Prakalbo Kauno Kalėdų eglės kūrėja: išdavė, kokių idėjų turi kitiems metams

Tryliktus metus Kauno miesto savivaldybės pagrindinę Kalėdų eglę puošianti tekstilininkė Jolanta Šmidtienė džiaugiasi savivaldybės pasitikėjimu ir leidimu realizuoti netikėčiausias idėjas. Šiemet iš dviejų pristatytų moters idėjų Kauno miestas pasirinko tropikais alsuojančių drugelių ir vasarą primenančią kalėdinės eglės viziją.

Įpusėjus galutiniams kalėdinio laikotarpio pasiruošimams, mieste pradėta puošti kalėdinė eglė Rotušės aikštėje, kuri šiemet nusėta margaspalviais, trapumą ir viltį įkūnijančiais drugeliais.

„Perkeltine prasme drugelis yra iš esmės lyg metamorfozė, kuris iš to negražaus kirmino pavirsta gražiu Dievo kūrinių, kuriuo mes visi stebimės ir kuris turbūt simbolizuoja daug ką: ir meilę, ir dangų, ir laimę, ir panašiai.

Tad matomai tas drugelis užkabino ir kitus, nes daug kam šiuo laikotarpiu norisi tos tikrosios šilumos. Iš tiesų, buvo pateikta keletas idėjų, nes viešajame pirkime buvo privalomos dvi idėjos. Jos buvo kardinaliai skirtingos: viena buvo visiška pūga, o kita – visiška vasara“, – pasakoja šių metų kalėdinės eglutės autorė Jolanta Šmidtienė.

Lietuvišką rojų primenanti drugelių pieva

Kauno savivaldybė pasirinko pastarąjį variantą, dėl kurio Jolanta dabar šypsosi bei juokiasi:

„O kodėl gi ne? Kalėdines eglutes galime kabinti kuo tik norime, tradiciniais arba ne žaisliukais, iš kurių būna ir grybai, ir uogos, ir obuoliukai, ir gėles – viskas, ko tik norisi. Tad šiemet buvo toks sprendimas ir aš džiaugiuosi, nes man labai daug simbolinių sąsajų atsiranda, jog darau šiemet drugelius.“

Vykusios tiesioginės konferencijos metu, kuomet tiesiai iš Kauno rotušės buvo pristatomos šių metų kalėdinio laikotarpio veiklos Kauno mieste ir nuostabioji kalėdinė eglė, Jolanta Šmidtienė kalbėjo, kad kurdama šios eglės koncepciją galvojo apie patiriamą tikrą rojų vasaros metu:

„Koks yra rojus vasarą įkrist į smilgų pievą, pamatyt per jas dangų, jaust smilgas linguojančias ir matyti tą praskrendantį drugelį, pievos angelą. Taip ir gimė ta idėja, kad, o kodėl gi ne, kodėl negali tas svajonių medis būti tas lietuviškas rojaus sodas, pieva.“

Tikru iššūkiu padaryti daugiau nei 600 drugelių tapo gamybinis procesas. Iš techninio organinio stiklo kurti moters drugeliai gaminami buvo net du mėnesius.

„Aš kaip visada sau pridarau problemų, nes negalvoju eglės papuošti tuo standartiniu žvilgsniu: žvaigždėmis, angelais, kitais dalykais, ką galima nupirkti. Visas dekoracijas sukuriu pati ir po to mes jas gaminam.

Lengva įsivaizduoti, kad jie tokie lengvi, tarsi plazdantys, skaidrūs, kaip tikri drugeliai. Iš ieškotų įvairiausių medžiagų ir turbūt dešimties variantų pasirinkau, ko gero, brangiausią, tačiau atitinkančią mano koncepciją ir viziją medžiagą – techninį organinį stiklą. Ką tai reiškia? Kadangi jis yra techninis, todėl jis brangesnis, tačiau jis nedūžta, nelūžta, yra lankstus, plonas ir tuo pačiu skaidrus“, – sako konkursą puošti Kauno Kalėdų eglę „Tekstilininkų ir dailininkų gildijos'' galerijos direktorė.

REKLAMA

Tam, kad šia medžiaga būtų išgaunami kuo tikroviškesni ir gražesni drugeliai, moteris tikina, kad teko medžiagą įvairiai apdirbti, jog ji taptų kuo labiau išlengvinta. „Buvo klijuojama skaidri plėvelė, daromas frezavimas, išretintas ir padarytas lazerio išlengvinimas, kad atsirastų tas plazdėjimo įspūdis“, – aiškina J. Šmidtienė.

Tradicinei eglutei užtektų įprasto dizainerio

Moteris pasakoja, kad antrasis siūlytas variantas priminė šaltą ir baltą sniego pūgą, tačiau Kauno savivaldybės sprendimu buvo pasirinktas ryškusis – žaliosios eglės variantas.

„Pasirinko taip, nes, ko gero, pastaruosius du metus, Kauno eglės buvo bet kuriuo atveju baltos, tai su sniegu, tai su morengais. O šių metų eglė vizualizacijose atrodė labai žalia, ryški, tai matyt ta žalia žaluma ir buvo toks kaip gyvybės medžio pasirinkimas“, – sako tekstilininkė.

Eglės žalumą dar labiau sutemus pabrėš ryškios žalios lemputės, kurios suteiks dar didesnį eglei įspūdį. O dienos metu spalvų gausa ir margumu pabrėš nebe lemputės, o drugiai.

Nepapuošta neliks ir aplink eglę esanti aikštės visuma: „Įprastus kalėdinius namelius, savivaldybės sprendimu, pakeis stikliniai kupolai, o kadangi jie skaidrūs, tai ten daugiau veiks ta šilta šviesa, ta šiluma. Juos puošime irgi tokia pačia eglės spalva, smaragdo spalvos eglišakėmis ir viduje skraidys drugeliai. O taip pagrindiniais motyvais yra smilgos ir drugeliai. Tad tos smilgos, tokios salelės dar ir atsiras aplink eglę, kad žmonės galėtų tarp jų, tarsi toje pievoje tarp didžiulių smilgų vaikščioti.“

Jolanta tikina, kad visuomet kurdama ir pristatydama eglės puošimo idėją ieško originalių techninių sprendimų, nors kartais kaip menininkei norisi pasirinkti priimtinesnius architektūrinius netradicinius būdus.

„Iš manęs to tikisi, nes jeigu eglė nebūtų paprasta, o tiesiog ta gyva eglutė, kuri papuošta paprastomis lemputėmis ir paprastais žaisliukais tradiciniais, tai šioje vietoje manęs kaip ir nereikia, užtenka savivaldybės dizainerio, kažkokios bendros koncepcijos ir viskas.

REKLAMA

Bet žmogus jau toks yra, kad nori visuomet išsiskirti, nustebinti kažkuo kitus ir šitoje vietoje atsiranda menininkai. Lygiai taip pat ir Vilniaus eglutėje atsiranda labai originalūs menininkai, kurie sprendžia netradiciškai irgi sprendimus paskutiniu metu, ką ir mes stengiamės daryti“, – teigia J. Šmidtienė.

Pašnekovė pasakoja, kad kurdama netradicinius sprendimus, stengiasi kiek gali išlaikyti bent jau minimalias tradicinės eglės užuomazgas. Šiais metais pagrindinė eglės figūra padaryta iš gyvų eglišakių, kurią puošia ne įprasti kalėdiniai akcentai“

„Kalėdinė eglė yra skirta ne tik menininkams, ne tik architektams, ji skirta visiems: ir mažiems, ir dideliems, ir moterims, ir vyrams. Ji turi būti tokia, kad visi surastų kažką sau. Jei vienam patiko eglės forma, kitam – lemputės, trečiam – drugeliai, ketvirtam – smilgos, penktam pati visuma, o šeštam niekas, tačiau tai vis tiek lieka tas pats objektas – eglė.“

Džiaugiasi pasitikėjimu ir linki „drugelių pilve“

Tryliktus metus patikimas Kauno eglės puošimo darbų organizavimas ir idėjų realizavimas, Jolantai Šmidtienei kelia džiaugsmą.

„Esu labai dėkinga už tą pasitikėjimą. Buvo čia toje eilėje metų kartas, kai mes nepuošėme, tai buvo keista, nes atrodė tokia jau kaip ir pareiga, kad reikia kažką padaryti, nes visiems tas laikotarpis būna tarsi šventė, nors darbas būna sunkus. Tačiau visame tame vis tiek būna tam tikras ir džiaugsmas, todėl aš labai džiaugiuosi, kad manimi pasitiki, kad pasitiki mūsų kolektyvu ir taip mums tenka daryti tą eglutę“, – atvirauja moteris.

Visgi, J. Šmidtienė mano, kad toks Kauno miesto savivaldybės įvertinimas ir patikimos atsakingos pareigos yra nusipelnytos, dėl per daugybę metų sukurto tekstilininkės ir jos komandos įdirbio:

„Tas įdirbis daug ką reiškia, nes jau kiekvieną grindinio plytelę žinome, kiekvieną šaką, niuansą ir vieni kitus pažįstame. Jau žinai, kur skambinti su kuo kalbėti, o ir mano numerį visi žino ir turi, jei iškyla kokia problema, skambina. Tiesiog tai tampa toks sezoninis darbas, kuris prasideda prieš Kalėdas, o per kitas kuriasi ir vėl iš naujo.“

REKLAMA

Kadangi organizatoriai pasirinko šiais metais šiltesnę ir ryškesnę kalėdinės eglės puošimo idėją, moteris tikisi, kad kitais metais pavyks įgyvendinti ir kitą – pūgą primenančią idėją.

„Aš labai norėčiau Kaunui ją padaryti, nes šis miestas yra man svarbus. Ta idėja jau yra išgimdyta, tačiau ten galbūt yra mažiau tos tradicijos, daugiau meniškumo, tačiau labai norėčiau ją išpildyti kitais metais, nes man labai patinka iššūkiai gyvenime“, – viliasi, kad ir kitais metais teks proga puošti Kalėdų eglę Kauno mieste J. Šmidtienė.

Pasiteiravus, kaip reaguoja į išsakomą visuomenės kritiką dėl puošybos stilistikos ir kasmet vykstančius miestų kalėdinių eglių lyginimus, menininkė juokiasi, kad dar gerai, kad žmonės pykstasi tik dėl tokių nesutarimų.

„Man būtent ir nesinori tų karų, nes eglutė yra taikos simbolis, gražios šventės simbolis. Nes, na kiekvienas savas „vaikas“ yra pats brangiausias, kad ir tas pats beždžioniukas būtų, kaip aš sakau. Čia tas karas yra tokia žmogaus netobulybė, jog reikia tiesiog pasiginčyti, pakariauti. Kita vertus, aš sakau, kad jeigu jie kariauja dėl eglučių, tai reiškia, kad nekariauja bent tarpusavyje, nesimuša, nebadauja, neserga. Jeigu čia tik tiek, tai gal žmogui įdomu, azartas, o aš stengiuosi į tą tokią piktą kritiką nekreipti dėmesio.“

Jolanta tikina, kad stengiuosi kuo mažiaus skaityti komentarus socialinėje erdvėje, tačiau visuomet priima argumentuotą kritiką, už kurią ją sakančiam asmeniui net ir padėkoja.

„Jei pas mane ateina ir labai argumentuotai pasako, kas buvo blogai, tai aš dar ir padėkoju ir paklausiu, kodėl patiko, nepatiko. Tačiau, jeigu ateina ne pasikeikti ar ne pakritikuoti, nes pakritikuoti ir aš galiu, bet tiesiog yra taip, jog galų gale ne visų skoniai sutampa. Ir šiemet aš garantuotai sakau, kad bus replikų, nes čia dabar, drugeliai? Kokia čia vasara? Tai pažvelgus giliau vis tiek tas ratas sukasi“, – juokiasi moteris.

REKLAMA

Šių metų drugeliais ir tropikų rojumi alsuojančią kalėdinę Kauno eglę rotušėje, Jolanta siūlo pamatyti geriausiai tuomet, kai atslūgs ją norinčių pamatyti žmonių minia, ateiti, kai bus ramu arba sutemus:

„Per įžiebimą eglė yra labiau nuošalyje, nes tuomet vyksta šventė, atsiranda papildomi blizgučiai, fejerverkai, koncertas. Įžiebimą geriau stebėkite mėgaudamiesi koncertu per tiesioginę transliaciją televizorių ekranuose. O pačią eglutę aplankykite tuomet, kai bus mažiau žmonių, ramiau, kad sugebėtumėte pajusti tą drugelio virpėjimą.“

Be to, moteris priduria, kad dažnai žmonės nesusimąsto apie esminę drugelio reikšmę ir jo simboliką:

„Mes dažnai vertiname grožį, jo materialųjį būvį. Tačiau, kas yra drugelis, jis ant tiek trapus, ant tiek pažeidžiamas, bet be proto gražus Dievo kūrinys. Tai mūsų lygiai toks pat yra gyvenimas, kai pas mus viskas būna taip gražu, taip gerai, džiaugiamės, jog materialiame pasaulyje viską turime ir galime turėti, bet staiga atsitikus nelaimei ar ligai, tampame tie pažeidžiami ir trapūs drugeliai. Todėl linkiu, kad drugeliai būtų tik jūsų pilvuose“, – linki ir kviečia visus pasimėgauti Kauno kalėdinės eglės grožiu Kalėdų laikotarpiu eglės kūrėja Jolanta Šmidtienė.

Magiška ir šilta eglutės įžiebimo šventė „Šiltos Kalėdos Kaune“ – jau šį šeštadienį, 17.30 val. per TV3 ir TV3 Play!


Rašyti komentarą...
B
Baisu
2021-11-25 20:34:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kada Kaunas ja ispirdolins lauk.
Atsakyti
0

P
Pranas
2021-11-26 07:48:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
kada pamatysime TIKRĄ eglę, o ne KIČĄ?
Atsakyti
0

O
Ona
2021-11-26 07:49:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Aha išduokit paslaptį kaip kuo daugiau pinigėlių sukrauti tipo ant eglutės
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų