raminta bogušienė

Garsus plastikos chirurgas Darius Radzevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino reklama, kur, prisidengiant jo vardu, bandoma parduoti „odą jauninančius“ kremus. Reklamoje prisidengiama ne tik plastikos chirurgo, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vardu. Ir ministerija, ir D. Radzevičius nuo reklamos atsiriboja.

Skandalai dėl vaikų maitinimo tęsiasi. Po to, kai vaikams liepta ruošti sveikesnį maistą, vieną verslininkės sudarytą knygą mokyklų maisto tiekėjai ir valgyklų darbuotojai pradėjo pirkti vos ne kaip privalomą. 100 eurų kainuojančioje knygoje ir ją reklamuojančioje svetainėje – Sveikatos apsaugos ministerijos logotipai ir raštai apie patvirtintus čia nurodomus receptus. Tačiau ministerija dabar aiškina, kad autorei savo vardu dangstytis neleido.

Žinia, jog ta pati maisto prekė užsienyje – natūralesnės sudėties nei gabenama į Lietuvą, sukėlė tautiečių pasipiktinimą. Tačiau ar širsti verta? Kokia sudėtis palankesnė sveikatai? Specialiai tv3.lt portalui maisto technologė Raminta Bogušienė atskleidžia, kaip užsienio ir Lietuvos rinkoje naudojami ingredientai paveikia mūsų sveikatą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paskelbto tyrimo duomenys surinkti palyginus Vilniuje ir Berlyne esančius tuos pačius maisto produktus.

Kartais sunku susigaudyti, kas kokiam maisto apdorojimui labiausiai tinka. Tačiau štai, pavyzdžiui, kepiniams maisto technologė Raminta Bogušienė kaip vieną geriausių pasirinkimų įvardija sviestą Ghi. Maisto technologė nurodo, jog pašalinus baltymus, angliavandenius ir kt.

Maistas, keptas grilyje, ypač populiarus vasarą. Tačiau maisto technologijos ekspertai įspėja, kad apkeptas, apskrudintas iki tamsios ar net juodos spalvos maistas nėra sveikatai palankus. Anot jų, tai – nesveikas maisto perkepimas, kada iškyla vėžinių susirgimų riziką ir prarandama jo maistinė vertė: mineralinės medžiagos bei vitaminai. Maisto technologė, organizacijos ,,Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė sako, jog kepant sveiką maistą grilyje iškyla grėsmė jį paversti nesveiku.

Nitratų sąvoka gąsdiną sveiko maisto mėgėjus. Mat nitratai organizme virsta į nitritus – kancerogenines medžiagas, skatinančias susirgimus vėžiu. Norėdami jų išvengti žmonės auginasi savo daržovės, stengiasi pirkti iš ūkininkų ir panašiai. Visgi organizacija ,,Sveikatai palankus“ išsiaiškino, jog nuo nitratų pabėgti ir ekologiški ūkiai nepadės. Šios medžiagos visiškai išvengti - neįmanoma.

Norėdami maistą gauti kuo greičiau ir patogiau, žmonės naudoja mikrobangų krosneles. Deja, jos skleidžiamų spindulių žala galėtų paraginti nustoti naudotis šiuo prietaisu. Thespiritscience.net nurodo priežastis, kodėl reikėtų atsikratyti mikrobangų krosnelės: Skatina vėžinių auglių vystymąsi Šildyti maistą, įvyniotą į plastiką ar patiektą plastikinėje lėkštėje, yra ypač pavojinga. Taip sukuriama palanki terpė atsirasti kancerogeninėms medžiagoms.

Uogų sezonui įsibėgėjus, prekeivius džiugina, jog lenkiškų uogų gretas vis labiau papildo lietuviškos. Tačiau maisto technologė Raminta bogušienė nepataria pasikliauti vien prekybininko žodžiu. Gali būti, kad už lenkiškas uogas mokėsime kaip už vietines.  Specialistės R. Bogušienės teigimu, nesvarbu, ar uogos perkamos turguje, ar prekybos centre, pardavėjas turi turėti kilmę įrodantį dokumentą: sąskaitą faktūrą, kokybės pažymėjimą ar atitikties deklaraciją.

Sveikatai palanki mityba nėra mada ar pomėgis, tai sąmoningas pasirinkimas būti sveikesniam. Šia mintimi „Sveikatai palankios mitybos“ iniciatyvos socialinio tinklo paskyroje buvo kviečiama atkreipti dėmesį į savo mitybą, dalintis sveikatai palankia informacija ir savo patirtimi. Prie iniciatyvos „Aš už sveikatai palankią mitybą!“ prisijungė ir žinomos lietuvaitės, atvirai dalindamosi, kaip puoselėja sveikos mitybos įpročius.