Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paskelbto tyrimo duomenys surinkti palyginus Vilniuje ir Berlyne esančius tuos pačius maisto produktus. Iš atrinktų 33 rūšių maisto prekių nustatyta, kad 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva, konsistencija. Pagrindinis skirtumas – Vokietijoje, galima įsigyti natūralesnės sudėties produktų, kuriuose mažiau maisto priedų, saldiklių ir panašiai.
Specialistės prašome pakomentuoti keletą ryškiausių tyrimo rezultatų.
1. Šaltoji persikų arbata „Nestea“, kuri parduodama Vokietijoje, saldinta cukrumi. Lietuvoje arbatos sudėtį sudaro cukrus, fruktozė, steviolio glikozidas.
Maisto technologės Ramintos Bogušienės teigimu, sunku spręsti apie produktą tik iš sudedamųjų dalių. Svarbu įvertinti ir maistinę vertę, bendrą cukrų kiekį.
Ar dalis cukraus (sacharozės) pakeista kitu pridėtiniu cukrumi - fruktoze ir saldikliu Steviolio glikozidu, ar dar papildomai pridėta jų, kad sustiprintų saldumą. ,,Antru atveju cukrų bus daugiau, tai sveikatai nepalankiau. Pirmu atveju, pakeitus dalį cukraus kalorijų neturinčiu saldikliu, sveikatos nepriduos.
Steviolio glikozidas yra saldiklis, išgautas sintetiniu būdu, tai - E960, jis nėra tas pats, kas augalas stevija ir ne tik išderina natūralų žmogaus skonio suvokimą, bet ir veikia visą organizmą“, - sako ji.
Specialistė pasakoja, kad šiai dienai cukrus prilyginamas visa ko kaltininkui.
Tuo tarpu maisto technologai ieško būdų, kaip išlaikius panašų saldumą, išlaikyti ir klientą dar jam sukūrus pasaką, kad steviolio glikozidas natūralus saldiklis. ,,Juk visuomenė ieško produktų su mažiau cukraus, mažiau kalorijų, tai pramonė ir pakeičia cukrų saldikliu, bet nuo jų kenčia kepenys, inkstai, bendrai organizmas.
Pramonė ir pirkėjas turi suprasti, kad pakeitimas saldikliu nėra gera išeitis. Turbūt net dar blogesnė saviapgaulė“- teigia R. Bogušienė. Kasdieninėje mityboje ji apskritai pataria vengti stipriai saldaus maisto.
2. Bulvių traškučiuose „Lays salted“ Vokietijoje sudėtyje yra saulėgrąžų aliejaus, o Lietuvoje - palmių ir saulėgrąžų aliejaus mišinys.
Specialistės teigimu, abu produktai yra su rafinuotais riebalais ir, tikriausiai, tradiciškai, kaip ir kituose bulvių traškučiuose, sudaro apie 30 procentų viso produkto energinės vertės.
Rafinuoti riebalai gamybos metu virsta transriebalais ir jų vartojimą derėtų itin riboti, iš kasdieninio meniu braukti. ,,Nuo jų užkemšamos kraujagyslės, skatinamos širdies ir kraujagyslių ligos“, - sako R. Bogušienė.
Visgi, jos teigimu, vertinant smulkmeniškiau, saulėgrąžų aliejus yra palankesnis sveikatai nei palmių.
Jame - mažiau organizmui žalingų sočiųjų riebalų.
Maisto technologijos ekspertė taip pat pamini, jog palmių aliejus yra pigesnis, tačiau jo vartojimo pasaulyje vis labiau vengiama ne dėl sveikatos, o dėl ekologinių - gamtos tausojimo priežasčių. Dėl jo gavimo nyksta miškai.
3. Juodojoje arbatoje „Lipton Yellow Label tea“ Vokietijoje nėra kvapiųjų medžiagų, o Lietuvoje yra.
R. Bogušienė sako, jog kvapiosios medžiagos iš esmės nėra naudingos ir jų pataria vengti.
,,Žmogui, kurio receptoriai yra sugadinti, gal ta arbata su „kvepalais“ ir yra skanesnė. Galbūt gamintojai pritaikė mūsų rinkai, nes mes pripratę prie pakvepintos arbatos. Tačiau sveikatai tikrai palankiau be kvapiųjų medžiagų“, - teigia ji.
4. Produkte „Nutella“ su lazdynų riešutais Vokietijoje yra 7,5 proc. nugriebto pieno miltelių, o Lietuvoje – 6,6 proc. nugriebto pieno ir išrūgų miltelių.
Šiame aspekte didelio skirtumo nėra. Tai galimai technologiniai sprendimai dėl kitų žaliavų rodiklių. R. Bogušienės teigimu, reikia vertinti ir produkto maistinę vertę. Ji pabrėžia, jog iš esmės tokį desertą reikėtų skanauti labai retai ir sveikatos tokiame produkte nei vienu, nei kitu atveju neieškoti.
Tačiau itin gilinantis į maistingumą ir ieškant skirtumų, galima prieiti prie išvados, jog pieno milteliuose yra daugiau baltymų nei išrūgų milteliuose. Taip pat mažiau laktozės. Tad Vokietijoje tiekiamą prekę maistingumo aspektu galima įvertinti vertingesne, turinčia daugiau baltymų ir mažiau pieno cukraus laktozės, kurios netoleruoja dažnas žmogus.
Įstatymai tokius skirtumas laisvai leidžia
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus patarėja Ona Sužiedelytė teigia, jog pagrindinė problema, kurią išgrynino šis tyrimas, jog tokie dalykai yra teisiškai legalūs, jokie reglamentai to nekontroliuoja.
,,Tai klaidina vartotojus, tačiau Europos komisija kol kas nėra numačiusi taikyti kokias nors sankcijas, tad galimybė parduoti skirtingose rinkose neva tą patį produktą, bet skirtinga sudėtimi – laisvai gali būti, nors net ne visada yra pageidaujami“, - teigia O. Sužiedelytė.
Šiai dienai, tiek Lietuvos, tiek Vokietijos rinkoje tirti produktai laikomi saugūs, nes atitinka Europos sąjungos teisės aktus.
