Nors sukurti skiepai nuo koronavirusinės infekcijos suvaldė pandemiją, dezinformacija, susijusi su sveikatos temomis, yra vis dar yra ganėtinai išplitusi.
Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės, pandemijai nuslopus, skiepų priešininkų, dar vadinamų antivakseriais, veikla pasiekė naują lygį – ji tapo hibridinio karo įrankiu, todėl dabar yra kaip niekad svarbu žmones informuoti, stiprinti jų imunitetą prieš dezinformaciją, mat kitu atveju skleidžiamos klaidingos žinutės gali paveikti ne tik žmonių sveikatą, bet ir socialinę, ekonominę gerovę.
„Nuslūgus COVID-19 bangai, dezinformacijos srautas kiek susilpnėjo, tačiau nenutrūko – medijų erdvėje platinami komentarai apie perteklines mirtis ar tam tikrų pacientų grupių rizikas skiepijantis mRNR vakcinomis. Be to, inicijuojamos antivakserių diskusijos apie pandemijos valdymą, šalutinį vakcinų poveikį, vaikų vakcinavimą, remiantis tendencingomis prielaidomis, toliau bandoma stiprinti visuomenės nepasitikėjimą skiepų nauda.
Tiesa, pats judėjimas prieš skiepus prasidėjo gerokai iki pandemijos – 1998 m., kai Jungtinėje Karalystėje gydytojas Andrew Wakefieldas paskelbė mokslinį straipsnį apie tai, kad tam tikros vakcinos neva sukelia vaikų autizmą. Nors pareiškimai rėmėsi neskaidriai atliktais tyrimais, o vėliau buvo paneigti, tai vis tiek lėmė sumažėjusį vakcinavimą Vakarų pasaulyje, šio reiškinio pasekmė – atsinaujinęs tymų infekcijos plitimas“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Komunikacijos specialistas ir atsargos karininkas kovai su dezinformacija Mažvydas Kunevičius priduria, kad nors vykstantis karas Ukrainoje tam tikra prasme užgožė su pandemija susijusius klausimus, visgi klaidingos informacijos srautas niekur neišnyko.
„Dezinformacijos pagrindas – tai noras diskredituoti sveikatos apsaugos institucijas, pasaulines organizacijas, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), sumenkinti medikų darbą“, – kalbėjo pašnekovas.
Specialistų teigimu, skiepų neigėjai dezinformacijos skleidimui naudoja visas įmanomas medijų platformas, rengia atskiras diskusijas, dalijasi pseudomoksliniais straipsniais.
Kokios sąmokslo teorijos skleidžiamos dažniausiai?
Internetinėje erdvėje skleidžiamos melagienos, kuriomis tarsi siekiama išlaikyti nepasitenkinimą politiniais ar socialiniais procesais, kelti nepasitikėjimą valdžia, medicinos srities atstovais, pasak specialistų, neabejotinai kelia tam tikrą sumaištį tarp visuomenėje.
Klaidinančių žinučių sklaidos būdai gali būti labai įvairūs, tad juos atpažinti gali būti sudėtinga. Be to, tenka apgailestauti, kad neretai melagienas skleidžia ir gana didelį sekėjų skaičių turintys įvairūs nuomonės formuotojai, visuomenės ir politikos veikėjai.
„Apie vakcinacijos pavojų skleidžiamoje informacijoje matoma ryški tendencija remtis Rusijos propaganda: kritikuojamos Vakarų šalyse sukurtos vakcinos, o apie rusišką „Sputnik“ vakciną kalbama kaip apie kokybišką ir patikimą. Propagandos įtaigumui padidinti skelbiama apie neva esančius čipus vakcinose, beždžionių gemalų liekanas, aliuminio priedus, galimą įtaką vėžinių susirgimų augimui.
Antivakseriai, siekdami įaudrinti visuomenės emocijas, spekuliuoja nuomone apie visuomenės skaldymą, žmogaus teisių pažeidimus, prievartinius valstybės sprendimus pandemijos valdymo metu“, – teigė A. Gerliakienė.
Pasak medikų atstovės, dezinformacija, propaganda, melagienos skleidžiamos labai dinamiškai, persiorientuojant, jautriai reaguojant į aktualijas.
„Pandemijos metu daugiau kalbėta apie galimą skiepų žalą, – kalbėjo A. Gerliakienė. – Kiek vėliau sekė seksualinių mažumų, imigrantų, karo, karo pabėgėlių ukrainiečių, energetinės krizės, verslo plėtros rizikų, valstybės įsiskolinimų, biudžeto deficito temos – viskas, kas žmones baugina, tiesiogiai veikia įvairių visuomenės grupių dirgiklių mechanizmus.“
M. Kunevičius antrina, kad klaidingos informacijos skleidėjai sugeba prisitaikyti prie aktualiausių įvykių, tačiau COVID-19 pandemijos klausimai vis dar yra neužmiršti.
„Kalbant apie Lietuvoje atsiskleidžiantį dezinformacijos srautą, galima pastebėti, kad šiuo metu dominuoja Ukrainos tematika, tačiau fiktyvi informacija vis dar skleidžiama ir apie vakcinas nuo COVID-19. Kalbama, kad neva skiepai yra sukurti tam, kad būtų galima valdyti žmones, meluojama, kad vakcina lemia daugybę susirgimų, išsigimimų.
Skirtingai auditorijai – skirtingas melaginių perteikimo būdas
A. Gerliakienė įžvelgia, kad dažnu atveju melagienų pateikimo forma skiriasi pagal tai, kuriai visuomenės daliai norima įpiršti klaidingus faktus.
„Labiau išsilavinusiai auditorijai taikoma rafinuotesnė dezinformacija – remiamasi faktais, tačiau pateikiamos suveltos žinios, faktai pritempiami arba yra iškraipomi, – kalbėjo pašnekovė. – Mažiau kritiškai auditorijai faktai nepateikiami. Kuo didesnei įtaigai ir pasitikėjimui pasiekti naudojama išskirtinė dezinformacijos skleidėjų išvaizda, intonacijos, kalbos maniera, naudojamos sąvokos, net muzikinis laidos fonas. Siekiant asmeninio kontakto su žiūrovais, dalijamasi asmeninėmis patirtimis, nuostatomis ir įsitikinimais, naudojamas „kovotojų už teisybę ar visuomenės interesą“ įvaizdis.“
Medikų atstovė kalba, kad naudojamos skirtingos dezinformacijos formos pirmiausiai taikosi į žmonių emocijas, todėl faktai ir argumentai neegzistuoja arba jie yra šališki.
Be to, prie melagingų žinių srauto sklidimo prisideda ir kai kurie laidų vedėjai, kurie, stokodami objektyvumo, tarsi bando sukelti skandalą.
„Laidų vedėjai kviečia įvairius pašnekovus – mokslininkus, politikus, visuomenininkus, tačiau nesiekia objektyvumo, arba patys atvirai manipuliuoja, ignoruoja, nuvertina ar net agresyviai užgaulioja oponentus, siekdami juos diskredituoti. Be to, dalis laidos vedėjų nė nebando išklausyti atsakymo, tuojau pat pasipila klaidinantys komentarai ar nauji klausimai, į kuriuos atsakymų taip pat nereikia. Jei į diskusiją kviečiami skirtingų pažiūrų atstovai, vietoje susitarimo ir pasidalijimo skirtingomis nuomonėmis, siekiama laidos svečius supriešinti, sukelti „skandaliuką“, kurį žiūrovas prisimins labiau nei laidoje nagrinėtą temą“, – teigė A. Gerliakienė.
Plinta sąmokslo teorijos, paremtos karo tematika
M. Kunevičius savo ruožtu vardija, kad nors dezinformacijos srautas šiuo metu yra aktyviai susijęs su karo tematika, tačiau medicinos sritis yra neatsiejama.
„Kilus karui, yra neabejotinai paveikiama ir sveikatos apsaugos sistema. Šiuo metu egzistuoja skirtingi dezinformacijos naratyvai, kurie sklinda iš Rusijos žiniasklaidos ir Kremliaus valstybinių institucijų. Pavyzdžiui, rusų propaganda bando įtikinti, kad Ukrainoje yra diegiamos, statomos karinės, biologinės laboratorijos, medicinos centrai, skirti neva atlikti eksperimentus su okupuotų teritorijų gyventojais. Tokiu būdu buvo siekiama sumenkinti Ukrainos kariuomenę, šalies valdžios atstovus“, – teigė M. Kunevičius.
Dezinformacijos sklaida, medikų atstovės teigimu, vykdoma įvairiais lygiais, o jos poveikis priklauso nuo laikmečio, visuomenės kultūrinių, socialinių, nacionalinių, religinių ypatumų, todėl vieno atsakymo, kaip vertėtų kovoti su dezinformacijos srautu, nėra. Tačiau aišku viena – visuomenės švietimas, kritinio mąstymo lavinimas yra neatsiejamas dalykas, kaip būtų galima atskirti tikrus faktus nuo sąmokslo teorijų.
„Svarbus vaidmuo mokant visuomenę atpažinti dezinformaciją, melagienas ir įvairias sąmokslo teorijas, tenka žiniasklaidai. Lietuvoje pandeminiu laikotarpiu buvo paviešintas ne vienas žurnalistinis tyrimas, išsamiai atskleidęs suinteresuotų grupių, skleidžiančių melagienas, ryšį su Rusija.
Savalaikis vaikų ir jaunimo supažindinimas su dezinformacijos elementais, sklaidos tikslais ir būdais, įtraukiant į pilietiškumo pagrindų ugdymo programą, padėtų nuo mažens ugdyti dezinformacijai atsparią visuomenę. Pandeminiu laikotarpiu gyventojų skiepijimosi intensyvumą lėmė gera komunikacija su šeimos gydytojais ir slaugytojais, kiekvienam asmeniškai paaiškinant skiepų poveikį, supažindinant su galimomis rizikomis ir naudomis“, – teigė A. Gerliakienė.
Štai keletas pavyzdžių, kai buvo demaskuoti melagienas skleidžiantys tinklai.
Specialistai gyventojams primena, kad atpažinti, ar teiginiai yra klaidingi, ar ne, gali padėti papildomas objektyvios informacijos ieškojimas skirtinguose, patikimų šaltinių kanaluose, pavyzdžiui, oficialiuose ligoninių, valstybės institucijų internetiniuose puslapiuose.
Kiekvienam asmeniui naudinga pasidomėti, ar skirtingas autorius, kuris paskleidė tam tikrą informaciją, iš tiesų yra tos srities specialistas, pagalvoti, kokiu tikslu buvo pasidalinta žinute.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
