„Tikru“ narkomanu tapo būdamas 17-os
Pasidomėjus, kada Rinaldas tapo „tikru“ narkomanu, t. y. kada jo gyvenime atsirado leidžiami narkotikai, jis prisiminė tą dieną. Anot pašnekovo, tuo metu jis jautėsi prastai dėl abstinencijos, o vienas bičiulis pasisakė, kad jau leidžiasi narkotikus.
„Jis pasiūlė susileisti pusę dozės. Pamenu, kad buvau labai blogos būklės, nemiegojęs. Pasakiau: „Tik niekam nesakyk, davai ir man duok. Vieną kartą nieko tokio.“
Pirmas dūris buvo daugiabučio lifte Antakalnyje. Atsisėdau jame ir atėjo ta euforinė banga, o tada iš karto supratau: kam man rūkyti, jeigu taip daug stipriau ir reikia mažiau pinigų?
Nuo tos akimirkos pradėjau leistis. Būdavo, einame su draugais, kažką pavagiame, nusiperkame narkotikų. Jie rūko, o aš pasiimu savo dalį ir sakau, kad suvartosiu vėliau.
Iš tiesų pasiimdavau švirkštą, nueidavau kur nors pasislėpti ir susileisdavau. Paprašiau to draugo, kad parodytų, kaip pataikyti į veną. Taip ir pradėjau“, – atviravo jis.
Tuo metu Rinaldas vis dar gyveno su tėvais, tačiau neslėpė, kad jie jau laukė, kol jam sukaks 18 metų. Pasak pašnekovo, tikriausiai tėvai norėjo jį atskirti nuo jaunesnio brolio, kad jam nebūtų rodomas blogas pavyzdys.
„Kai sukako 18 metų, tėvai nupirko man mažą butuką Gerosios Vilties rajone. Aš tą butą labai greitai paverčiau landyne“, – sakė jis.
Susipažino su narkotikus vartojančiais asmenimis iš taboro
Jau gyvendamas atskirai vieno iš abstinencijų epizodų metu Rinaldas susipažino su dviem narkomanais iš taboro. Pasak jo, vieni kitus jie labai greitai atpažino ir susibendravo.
Pasidomėjus, kaip Rinaldas atpažindavo „savus“, jis sakė, kad buvo galima matyti iš aprangos, kalbos, mimikos. Kartais ant rankų matydavosi dūrių žymės, matydavosi iš akių, iš vyzdžių.
„Tie vyrai važiavo į taborą, tad aš nuvažiavau kartu. Ten nusipirkau dar kito stipraus, bet pigaus narkotiko. Pamenu, visa abstinencija iš karto praėjo. Pamačiau, kad tai daug pigiau nei ankstesnė medžiaga, tad pagalvojau, kam man vartoti brangų heroiną, jeigu čia galiu nusipirkti pigiau.
Taip pradėjau važinėti į taborą, o netrukus mane pagavo policija. Pirmiausia patekau į Lukiškes, vėliau perkėlė kitur. Tai buvo pirmas rimtas įkalinimas“, – sakė Rinaldas.
Pirmas pabuvimas kalėjime Rinaldui truko maždaug devynis mėnesius. Išėjęs iš jo kurį laiką jis vartojo alkoholį ir stimuliuojančius narkotikus.
„Svaigalus vartojau milžiniškais kiekiais, dėl to prasidėjo visiška beprotybė galvoje. Vienu metu supratau, kad mieste nebenoriu būti, tad pabėgau į kaimą.
Kaime kurį laiką gyvenau, praėjo abstinencijos. Pavyko įsidarbinti pas vienus žmones, dirbau ūkyje, bet ten pradėjau labai daug gerti. Gėrimas iš savaitgalinio virto kasdieniu.
Iš esmės viskas buvo tas pats. Tik vietoj vienos medžiagos naudojau kitą. Tada ir pats pradėjau suprasti, kad nesvarbu, ką vartoji. Jeigu negali gyventi blaivus, vis tiek lieki priklausomas“, – teigė jis.
Neilgai trukus Rinaldas grįžo į miestą ir prie senųjų įpročių. Jis pasakojo, kad vartojo tiek stiprius narkotikus, tiek alkoholį, neilgai trukus pats ėmė pardavinėti svaigiąsias medžiagas, o viskas baigėsi tuo, kad buvo vėl nuteistas.
Benamystės etapas Rinaldo gyvenime
Pats pašnekovas pasakojo, kad toks ratas – miestas, kaimas, kalėjimas – vis sukosi. Vieno iš buvimo mieste metu, Rinaldas jau buvo gaudomas kitų gaujų, o bėgant jam buvo mėginta šauti į kojas. Nors užpuolikams to padaryti nepavyko, vis tik ilgainiui jo kirkšnis ėmė pūliuoti, nes tai buvo narkotikų pažeista vieta.
Gyvenimui sunkėjant pašnekovas numetė daug svorio ir svėrė maždaug 50 kilogramų. Tuo metu jis nuolat gyveno abstinencijoje, buvo nevalgęs, neišsimiegojęs. Neilgai trukus jis susidėjo su benamiais.
„Vasarą važiuodavome prie Žaliųjų ežerų rinkti butelių. Tais laikais žmonės prie ežerų daug gerdavo, todėl butelių būdavo pilna. Gyvenau palapinėje, o miegodavome visur, kur pavykdavo: po tiltais, sandėliukuose, apleistuose pastatuose.
Gerdavome įvairius skysčius, kuriuos pirkdavo benamiai: langų valiklius, spiritinius techninius skysčius ir panašius dalykus. Svarbiausia būdavo, kad būtų daug laipsnių“, – sakė jis.
Net ir tuo laiku Rinaldui pavyko surasti bendraminčių – benamių tarpe jis rado vartojančių narkotikus žmonių, tad ėmė su jais ieškoti narkotikų.
Vis tik neužilgo prasidėjo rimtos problemos su sveikata. Pašnekovas sakė, kad situacija dėl kojos vis labiau prastėjo, o vienoje iš injekcijos vietų išsivystė sepsis. Netrukus Rinaldas pateko į medikų rankas.
„Situacija buvo labai rimta, nes pradėjo pūliuoti sąnarys. Buvo osteomielitas, įvairios komplikacijos. Gydytojai suteikė pagalbą, išvalė žaizdas, gydė, o kai būklė stabilizavosi, mane išrašė“, – sakė Rinaldas.
Kai pašnekovas buvo išrašytas iš ligoninės, jis neturėjo kur eiti. Tuo metu pašnekovas mėgino pavogti ligoninės vežimėlį, nes manė, kad su juo judėti bus lengviau, tačiau tai pamačiusi medicinos darbuotoja jį nuvežė iki išėjimo ir paliko prie ligoninės.
Išvežtas ir paliktas Rinaldas buvo labai silpnas ir nors turėjo ramentus, tačiau po operacijų beveik neturėjo jėgų vaikščioti. Vieninteliai jam padėję žmonės – benamiai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt


