Šių protrūkių metu susirgo 144 asmenys, iš jų 70 vaikų. Specialistų susirūpinimą kelia tai, kad pastaraisiais metais šių protrūkių daugėja, kaip ir dėl jų nukentėjusių asmenų. Pvz. 2016 m. buvo užregistruota 13 protrūkių, kurių metu nukentėjo 160 asmenų, iš jų – 60 vaikų, 2017 m. –14 protrūkių, 168 asmenys, iš jų – 93 vaikai.
„Jau kelis metus pastebime tendenciją, kad dažniausiai protrūkiai įvyksta ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Suprantama, jog vaikai – ypatingai jautri vartotojų grupė, dėl jų sveikatos tėvai gerokai dažniau kreipiasi į medikus, o šie informuoja apie nustatytus žarnyno infekcijos atvejus.
Tačiau būtent dėl to, kad dirba su ypatingai jautria vartotojų grupe, vaikų maitinimu užsiimantis personalas privalo ypač griežtai laikytis maisto ruošimo higienos reikalavimų, darbuotojai turi reguliariai tikrintis sveikatą.
Deja, daugeliu atvejų protrūkių priežastimi tampa būtent higienos reikalavimų nesilaikymas arba bakterijų ar virusų nešiotojais tapę virtuvės darbuotojai. Todėl šiems klausimams skirsime ypatingą dėmesį.
Ir ne tik patikrų metu. Maisto ruošimo higiena – viena pagrindinių temų, kuria nemokamus seminarus ūkio subjektams nuolat organizuoja VMVT regioniniai padaliniai. Ateinančiais metais tokių mokymų, paremtų praktiniais pavyzdžiais ir užduotimis, įgytų žinių vertinimu organizuosime dar daugiau“, – pabrėžė VMVT direktorius Darius Remeika.
VMVT duomenimis, daugiausiai protrūkių šiais metais buvo užfiksuota Panevėžyje – 5, Vilniuje – 3, Šiauliuose, Klaipėdoje, Palangoje, Šilutės ir Trakų rajonuose – po 1.
Šiemet net 7 protrūkiai iš 18 nustatyti vaikų lopšeliuose darželiuose. Pavienių atvejų užregistruota kaimo turizmo sodyboje, senelių globos namuose, kavinėse ir restoranuose.
Pagal kelerių metų statistiką, žarnyno infekcijų protrūkių metu dominuoja salmoneliozės (12 atvejų iš 18), gastroenteritai ir gastroenterokolitai bei kitos bakterijų sukeltos intoksikacijos.
Specialistai aiškinasi, ar incidentas galėjo kilti dėl netinkamos viešojo maitinimo įmonės veiklos.
