos fondas (AHF – AIDS Healthcare Foundation) paskelbė žinią, kad pagaminti vieną prezervatyvą kainuoja vos 4 amerikietiškus centus, t.y. vos apie 10  mūsiškų centų. Tačiau prezervatyvai parduodami labai brangiai. Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Walgreens“ bando pakelti prezervatyvų kainą iki 1 JAV dolerio (2,6 Lt). Fondo atstovai mano, kad tokia kaina prezervatyvus padarys neprieinamus, ypač mažas pajamas turintiems žmonėms. Jų nuomone, prezervatyvai turėtų kainuoti keturis kartus pigiau, – apie 0,65 Lt, ir vis tiek gamintojai gautų milžiniška pelną. Kad būtų sumažinta sargių kaina, AHF vasarį Amerikoje pradėjo akciją „Prezervatyvų nacija“. Per pusę metų 25 valstijose bus išdalyta apie 10 milijonų prezervatyvų (daugiau informacijos: www.keepthepromise2012.org.)

REKLAMA

Lietuvoje prezervatyvų prieinamumu rūpinasi visuomeninės organizacijos. Jos dalyvauja įvairių fondų organizuojamuose projektuose, taip pat ir tarptautiniuose, iš jų gauna prezervatyvų, kuriuos nemokamai dalija rizikos grupių žmonėms. Vien ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“ pernai išdalijo daugiau kaip 100 tūkst. prezervatyvų. Šiemet irgi ketina paskleisti panašų jų kiekį.

Lytinį gyvenimą pradeda anksti

Statistika teigia, kad lytinių santykių yra turėję net 51 proc. 14–16 metų vaikinų ir ketvirtadalis merginų. Tačiau gydytoja ginekologė Sonata Rakšnienė, kuri gydo nepilnametes mergaites sako, kad yra teikusi pagalbą trylikos metų pastojusiai pacientei.

Anot gydytojos, prezervatyvai plačiausiai naudojama kontraceptinė priemonė pasaulyje – 44 mln. porų naudoja tik juos. Bet ji pabrėžia, kad prezervatyvai  – vienintelė kontraceptinė priemonė, apsauganti nuo lytiškai plintančių ligų – ŽIV, sifilio, gonorėjos, chlamidijų, žmogaus papilomos virusų, kurie sukelia gimdos kaklelio vėžį ir ŽIV. Beje, sargius žmonija dar Egipto laikais išrado tam, kad apsisaugotų nuo ligų, tik vėliau susiprato, kad jie saugo ir nuo nėštumo.

Prezervatyvai tinkamiausia kontraceptinė priemonė paaugliams ir jaunimui, nes tokio amžiaus žmonės dažnai keičia partnerius, lytiniai santykiai būna dažni ir nereguliarūs.

„Žinoma, – tvirtina gydytoja, – prezervatyvai nuo ligų saugo tik tada, jeigu naudojami tinkamai ir nuo lytino akto pradžios iki pat pabaigos.“

Pasak gydytojos, paauglės, ypač pirmą kartą, dažniausiai lytiškai santykiauja su gerokai vyresniais vaikinais, kurie turi didesnę lytinę patirtį. Ir neretai tai padaro labiau iš smalsumo nei iš noro, ar paveiktos alkoholio, narkotinių medžiagų. Dėl to vėliau, žinoma, kyla daug problemų dėl infekcijų. „Neretai po tokių santykių jos atbėga išsigandusios, ar nepastojo ir netgi tikina, kad labai gailisi, jog tai buvo klaida“, – pasakoja S. Rakšnienė.

Gimdo nepilnametės, sifilis plinta

Anokia čia bėda, sakysite, neperka sargių, na ir kas? Ogi tas, kad pastaruosius septynerius metus mūsų šalyje kasmet gimdo po 400–600 nepilnamečių. Bent pusė jų gyvena kaimuose. Be to, Statistikos departamento duomenimis, kasmet gimdo ir po 5–10 mergaičių iki 15 metų!

REKLAMA

Be to, daugėja lytiškai plintančių ligų. Per vienus metus sergamumas sifiliu padidėjo 7 procentais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenims 2010 metais Lietuvoje registruoti 347 žmonės, užsikrėtę sifiliu. Iš jų – dvi naujagimės mergytės. Sostinėje per pastaruosius ketverius metus susirgusiųjų padvigubėjo – nuo 84 2007 m. iki 176 – 2010 metais. Daugiau nei pusė – 58,6 proc. užsikrėtusių sifiliu buvo 20–34 metų, o virš 10 proc. – vos 15–19 metų jaunuoliai. Beje, tik 4 iš jų vartojo narkotikus ir 4 – teikė sekso paslaugas.

Baltijos šalių prezervatyvų rinkos plėtra (nuotr. Organizatorių)Baltijos šalių prezervatyvų rinkos plėtra (nuotr. Organizatorių)

Didžioji dauguma sergančiųjų nurodė, kad užsikrėtė santykiaudami su atsitiktiniu partneriu ar pažįstamu asmeniu ir net 95,4 proc. teigė, jog sargiais naudojasi labai retai arba iš viso nesinaudoja.


Rašyti komentarą...
Z
Zmogus
2012-04-28 19:36:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Geras straipsnis :)
Atsakyti
0

V
Vytautas
2012-04-28 19:45:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Olandijoje standartine 3 prezervatyvu pakuote kainuoja apie 4eurus. Nesunkiai galima apskaiciuot kad vieno prezervatyvo kaina beveik 4 litai. Kokybiskesniu prezervatyvu pakuote kainuoja 5-7 eurus. tai is kur informacija traukiat?
Atsakyti
0

j
jei
2012-04-28 19:55:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
noresit saugiai pistis, mokesit ir po 5lt/vnt, nes cia Lietuva "musu"...
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (20)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų