Apie menopauzei būdingus simptomus bei jų malšinimą komentuoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė.
I. Sauserytė sako, kad menopauzė yra moterų gyvenimo tarpsnis, pažymintis reprodukcinių galimybių pabaigą, kuomet dėl hormoninių pokyčių išnyksta menstruacijos ir moteris nebegali pastoti.
„Menopauzė pasireiškia iš lėto. Prieš ją moterys išgyvena ankstyvosios menopauzės fazę, neretai pasireiškiančią peržengus 45–50 metų slenkstį. Pastarosios metu pradeda ryškėti simptomai: menstruacijos tampa nereguliarios, gali pradėti slinkti plaukai, pasireikšti karščio pliūpsniai, sutrikti miegas ar kankinti kiti menopauzei būdingi simptomai.
Menopauzė diagnozuojama, kada moteriai visus metus nebūna menstruacijų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad jei moteris yra patyrusi gimdos ar gimdos kaklelio pašalinimo operaciją, chemoterapiją ar radiacinį gydymą, menopauzės simptomai pasireiškia daug anksčiau“, – teigia vaistininkė.
Menopauzės simptomai
I. Sauserytė teigia, kad dažniausiai menopauzės simptomai kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingai, todėl gali būti, kad vienoms jie nemenkai sutrikdo kasdienybę, o kitos net nepastebi, jog kažkas jų organizme pasikeitė.
„Didesnė moterų dalis patiria karščio antplūdžius, svorio ir metabolizmo pokyčius, pradeda keistis miego ciklas, atsiranda naktinis prakaitavimas, šaltkrėtis, sustiprėja ir paryškėja širdies plakimas, arterinis kraujo spaudimas, pradeda skaudėti sąnarius, gali padidėti veido plaukuotumas.
Tačiau šalia fizinių simptomų menopauzės metu moterys taip pat neretai tampa emociškai jautresnės, vangesnės, irzlesnės, didėja užmaršumas, o kai kurioms pasireiškia ir nerimo ar depresijos simptomatika. Tai – sudėtingas gyvenimo etapas, kada kūne vyksta daugybė hormonų lemiamų pokyčių, o jie paveikia bendrą žmogaus savijautą“, – pasakoja ji.
Vaistininkės teigimu, pastebima, kad menopauzė moterims gali sumažinti ir seksualinį potraukį, tačiau tai – menkiausia problema. Menopauzė gali padidinti tokių ligų kaip osteoporozė, širdies bei kraujagyslių ligos, diabetas, krūties vėžys riziką.
„Visgi, reguliariai konsultuojantis su gydytoju ar vaistininku, atliekant bendruosius ir prevencinius tyrimus bei rūpinantis savo organizmu, galima nemenkai sumažinti šių ligų tikimybę.
Kadangi menopauzė nėra laikoma liga, o įprastu moters gyvenimo tarpsniu, pastebėjus pirmuosius simptomus rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kaip būtų galima juos palengvinti. Iš tiesų, galimybių padėti organizmui šiuo laikotarpiu yra nemažai: nuo įvairių maisto papildų ir vitaminų iki hormonų terapijos ar simptominio gydymo.
Pavyzdžiui, jei menopauzės metu moteris patiria depresijos simptomus ar stiprų nerimą, gydytojas gali skirti antidepresantų, o jei labiausiai vargina karščio antplūdžiai, ypač naktį, neretais atvejais būna skiriami tam tikri hormonai.
Tačiau labai svarbu atsiminti, kad savigyda šiuo atveju užsiimti nereikėtų – geriausiai patarti kaip elgtis menopauzės metu gali tik specialistai“, – įspėja specialistė.
Menopauzsė simptomų valdymo būdai
Moters teigimu, adaptuojant gyvenimo būdą ir mitybos įpročius prie pasikeitusio organizmo, galima palengvinti kai kuriuos simptomus. Manoma, kad didelę reikšmę čia gali daryti fizinis aktyvumas, emocinio streso bei įtampos valdymo įrankių praktikavimas, taip pat teisinga intymi higiena, sveika ir subalansuota mityba:
„Renkantis maisto produktus, reikėtų atsižvelgti į jų sukeliamą efektą organizmui ir savijautai. Pavyzdžiui, kadangi menopauzės metu kyla osteoporozės rizika, patartina rinktis maistą, turintį baltymų, kalcio, kolageno, magnio, vitamino K bei D.
Tyrimai rodo, jog savijautą pagerinti gali ir tinkamas omega-3 riebiųjų rūgščių kiekis organizme, o pastarųjų gausu įvairiose sėklose bei riebioje žuvyje. Skaidulos bei antioksidantai taip pat naudingi įvairiems organizmo procesams.
Pastebėjus menopauzės simptomus, reikėtų dar labiau susimąstyti apie žalingų įpročių bei greitojo maisto mažinimą kasdienybėje. Tarkime, riebūs, sūrūs užkandžiai, gazuoti gėrimai, didelis cukraus kiekis ar alkoholis turi daug nereikalingų kalorijų, kurios gali prisidėti prie menopauzės metu ir taip dažnų svorio pokyčių.
Labai svarbu atpažinti simptomus ir nedelsti kreiptis patarimo į gydytoją ar vaistininką, kadangi anksčiau padedant organizmui prisitaikyti prie natūralių biologinių procesų, simptomai bus juntami silpniau ir netrikdys kasdienės rutinos.“
Moterims vis dar nedrąsu kalbėti apie menopauzę
J. Aleknienė teigia, kad kalbėti apie menopauzę vis dar nepatogu daugumai moterų ir tai labai jaučiasi vaistinėse, kai ne kiekviena išdrįsta atvirai pasakyti, kokie simptomai ją kankina.
O jų pasitaiko pačių įvairiausių – stiprus prakaitavimas, karščio pylimai, galvos skausmas, didėjantis svoris ir labai staigios nuotaikų kaitos, dirglumas, nereguliarūs kraujavimai iš gimdos, o ką dar kalbėti apie intymesnius simptomus kaip makšties sausumas ir sumažėjęs libido.
„Premenopauzė gali pasireikšti dar keletą metų prieš menopauzę. Jos metu palaipsniui pradeda keistis ir mažėti hormonų lygis, pirmiausia pastebime, kad menstruacijos tampa vis nereguliaresnės, atsiranda tarpiniai kraujavimai.
Vėliau simptomai pradeda stiprėti – atsiranda karščio bangos, depresyvi nuotaika, nuovargis, sumažėja lytinis potraukis, pradeda didėti svoris ir prastėti plaukų bei nagų būklė.
Po menopauzės, praėjus metams laiko nuo paskutiniųjų moters menstruacijų, ji įžengia į paskutinį ciklo etapą – pomenopauzę. Kai kurioms moterims šiuo periodu pasibaigia varginantys simptomai kaip karščio bangos ar nuotaikų kaitos. Visgi, kitoms tai dar gali tęstis ir ilgiau“, – apie menopauzę pasakoja specialistė.
Menopauzė (nuotr. Shutterstock.com) J. Aleknienės teigimu, susidūrus su pirmaisiais menopauzės simptomais kai kurios moterys nori griebtis hormonų terapijos, tačiau prieš tai joms reikėtų apie tai pasikalbėti su savo gydytoju. Iš pradžių patariama subalansuoti mitybą, pradėti aktyviau judėti ir išbandyti natūralias priemones bei maisto papildus.
„Įtraukite į mitybą sojų izoflavonus. Menopauzės metu mūsų organizmas pradeda gaminti mažiau estrogenų, dėl ko atsiranda minėtieji simptomai – karščio bangos, gausus prakaitavimas bei kiti.
Sojų izoflavonai, dar kitaip vadinami fitoestrogenais, yra labai panašios struktūros į moters organizme gaminamus estrogenus, dėl to jie gali praversti šiuo pokyčių laikotarpiu.
Suprastėjus bendrai emocinei sveikatai, patariama vartoti nervų sistemai skirtus maisto papildus – magnį, B grupės vitaminus, taip pat nepamiršti laimės vitaminu vadinamo vitamino D. O jei vakare sunku užmigti, galima vartoti melatoniną ir raminančias žolelių arbatas.
Taip pat per menopauzę moterys gali susidurti ne tik su sumažėjusiu libido, bet ir gali užklupti kitos intymios problemos kaip makšties išsausėjimas. Tokiais atvejais patariama vartoti drėkinamuosius makšties kremus, kurie padės atstatyti natūralią gleivinės drėgmę“, – sako vaistininkė.
