Atvirame pokalbyje naujienų portalui tv3.lt M. Balčiūnas papasakojo savo istoriją, pasidalijo, kokia situacija su narkotikų vartojimu tarp jaunimo Lietuvoje bei išskyrė, į ką dėmesį turėtų kreipti tėvai.
Buvo dugne
Vartoti narkotikus pašnekovas pradėjo jaunystėje. Prisimindamas tą laiką jis teigė, jog tai, kas manė, kad jį išgelbės, gyvenimą pavertė pragaru.
„Buvau pasimetęs jaunas žmogus. Mano tėvai buvo išsiskyrę, todėl manyje susiformavo įvairūs kompleksai, nepilnavertiškumo jausmas, vidinė tuštuma. Gyvenime jaučiausi pasimetęs, išgyvenau labai sunkų laikotarpį.
Kai pirmą kartą pabandžiau narkotikų, atrodė, kad ta tuštuma dingo. Pagalvojau, jog pagaliau radau problemų sprendimą ir dabar būsiu laimingas. Tačiau tai buvo didžiausia mano gyvenimo klaida. Trumpalaikis problemų sprendimas baigėsi aštuoneriais metais tikro pragaro. Narkotikų reikėjo vis daugiau, gyvenimas ėmė griūti ir tapau priklausomas“, – dalijosi vyras.
Apie pasiektą dugną jis susimąstė tada, kai nuo jo nusisuko net patys artimiausieji ir jis atsidūrė gatvėje.
„Supratau tada, kai žmonės pradėjo manęs vengti. Nebevaldžiau savo emocijų, o svarbiausias dalykas gyvenime tapo pinigų paieška dozei. Ryte atsikeldavau ir pirmoji mintis būdavo, kur gauti pinigų narkotikams. Prasidėjo vagystės, įvairūs nusikaltimai. Iš namų ėmė dingti daiktai, artimieji manimi nebepasitikėjo ir galiausiai uždarė man duris. Kai atsidūriau gatvėje, supratau, kad visiškai nebevaldau savo gyvenimo“, – atviravo reabilitacijos centro įkūrėjas.
Nesėkmingi bandymai ir lemtingas lūžis
Nors dabar jis gali džiaugtis blaivybe, kelias į pasveikimą toli gražu nebuvo lengvas. Marius pasakojo, kad gydytis bandė ne kartą, tačiau vis paslysdavo.
„Man šis kelias buvo labai sunkus. Septynis kartus gydžiausi priklausomybės gydymo įstaigose, tačiau niekaip nepavykdavo baigti gydymo kurso. Dar apie dešimt kartų gulėjau toksikologiniame skyriuje. Buvo įvairių bandymų padėti – net kraujo valymo procedūros, kurioms išleidome didelius pinigus, tačiau vis tiek grįždavau prie vartojimo“, – kalbėjo M. Balčiūnas.
Lūžis jo asmeniniame gyvenime įvyko tada, kai į širdį vyras įsileido Dievą. Kaip pasekmė atsirado noras padėti kitiems bei pasitikėti specialistais, su kuriais nuosekliai dirbant pašnekovas išsivadavo iš priklausomybės.
„Lūžis įvyko tada, kai įtikėjau į Dievą ir Jėzų Kristų. Būtent šis momentas pakeitė mano gyvenimą. Nuo tos akimirkos man pagaliau pavyko baigti gydymo kursą ir išsivaduoti iš priklausomybės. Pajutau didžiulį vidinį palengvėjimą ir laisvę.
Tikiu, kad Dievas mane išlaisvino. Būtent tada atsirado noras padėti kitiems žmonėms, kenčiantiems nuo priklausomybių. Man padėjo tikėjimas, specialistai, dirbę su manimi, ir taip prasidėjo mano darbas su kitais žmonėmis. Baigiau gydymą, išmokau susitvarkyti su atkryčių grėsme ir toliau einu sveikimo keliu“, – džiaugėsi pašnekovas.
Dievas suteikė jėgų
Prieš tai Marius religingas nebuvo, į religiją žiūrėjo atsargiai. Nepaisant to, Dievo žodžiu besidalinantys pastoriai, kuriuos sutiko gydymo įstaigose, sugebėjo prisibelsti į jo širdį.
„Gydymo metu nuolat susidurdavau su įvairiais pastoriais, kurie atvykdavo ir skelbdavo Dievo žodį. Iš pradžių tai man buvo neįprasta. Lietuva yra katalikiška šalis, todėl esame įpratę prie kitokios tikėjimo tradicijos. Tačiau tie žmonės liudydavo savo gyvenimus, pasakodavo apie tikėjimą, ir per jų žodžius pamažu pradėjau tikėti. Biblijoje parašyta, kad tikėjimas ateina iš klausymo, o klausymas – iš Dievo žodžio. Taip buvo ir man.
Atsivertimas yra labai asmeniškas dalykas. Vienam jis ateina per pamokslą, kitam – per skaudžią gyvenimo situaciją, trečiam – per netikėtą susitikimą. Mano atveju tai įvyko klausantis Dievo žodžio. Vieną dieną pasimeldžiau: „Dieve, jeigu Tu tikrai esi, padaryk stebuklą mano gyvenime. Aš pavargau nuo savęs, nuo šito gyvenimo. Tegul ateina išlaisvinimas“, – prisiminė jis.
Tuometiniame gyvenimo laikotarpyje jį kamavo depresija, tačiau įtikėjus Dievu vyras pajuto tikrąsias gyvenimo spalvas ir džiaugsmus.
„Tuo metu nuolat savęs klausdavau, kodėl apskritai esu šiame pasaulyje. Gyvenau depresijoje, jaučiausi atstumtas, dariau nusikaltimus, nes narkotikams reikėjo pinigų. Nesupratau, kokia mano gyvenimo prasmė. Maldoje šaukiausi Dievo, ir tikiu, kad Jis man atsakė. Išgyvenau labai stiprų vidinį prisilietimą, kurį sunku paaiškinti žodžiais.
Iki tol pasaulis atrodė pilkas, niūrus ir beprasmis. O tada staiga pamačiau spalvas – medžiai tapo žali, pastebėjau augančią žolę. Atrodė, kad gyvenimas vėl atgijo. Labai sunku tai paaiškinti, bet būtent taip jaučiausi – tarsi iš pilko pasaulio būčiau perėjęs į gyvenimą, kupiną gyvybės“, – teigė pastorius.
Padeda kitiems
Dabar jis pats padeda tiems, kurie išgyvena priklausomybes. Iš pradžių jis tai darydavo tiesiog gatvėje – kalbėdamas su priklausomais asmeninis ir nurodydamas jiems, kur kreiptis. Tačiau tuo M. Balčiūnas neapsiribojo ir ilgainiui įkūrė reabilitacijos centrą.
„Mūsų veikla labai sėkmingai auga. Plečiamės, turime ne vieną įstaigą, šiuo metu kuriame ir senelių namus, nes daug žmonių, prieš daug metų atėjusių pas mane siekti blaivybės, jau sulaukė garbaus amžiaus.
Kai atsiverčiau į Dievą, manyje atsirado labai stiprus noras padėti tokiems pat kenčiantiems žmonėms. Tuo metu dar neturėjome jokios įstaigos, tačiau gatvėje sutikdavau priklausomus žmones, prieidavau prie jų, padėdavau finansiškai, nukreipdavau į kitas bendruomenes, kur jie galėdavo gauti pagalbos. Man jų buvo labai gaila. Taip pat kalbėdavau jiems apie Dievą, liudydavau savo tikėjimą ir pasakodavau savo istoriją.
Po kurio laiko viena šeima mums suteikė savo sodybą. Jie pamatė mano norą padėti ir pasiūlė ten pradėti šią veiklą. Taip viskas ir prasidėjo. Važiuodavau į tuometinį Vilniaus taborą, ieškodavau priklausomų žmonių, veždavau juos į mūsų namus, kur galėjome jais pasirūpinti. Iš šios mažos pradžios išaugo visa bendruomenė“, – sakė vyras.
Per daug metų kilnios veiklos Marius motyvacijos nė kiek neprarado. Anot jo, praėjęs pro tokį patį kelią, jis abejingas negali likti.
„Mane motyvuoja tai, ką pats patyriau. Kai žmogų slegia depresija, beviltiškumas, kai jis gyvena nuolatinėje tamsoje ir vieną dieną visa tai dingsta, ateina palengvėjimas, džiaugsmas ir laisvė – supranti, kad negali šito pasilikti tik sau. Tikiu, kad Dievas mane išlaisvino, todėl mano misija yra padėti kitiems. Tai mano dėkingumo atsakas“, – pasakojo M. Balčiūnas.
Papasakojo, kaip žmogų veikia šiuolaikiniai narkotikai
Remiantis pašnekovo ilgamete patirtimi, narkotikų problema išlieka opi. Nepaisant to, pasikeitė žmonių vartojamas medžiagos, kurios turi kitokį poveikį ir neretai itin stipriai atsiliepia žmogaus psichikai, ne tik fizinei sveikatai.
„Jau apie 20 metų dirbu socialinį darbą su priklausomais asmenimis ir socialinę atskirtį patiriančiais žmonėmis. Galiu pasakyti, kad problema buvo ir prieš dešimt metų, ji yra ir dabar. Tačiau pasikeitė patys narkotikai.
Anksčiau narkotikų buvo mažiau rūšių, jie buvo kitokie. Dabar atsirado įvairūs sintetiniai, savadarbiai narkotikai. Žiūrėdamas į šiandieninius priklausomus žmones matau, kad jie susiduria visai su kitomis pasekmėmis nei anksčiau.
Jeigu anksčiau dažniau matydavome fizinius sveikatos sutrikimus, tai dabar dominuoja psichikos problemos – šizofrenija, panikos priepuoliai, depresija, įvairūs nerimo sutrikimai, koncentracijos stoka, nemiga“, – aiškino reabilitacijos centro įkūrėjas.
Vyro teigimu, pasekmės žmogų ištinka greitai – tai liudija jaunų žmonių patirtys.
„Tenka matyti vos 20–22 metų jaunuolius, kurie jau serga sunkiais psichikos sutrikimais, bijo būti tarp žmonių, vartoja daugybę vaistų. Man atrodo, kad šiandien didžiausią žalą daro būtent šių narkotikų poveikis psichinei sveikatai“, – dėstė jis.
Mitai apie priklausomus asmenis
Dirbdamas su priklausomais žmonėmis ir nuolat besidomėdamas tokiomis temomis, reabilitacijos centro įkūrėjas sako susiduriantis su įvairiais mitais. Vienas tokių yra susijęs su kanapėmis, kurios populiarėja jaunimo gretose.
„Mano, kaip socialinio darbuotojo, baigusio socialinio darbo magistrantūrą, daugiau nei 20 metų dirbančio su priklausomais žmonėmis ir pačiam aštuonerius metus vartojusio narkotikus, nuomone, kanapės yra vienas pavojingiausių narkotikų. Labai daug žmonių savo kelią į priklausomybę pradeda būtent nuo kanapių.
Mane neramina tai, kad visuomenėje kartais formuojamas įspūdis, jog tai nėra narkotikas. Kai kalbama apie jų legalizavimą ar dekriminalizavimą, daliai jaunų žmonių gali susidaryti įspūdis, kad jos yra visiškai nepavojingos.
Tačiau iš savo praktikos matau visai ką kita. Kanapių vartojimas gali būti susijęs su koncentracijos sutrikimais, nemiga, įvairiais nerimo sutrikimais, baimėmis, emociniais sunkumais, o kai kuriais atvejais – ir psichikos ligomis“, – pabrėžė pastorius.
Tiesa, be kanapių vartojimo egzistuoja ir kiti klaidingi įsitikinimai. Anot M. Balčiūno, dažnas galėtų pamanyti, kad priklausomi asmenys – tik asocialūs. Remiantis patirtimi jis sakė, kad į priklausomybės liūną įkristi gali ir labai sėkmingi žmonės.
„Kitas labai paplitęs mitas – kad priklausomas žmogus yra tik tas, kuris guli gatvėje, yra benamis, serga ir atrodo visiškai palūžęs. Taip nėra.
Be darbo bendruomenėje, konsultuoju priklausomus žmones ir nuotoliniu būdu. Į konsultacijas kreipiasi verslininkai, treneriai, pasiturintys žmonės. Iš šalies jų gyvenimas gali atrodyti sėkmingas, tačiau jie susiduria su paranoja, emociniais sunkumais ir kitomis rimtomis problemomis.
Priklausomybė nepriklauso nuo žmogaus pajamų, išsilavinimo ar profesijos. Su ja gali susidurti verslininkai, sportininkai, pareigūnai ir įvairiausių kitų profesijų žmonės. Todėl stereotipas, kad priklausomas žmogus yra tik benamis, yra klaidingas“, – paaiškino ekspertas.
Dar vienas gajus, tačiau neteisingas įsitikinimas, yra susijęs su gydymo metodais.
„Dar vienas iš mitų, kad priklausomas asmuo gali rasti greitus sprendimo būdus, kažkokios smegenų užšaldytos ląstelės, kurios atsakingos už malonumą, hipnozės, kodavimai ir dar kažkokie kiti būdai. Tai nepadės – turi būti nuoseklus gydymo būdas, kad asmuo suprastų, kas tai per liga, kaip įveikti įkyrias mintis, kas yra atkrytis ir kaip su juo susitvarkyti.
Priklausomas asmuo turi galvoje turėti avarinį planą, jeigu jo gyvenime bus pavojinga situacija ir atsiras noras pavartoti kvaišalų. O kad žmogus gautų šią informaciją, reikia jį išmokyti atpažinti šiuos ligos terminus, turi išugdyti kritinį mąstymą“, – sakė Marius.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį tėvams?
Kalbėdamas apie narkotikų vartojimą jaunimo gretose, kuris kelia rūpestį vis daugiau tėvų, pašnekovas atskleidė, kokie pirmieji požymiai gali rodyti, jog paauglys vartoja nelegalias medžiagas.
„Tėvams siūlyčiau atkreipti dėmesį į staigius elgesio pokyčius: motyvacijos stoką, emocinius svyravimus, nemigą, neįprastą elgesį, išsiplėtusius ar susiaurėjusius vyzdžius, dingstančius pinigus ar daiktus, dažną išėjimą iš namų ir kitus neįprastus pokyčius. Jei tokių ženklų atsiranda ne vienas, o keli, verta kuo anksčiau kreiptis pagalbos.
Dar vienas svarbus ženklas – neįprasti daiktai. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į įvairius neįprastus daiktus – foliją, mažus maišelius, švirkštus, elektroninių cigarečių skysčius, keistus miltelius, kristalus ar kitas neaiškios paskirties medžiagas“, – kalbėjo M. Balčiūnas.
Ką daryti, jei vaikas vartoja kvaišalus?
Pastebėjus šiuos ženklus Marius patarė nedelsiant kreiptis į specialistus, paprašyti atlikti narkotikų testą. Tačiau jis pabrėžė – jokiais būdais negalima kaltinti ar šaukti.
„Jeigu kyla rimtų įtarimų, galima įsigyti narkotikų testą. Jeigu žmogus kategoriškai atsisako jį atlikti, verta kreiptis į specialistą, dirbantį su priklausomybėmis. Kartais artimųjų žodžiai nebėra veiksmingi, todėl pokalbis su profesionalu gali padėti daugiau.
Svarbiausia – nešaukti, nekaltinti ir nepradėti kovoti su žmogumi. Reikia kantrybės ir ieškoti būdo, kaip su juo užmegzti ryšį. Vieno recepto nėra – kiekviena situacija skirtinga“, – dalijosi vyras.
Pasak reabilitacijos centro įkūrėjo, neretai artimieji daro priklausomiems asmenis „meškos paslaugas“. Tai, jo teigimu, dažniausiai į naudą neišeina.
„Jeigu žmogus yra pilnametis ir visiškai atsisako pagalbos, kartais tenka taikyti ribas – apriboti finansinę paramą ar net nebeleisti naudotis namais. Tai labai sunkūs sprendimai, tačiau kartais jie tampa vieninteliu būdu paskatinti žmogų ieškoti pagalbos.
Dažnai pagalbos reikia ne tik priklausomam žmogui, bet ir jo artimiesiems. Iš noro padėti jie kartais nesąmoningai sudaro sąlygas priklausomybei tęstis – nuolat gelbsti, dengia pasekmes, sprendžia problemas už priklausomą žmogų. Tokiu atveju jis nepatiria savo veiksmų pasekmių ir neturi motyvacijos keistis“, – sakė pastorius.
Tėvams, kurie nerimauja dėl savo atžalų, Marius suteikė vertingų patarimų.
„Pirmiausia – nepanikuoti. Labai svarbu nusiraminti, kad būtų galima racionaliai priimti sprendimus. Narkotikai yra viena didžiausių šių laikų problemų, todėl nė vienas iš mūsų negali būti visiškai tikras, kad su tuo niekada nesusidurs.
Jeigu kyla bent menkiausias įtarimas, reikėtų kuo greičiau kreiptis į specialistą. Šiandien pagalbos galimybių tikrai yra daug – tiek priklausomam žmogui, tiek jo artimiesiems. Svarbiausia nelikti vieniems ir klausyti specialistų rekomendacijų.
Mūsų bendruomenėje buvo žmonių, kurie buvo pasiekę patį dugną, tačiau jiems pavyko atsitiesti ir pradėti gyvenimą iš naujo“, – patikino specialistas.
O žmonėms, kurie kovoja su priklausomybe ir vis neranda būdų uždaryti šį ciklą, vyras patarė nedvejoti ir kreiptis pagalbos.
„Svarbiausia – žengti pirmą žingsnį ir kreiptis pagalbos. Nereikia bandyti su tuo kovoti vienam. Pagalba yra, o išeitis visada egzistuoja. Net ir sunkiausiose situacijose žmogus gali atsitiesti, jei tik ryžtasi priimti pagalbą ir pradėti sveikimo kelią“, – teigė vyras.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
