Vos išgirdusi Rinaldo pasakojimą supratau, kad čia – istorija, kurioje telpa keli gyvenimai. Viena vertus, ji baugino, kita vertus parodė, kiek daug žmogus gali pasiekti vien tvirtai ir disciplinuotai pasiruošęs judėti pirmyn.
Tad šįkart kiekvieną skaitytoją kviečiu ramiai prisėsti ir perskaityti režisieriaus Rinaldo istoriją apie tai, ką dažnam iš mūsų sunku net įsivaizduoti protu.
Pirmieji alkoholio lašai ir tabako dūmai – 13 metų
Savo istoriją Rinaldas pradėjo nuo to, kad su svaigiosiomis medžiagomis jis susipažino būdamas 13-os. Pašnekovas pasakojo, kad tuo metu su tėvais persikėlė gyventi iš Užupio į Fabijoniškes, o jam norėjosi susirasti draugų kieme.
Neilgai trukus įvyko pirmoji pažintis su kiemo „chebra“. Rinaldas pasakojo, kad pirmasis draugų užduotas klausimas – ar geri? Nors tuo metu pašnekovas nebuvo bandęs alkoholio, jis patvirtino, kad geria.
„Vakare visi susimetė pinigų, nusiuntė vieną vaikiną nupirkti alkoholio. Atsimenu, dar norėjau pasirodyti, kad rūkau, nors nebuvau rūkęs. Užtraukiau dūmą ir man viskas nuo to alkoholio ir tabako susisuko.
Tai buvo pirmasis mano susidūrimas su tuo, ką laikau narkotikais. Aš apskritai viską, kas keičia žmogaus sąmonę, laikau narkotiku“, – dalijosi jis.
Visai netrukus, priimtas į draugų kompaniją, Rinaldas ėmė vis dažniau bėgti iš pamokų. Pašnekovas pasakojo, kad praleidę pamokas jie keliaudavo ieškoti alkoholio, gerdavo alų.
Pasidomėjus, kaip tokiame jauname amžiuje vartodamas alkoholį jautėsi pašnekovas, jis prisipažino, kad tuo metu atsipalaiduodavo. Iki tol pašnekovas prisiminė save kaip gana susikausčiusį, besijaučiantį nejaukiai žmogų, o alkoholis tą jausmą „nuimdavo“.
Mokykloje vartodavo narkotines medžiagas
Sulaukęs 14-15 metų Rinaldas perėjo prie dar stipresnių medžiagų, šįkart tai buvo narkotikai. Jis pasakojo, kad jie palaipsniui stiprėjo.
„Atsimenu, vienas kaimynas buvo radęs mokykloje esančiose slėptuvėse vaistų. Tais laikais mokyklose būdavo tokios civilinės saugos slėptuvės, o jose laikydavo įvairių preparatų.
Jeigu tokių vaistų išgeri daugiau, jie veikia visai kitaip. Mes prisivartodavome jų mokykloje. Buvome paprasti paaugliai, eksperimentuojantys su viskuo, ką pavykdavo gauti“, – sakė Rinaldas.
Pasiteiravus, ar tėvai pastebėdavo kokius nors jo elgesio pokyčius, pašnekovas pažymėjo, kad net jeigu ir pastebėdavo, nesuprasdavo, kad tai – narkotikų pasekmė.
Vis tik pats Rinaldas aiškino, kad tuo metu mėgino savo apsvaigimą nuo tėvų paslėpti. Namo grįždavo, kai poveikis būdavo praėjęs, o jeigu gerdavo – stengdavosi valgyti daug česnako, keptos duonos, kad nesijaustų kvapo.
„Reikia suprasti, kad tai buvo devyniasdešimtųjų pradžia. Nebuvo interneto, informacijos apie narkotikus beveik niekas neturėjo. Žmonės tik filmuose kažką matydavo, todėl nei mama, nei tėvas iš tikrųjų nesuprato, kas vyksta“, – aiškino jis.
Rinaldas dalijosi, kad tuo metu jį domino visa 90-ųjų subkultūra. Pasak jo, odinės striukės, kiemo autoritetai jam atrodė kaip laisvės išraiška.
Pašnekovas priminė, kad laikai buvo visai kitokie negu dabar. Jo teigimu, tuo metu vos išėjęs į gatvę galėdavai „gauti į galvą“, tad jis norėdavo būti pasiruošęs, turėti savą kompaniją, su kuria būtų galima jaustis tvirčiau, lygiuotis į kieme esančius vyresnius autoritetus.
Sulaukęs 15 metų pirmą kartą sulaukė lygtinio teistumo
Prisimindamas pirmąsias sandūras su teisėsauga, Rinaldas dalijosi, kad jau 15-os „užsitarnavo“ lygtinį teistumą. Jis pasakojo, kad kai prireikdavo pinigų, jie su draugais pradėdavo vagiliauti.
„Devynias klases šiaip ne taip pabaigiau ir išėjau mokytis į profesinę mokyklą. Ten pirmą kartą paragavau stimuliuojančių narkotinių medžiagų. Man buvo maždaug 16-17 metų.
Tais laikais jau veikė klubai, daug laiko leisdavome biliardinėse, važinėdavome po miestą. Pavartojęs jausdavausi linksmas, atsipalaidavęs. Važinėdavome automobiliu, klausydavomės muzikos, rūkydavome“, – pasakojo jis.
O sulaukęs 17 metų Rinaldas gavo pasiūlymą išmėginti vieno itin stipraus narkotiko. Jis pasakojo, kad pirmą kartą jo pabandęs pajuto begalinę ekstazę.
„Žaidimai“ su šiuo itin stipriu narkotiku pašnekovui tada atrodė nekaltai, nes kompanijoje vyravo įsitikinimas, kad kol narkotinių medžiagų į veną nesišvirkšti, tol nesi narkomanas.
„Aš ne iškart tapau priklausomas. Iš pradžių atrodė, kad kontroliuoju situaciją – parūkai vieną dieną, tada savaitę nevartoji. Paskui dvi dienas pavartoji, taip po truputį viskas važiavo.
Tik vėliau pradėjau suprasti, kas yra abstinencija. Atsiranda sloga, bėga ašaros, negali užmigti. Iš pradžių net nesupranti, kodėl taip yra. Kai suvokiau, kad čia abstinencija, jau buvau pradėjęs vartoti beveik kasdien“, – sakė jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt


